Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje: prioritetai, programa ir praktinis įgyvendinimas

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.

Privalomasis priešmokyklinis ugdymas ir jo svarba

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.

Programoje siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Pagrindinės ugdomosios kompetencijos priešmokykliniame ugdyme

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Šios kompetencijos aprašomos 6 ugdymosi srityse: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Toliau pateikiama detalesnė informacija apie kiekvienos kompetencijos ugdymą:

1. Pažinimo kompetencija. Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pavyzdžiui, gamtamokslinio ugdymo srityje išskiriamos tokios pasiekimų sritys:
   • Aplinkos pažinimas per pojūčius: Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
   • Augalai: Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais.
   • Gyvūnai: Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus.
   • Dangaus kūnai: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį.
   • Gamtos reiškiniai: Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių.
   • Daiktai ir medžiagos: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina.
   • Tyrinėjimai: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus.
   • Informacijos rinkimas, aptarimas, patikimumas ir šaltinių įvairovė: Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ir priemonėmis, ją pristato kitiems.
   • Gamtinių išteklių nauda ir atsargumas gamtoje: Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių, naminių gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms.
   • Žmogaus įtaka aplinkai ir išradimai keičia aplinką: Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų.
2. Kūrybiškumo kompetencija. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
3. Komunikavimo kompetencija. Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų.
4. Pilietiškumo kompetencija. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
5. Skaitmeninė kompetencija. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja.
6. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
7. Kultūrinė kompetencija. Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas, t.y. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Ugdymo įstaigų pasirinkimas ir priėmimo tvarka

Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priimą pagal pačių nustatytą tvarką.

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.

Priešmokyklinio ugdymo finansavimas ir mokesčiai

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Ugdymo grupės ir papildomos paslaugos

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. Bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, t.y. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Konkretūs ugdymo programų pavyzdžiai ir prioritetai

Daugelis ugdymo įstaigų savo veikloje vadovaujasi Bendrąja priešmokyklinio ugdymo programa (2014-09-02 įsak. Nr. V-779) ir kuria specifines programas bei nustato prioritetus, atsižvelgdamos į vaikų poreikius ir bendruomenės lūkesčius. Pavyzdžiui, vienas iš darželių nustato šiuos prioritetus ir tikslus:

Tikslas: Kurti kokybiškas sąlygas vaikų ugdymui, siekti šiuolaikiško ugdymo, atsižvelgiant į vaiko galias sveikatą stiprinančios mokyklos principus. Ši ugdymo įstaiga vykdo ikimokyklinio ugdymo programą pagal penkias sritis: Žaidimas, Sveikatos saugojimas ir aplinkosauga, Pažintinė-tiriamoji veikla, Komunikacija, Judėjimas, Menai (muzika, dailė, vaidyba).

Sveikos gyvensenos ir gamtosaugos ugdymo prioritetai

Šie prioritetai apima sveikatos stiprinimo programos vykdymą, dalyvavimą projektuose, skirtuose sveikos šeimos ugdymui. Taip pat apima grūdinimo, higienos įgūdžių ir įpročių, teisingo ir kultūringo elgesio valandėles, užkrečiamų ligų profilaktikos veiklas. Organizuojami darželio-šeimos projektai, pavyzdžiui, „Kaip man čia smagu“, tradicinė „Rudenėlio šventė“ ir "Žiemos sporto šventė" darželio kieme. Siekiama dalyvauti sveikatos stiprinančių mokyklų veikloje ir organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų sporto šventes. Tęstiniai edukaciniai projektai, kaip „Vaistažolių takas“, „Ekologinis daržas“, „Vaiko pojūčiai“, „Plokščiapėdystės profilaktika“, „Judrus lauke ištisus metus“, prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo.

Kūrybiškumo ir socialinių įgūdžių stiprinimo prioritetai

Tikslas: Skatinti vaikų kūrybiškumą kasdienėse veiklose, kultūrinį sąmoningumą, lavinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Vykdoma ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa. Dalyvaujama tradiciniuose festivaliuose, siekiant palaikyti darželio tradicijas, bendruomenės tautinį orumą. Organizuojamos teatro dienos lopšelio-darželio grupėse. Vykdoma ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“, kuri moko vaikus, kaip įveikti kasdienius sunkumus, suvokti ir kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti.

Papildoma veikla, pvz., vokiečių kalba su Hans Hase priešmokyklinio amžiaus vaikams, šokiai, dailė, taip pat prisideda prie kūrybiškumo ir socialinių įgūdžių ugdymo.

Pedagogų kompetencijų tobulinimas

Tikslas: Skatinti ugdymo dalyvių sąveiką, tobulinant profesines ir asmenines kompetencijas. Dalyvaujama projektuose, tokiuose kaip „Savireguliacijos įgūdžių vystymas žaidybinėje veikloje“ - siekiant tirti ir skatinti vaikų žaidimus. Tobulinamas tėvų, pedagogų, vaikų bendradarbiavimas per kvalifikacinius renginius ir kitas organizuojamas veiklas. Siekiama vaikų savirealizacijos įvairiomis priemonėmis, būdais, veiklomis.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #prioritetai

• Vaikų ugdymas per tautosaką: sveikatos aspektai
• Ką svarbu žinoti tėvams apie aukštą temperatūrą ir šaltas pėdas
• Geriausios vietos su vaikais Palangoje
• Kada sunerimti dėl vaiko rankos drebėjimo?
• Įsigykite radijo stotelę vaikams