Naujagimio Maitinimas: Ką Valgyti ir Kaip Maitinti Kūdikį

Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.

Naujagimio Maitinimas Pirmosiomis Dienomis

Labai dažnai šeimos pagausėjimo sulaukę tėvai tiesiog pasiklysta tarp nuomonių ir nežino, ar miegantį naujagimį reikėtų žadinti pamaitinti. Daugelis naujagimių per kelias pirmąsias gyvenimo dienas netenka dalies svorio. Kol naujagimis atgaus prarastą svorį (įprastai tai nutinka per 1-2 sav. po gimimo), svarbu jį dažnai maitinti. Taigi, kartais kietai įmigusį mažylį bent jau pirmąsias 2 gyvenimo savaites (o dar geriau - pirmąjį gyvenimo mėnesį) teks pažadinti, ypač jei jis miega ilgiau nei 4-5 valandas. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Kai jūsų naujagimis sėkmingai priaugs svorio ir pasieks buvusįjį gimimo metu, jau galima ir luktelėti, kol jis pabus pats.

Argumentas, puikiai pagrindžiantis dažno žindymo poreikį - jog 2 sav. naujagimio skrandis yra vos didesnis už stalo teniso kamuoliuką, tad siekiant, kad jis neištuštėtų, žindyti tenka dažnai. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Tad naujagimis gali išmiegoti visą naktį visai ne dėl to, kad neturi poreikio valgyti, o dėl hipoglikemijos. Siekiant išvengti šios pavojingos būklės naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. Verksmas jau yra vėlyvojo alkio požymis. Kuo anksčiau pradėsite maitinti naujagimį, tuo mažesnė tikimybė, kad jums teks raminti įsiaudrinusį mažylį.

Įsidėmėkite, kad neišnešiotų naujagimių mitybos poreikiai yra specifiniai. Išalkę ankstukai nepakankamai išraiškingai demonstruoja net ir vėlyvuosius alkio signalus (pavyzdžiui, gali neverkti), todėl juos reikia žadinti pagal laikrodį.

Maitinkite, kol kūdikis yra aktyvaus miego (kitaip vadinamo REM miegu) fazėje. Pamasažuokite, delnais patrinkite kūdikio rankas, pėdas, nugarą ir pečius. Turite pasirūpinti, kad kūdikis žįstų tiek laiko, kad spėtų visiškai ištuštinti vieną krūtį. Vieni kūdikiai krūtį geba ištuštinti per 20 min. ar ilgiau, kiti - vos per 10 min. Leiskite pačiam mažyliui reguliuoti mitybos tempą, neskubinkite ar, atvirkščiai, nelėtinkite proceso. Stebėkite, ar kūdikis nesnaudžia: ar jis ryja, o ne tik čiulpia krūtį? Jei kūdikis snaudžia, švelniai judinkite, pakeiskite jo padėtį, pajudinkite krūtį (ar buteliuką, jeigu maitinate iš jo) ir t. t.

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. galima suprasti jo poreikius.

Nilsas Bergmanas, naujagimių smegenų vystymosi, oda prie odos kontakto ir žindymo tyrinėtojas, atlikęs literatūros analizę, nustatė, kad naujagimio skrandis per vieną kartą yra pajėgus sutalpinti apie 20 ml maisto. Per dideli maisto kiekiai su ilgomis pertraukomis naujagimiams gali sukelti atpylinėjimą, refliuksą ir hipoglikemiją. Atsižvelgiant į skrandžio tūrį, N. Bergmanas teigia, kad naujagimis turėtų būti maitinamas kas valandą, ir toks maitinimo dažnumas derėtų su natūraliais naujagimio miego-būdravimo ciklais.

Motinos Pienas - Idealiausias Naujagimio Maistas

Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną.

Motinos pienas yra labai greitai suvirškinamas ir gerai įsisavinamas. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų.

Žindymo pradžiamokslis: kaip gaminasi pienas, taisyklingas krūties padavimas ir žindymo trukmė. Motinos pienas gaminasi alveolėse - į vynuogių kekes panašiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenų pagalba alveolės suspaudžiamos ir pienas patenka į pieno latakus, kurie atitinka „greitkelius“. Kai kūdikis žinda, alveolės susitraukinėja ir pienas „greitkeliais“ atbėga kūdikiui į burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos žindymo efektyvumui. Tai lemia tik alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys. Moterys, turinčios nedideles krūtis gali pagaminti tiek pat pieno kaip ir moterys, turinčios dideles krūtis.

Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kuriose atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles pradėti pieno gamybą, o oksitocinas lemia raumenų, esančių aplink alveoles, susitraukimą ir pieno patekimą į pieno latakus. Kai pienas yra atpalaiduojamas iš alveolių, tai yra vadinama pieno tekėjimo refleksu. Kartais tiesiog užtenka pasižiūrėti į savo kūdikį ar jo nuotrauką ir pagalvoti, kaip stipriai jį mylite. Kai jau kurį laiką maitinsite mažylį, pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti dėl daugelio priežasčių, net ir tiesiog išgirdus kaip kūdikis verkia arba pradėjus galvoti apie savo kūdikį. Taip pat pienas pradės gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nebus šalia.

Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį turėtų trukti iki 5 valandų, kadangi vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau maitinti kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis prabus, kai praalks. Jei mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, tada galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį.

Naujagimis moka čiulpti, o žįsti reikia mokytis, žindyti reikia išmokti ir mamai. Svarbiausia taisyklė - “kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio”. Mama turi patogiai sėdėti ar gulėti. Kūdikį reikia artinti prie savęs, o ne krūtį prie kūdikio. Mažylis pats turi apžioti spenelį, jo nereikia kišti jam į burną. Žindant gulint reikia pasukti kūdikį šonu, atsukti į save ir priglausti. Spenelių plauti nei prieš nei po maitinimo nereikia. Tai svarbu normaliam mažylio žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Žinoma, maudytis duše, mamai galima!

Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Kada Pradėti Primaitinimą?

Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Pirmieji Primaitinimai

Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).

Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.

PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).

Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.

Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.

Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.

Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.

Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.

Maitinimas Mišinukais

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.

Pienomišinukų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindo pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.

Pagrindinės Maitinimo Mišiniu Taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Ką Turi Žinoti Kiekviena Mama Apie Mišinukų Kiekį?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės Mitybos Normos

• 1 mėnuo: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą (8-10 maitinimų).
• 2 mėnesiai: Maitinimas 6-8 kartus per dieną. Maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
• 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais. Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
• 12 mėnesių: Mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomo maisto kiekį.

Svarbūs Vitaminai ir Maistinės Medžiagos

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, bei žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.

Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Žindančiai mamai rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai.

Žindančiai mamai būtina pakankamai gerti. Rekomenduojama neviršyti 300 mg kofeino per parą, t.y. mažiau nei trys puodeliai kavos. Valgykite kuo įvairesnį ir skanų maistą, galite valgyti viską, kas sveika, bet su saiku. Ridikėliai, česnakai, svogūnai gali pakeisti pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis. Labai svarbus pakankamas jodo kiekis maiste. Svarbus pakankamas nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste. Paros norma 200mg. Svarbu stebėti kūdikį. Jei jį beria, pagalvoti, ką mama valgė prieš tai. Jei jis neramus, prasideda pilvelio diegliai, taip pat pagalvoti, ką mama valgė. Pilvo diegliai dažniausiai nelabai susiję su mamos valgomu maistu, bet galima atrasti produktus, kurių vengiant pilvo dieglių mažiau.

Vienas iš populiariausių mitų yra tai, kad nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones.

Kokių Vitaminų Ar Maistinių Medžiagų Dažniausiai Trūksta Nėščiosioms?

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.

Dažnos Kūdikio Virškinimo Problemos

1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų).

2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjimo dažnis ir trukmė dideli, būtina specialisto konsultacija.

3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.

4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).

5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina diegliai.

Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

tags: #naujagimio #kelimas #valgyti

• Daugiau apie globą ir rūpybą
• Pudingas iš manų košės su kiaušiniais: receptas
• Vaikiško dailininko lagamino privalumai
• Kelias į operos sceną
• Vaiko tikėjimo laisvės apribojimai