Paukščiai yra neatsiejama mūsų gamtos dalis, o jiems padėti galime įvairiais būdais. Dažnai susiduriame su situacijomis, kai paukščiui reikia pagalbos, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Jei radote paukštį, kuris atrodo pasimetęs ar nesugeba savarankiškai skristi, svarbu atpažinti, ar jam tikrai reikalinga pagalba. Jaunikliai, kurie mokosi savarankiškumo, dar nevisiškai moka skristi, tačiau gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, čiupti šakas pirštais. Dažniausiai jie jau turi plunksnas visame kūne ir gali skristi trumpais atstumais.
Tokie paukščiai paprastai palieka lizdą ir nebegrįžta į jį, todėl jų nereikėtų grąžinti į lizdą. Jei pastebėjote tokį paukštį, įsitikinkite, kad jūsų augintiniai jam nekelia grėsmės. Jei paukštis yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti į netoliese esantį krūmą ar medžio šaką.
Tačiau, jei paukštis dar nėra visiškai apsipilęs plunksnomis, matomos plikos odos dėmės, jis apaugęs pūkeliais, negali tvirtai stovėti ant kojų, juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skristi - toks paukštis tikrai reikalingos pagalbos.
Jei tokį paukštį radote ant žemės, labai tikėtina, kad jo lizdas yra netoliese. Jei pavyksta rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka savo jauniklio, jei jį palietė žmogus.
Jei lizdas buvo sunaikintas, galima pagaminti naują, dirbtinį lizdą ir jį pritvirtinti buvusio lizdo vietoje arba šalia jo. Grąžinkite paukštį ir stebėkite, ar grįš tėvai.
Jei paukščio tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima grąžinti į buvusį lizdą. Jei paukštis yra sužeistas ar dėl kitų priežasčių esate visiškai įsitikinę, kad jam reikalinga pagalba, praneškite pagalbos tarnyboms, skambindami 112.
Jei sergančiam, sužeistam ar savarankiškai negalinčiam išgyventi paukščiui reikalinga skubi pagalba, LSMU Gyvūnų globos centro veterinarinės chirurgijos specialistai budi visą parą, septynias dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu ar priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai, taip pat jų sužeistus jauniklius.
Atvėsus orams vis daugiau gamtos mylėtojų pradeda galvoti, kaip padėti žiemoti Lietuvoje pasiliekantiems ar iš šiaurės atskridusiems laukiniams paukščiams. Nors geranoriškas noras padėti - sveikintinas, neatsakingas ar netinkamas lesinimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Kada pradėti ir kada baigti lesinti paukščius šaltuoju metų laiku - tiksliai pasakyti sudėtinga. Vienais metais šalčiai apgula Lietuvą anksčiau, kitais - vėliau, vienais metais pavasaris ateina anksčiau, kitais - vėliau, žiemos ir vasaros būna skirtingos. Tačiau, atėjus žiemai, yra būtina pasirūpinti paukščiais, nes šaltą ir gilią žiemą jie savimi pasirūpinti negali.
Paukščių lesinimui galima naudoti įvairius produktus. Paprasčiausias ir prieinamiausias lesalas maitintojams - nekepintos ir nesūdytos saulėgrąžos. Vandens paukščius rekomenduojama maitinti tik žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose (didžiosios šalies upės), kai krantus sukausto ledas ir paukščiai (gulbės, didžiosios antys) sunkiai pasiekia maistą. Norint rūpintis vandens paukščiais, juos reikėtų maitinti kasdien, o gulbes net tris kartus per dieną. Maitinant vandens paukščius lesalą geriausia berti prie ledo properšų ar tiesiai į vandenį.
Žiemą kurapkoms - tikras išbandymas, todėl reikėtų joms padėti darant užuovėjas bei įrengiant lesyklas. Plėšriesiems paukščiams, lygiai taip pat, kaip ir kitiems, mūsų pagalba žiemą yra reikalinga, tačiau rengiantis maitinti plėšriuosius paukščius reikėtų įvertinti, ar turėsite galimybę juos maitinti visą žiemą.
Šiųmetė žiema parodė tikrąjį savo veidą - spaudžiant stipriam šalčiui, ledas sukaustė didžiąsias Lietuvos upes, kurios paprastai būna pagrindinis žiemojančių vandens paukščių prieglobstis. Atėjo tas laikas, kai paukščiams patiems išgyventi tampa beveik neįmanoma. Atsižvelgdami į šią ekstremalią situaciją, Lietuvos ornitologų draugija kreipiasi į visuomenę ir prašo nelikti abejingais - padėkime žiemojantiems vandens paukščiams. Prašome verslus, ūkininkus prisidėti prie pagalbos žiemojantiems paukščiams skiriant paramą grūdais ar kombinuotais pašarais, skirtais paukščiams lesinti.
Dėkojame bendrovėms UAB „Juragiai“, AB „Kauno grūdai“ prisidėjus grūdais ir pašarais lesinant žiemojančius vandens paukščius Kaune. UAB „Juragiai“ skyrė - 1t kviečių, AB „Kauno grūdai“ - 1,04 t.

Inkilų kėlimo akcijos ir šventės organizuojamos nuolat, siekiant padėti sugrįžtantiems paukščiams rasti namus. Kėdainių rajone - tikras inkilų kėlimo vajus. Sugrįžtantiems paukščiams inkilus kelia miškininkai, medžiotojai ir kiti geradariai.
Darius Musteikis, paukščių žinovas ir inkilų meistras, yra pagaminęs tūkstančius namų paukščiams - nuo inkilėlių zylėms iki kelis šimtus kilogramų sveriančių lizdų jūriniams ereliams. „Svarbiausia nuspręsti, kokiems paukščiams darysite namus, nes nuo to priklausys inkilo dydis, kėlimo būdai. Inkilus galima kelti miškuose, parkuose, soduose, o kokie paukščiai apsigyvens inkiluose priklauso nuo inkilo vidaus šviesumo, temperatūros jame ir net spalvos. Pavyzdžiui, margasparnė musinukė peri patamsėjusiuose inkiluose, o didžiosios ir mėlynosios zylės atvirkščiai - nemėgsta šviesos.
Kazlų Rūdos parke, kartu su aktyvia vietos bendruomene, buvo iškelti inkilai sparnuotiems parko šeimininkams, o šalia jų įrengti informaciniai stendai su QR kodais. Iškelta net dešimt skirtingų rūšių inkilų. Jau antrus metus Lietuvoje Europos socialinio fondo agentūra organizuoja kampaniją „Metas keisti“, kuri skatina vietos bendruomenes, NVO, veiklius gyventojus, klubus, savivaldas imtis iniciatyvos ar prie jos prisidėti, suvienyti skirtingų amžių žmones siekiant parodyti savanoriškos ir bendruomeninės veiklos pridėtinę vertę.
Burbiškio ir Svėdasų padaliniuose jau ne pirmą kartą vyko inkilų gaminimo ir kėlimo akcija. Globos namų gyventojai, kartu su miškininkais, mokėsi tinkamai pagaminti ir iškelti inkilus, kad jie taptų saugia vieta paukščiams perėti jauniklius.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) nuolat vykdo paukščių apsaugos iniciatyvas, kurioms svarbi gyventojų ir verslo parama. Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite paremti LOD, paskirdami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos.
Vasarą buvo gauta ir verslo parama - įmonės „Western Union“ darbuotojai savanoriškai pagamino ir padovanojo LOD 700 inkilų. Siekiant, kad inkilai tarnautų ilgiau, jie buvo dažomi, sutvirtinami, pritvirtinamas kabinimo mechanizmas. Visi inkilai paskirti 2016 metų paukščiui - juodajam čiurliui - ir kabinami miestų žaliosiose zonose.
Naudojant iš gyventojų paramos gautas lėšas, 2016 metais pradėta bitininkų globos iniciatyva. Taip pat tęsiami žalvarinių, uralinių pelėdų, kukučių, didžiųjų dančiasnapių apsaugos darbai - keliami ir atnaujinami inkilai, tikrinamas jų užimtumas.
Dėkojame visiems LOD savanoriams, kurių dėka vykdomos paukščių apsaugos ir globos akcijos. Taip pat dėkojame įmonėms, prisidėjusioms grūdais ir pašarais lesinant žiemojančius vandens paukščius.

Gyvūnų globėjų asociacija taip pat aktyviai gelbėja sužeistus ar be priežiūros likusius paukščius. Jų dėka į pasaulį grįžta atsigavę paukščiai, o visuomenė informuojama apie gamtosaugos svarbą.
Mes visi galime prisidėti prie paukščių gerovės - nuo tinkamo lesinimo žiemą iki inkilų statymo ir paramos gamtosaugos organizacijoms.
tags: #globos #namai #pauksciams