Knygnešiai – drąsūs lietuviško žodžio saugotojai

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Tą dieną pagerbiami mūsų tautos gimtosios kalbos ir rašto sergėtojai bei skleidėjai - knygnešiai. Ši data pasirinkta todėl, kad tai žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena.

XIX a. antroje pusėje - XX a. pradžioje mūsų tauta išgyveno sunkų laikotarpį. Po 1863-1864 metų sukilimo, 1865-09-23 Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Tuomet visos knygos turėjo būti leidžiamos su rusišku raidynu. 40 metų buvo draudžiama kalbėti, skaityti ir rašyti gimtąja lietuvių kalba, spausdinti ir platinti lietuviškas knygas. Dar grėsmingesnis draudimas buvo neleisti steigti lietuviškų mokyklų.

Knygnešystė - unikalus Lietuvos kultūros fenomenas

Knygnešystė - Lietuvos kultūros fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864-1904 metais. Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve ir net gyvybe.

Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Šimtai žmonių gabeno knygas iš Prūsijos, kiti platino jas tarp kraštiečių, o daugeliu atvejų ir nunešdami ar nuveždami jas į kitas, tolimesnes Lietuvos vietoves. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas, buvo slapta skaitomi, vaikai namuose mokomi lietuviško rašto.

Knygnešių veiklos mastas ir pavojai

Tai įvairių profesijų žmonės, daugiausia to krašto ūkininkai, ne kartą sėdėję po keletą savaičių ar mėnesių areštinėse ar ilgesnį laiką kalėjimuose. Šio krašto knygnešiais yra buvę mokytojai, teisininkai, spaudos darbuotojai, medikai, amatininkai ir net bežemiai, padieniai darbininkai.

Kaip buvo saugomas lietuviškas žodis

Knygų gabenimo centrai buvo Naumiestyje ir Sudarge. Daug knygų per Šešupę pergabenta ties Slavikais, Panoviais, Turčinais, Bajoraičiais. Visai netoli, vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje yra įkurtas vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus. Čia buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda.

2004 metais UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla. Šį unikalų tyliojo pasipriešinimo būdą, per kalbą išsaugojusį mus pačius, mūsų kultūrą ir savivertę, rašytoja, menotyrininkė K. Sabaliauskaitė 2018 m. taip pristatė Londono knygų mugėje: „Knygnešių reiškinys yra vienas tų dalykų, kuriais Lietuva gali didžiuotis pasauliniu mastu. Rizikuodami gyvybe gabenome ne rūkalus, degtinę ar prekes spekuliavimui, bet maldaknyges, vadovėlius, laikraščius ir romanus - tam, kad išaugotume ne tik savo kalbą, bet ir savo sielas bei tapatybę“.

tags: #apie #knygnesius #vaikams

• Dažnas tustinimosi skirtumas
• Kodėl verta rinktis Seni kelnaites-sauskelnes?
• Sužinokite, kokios yra dažniausios vaikų nemigos priežastys
• Vaikų astmos simptomai ir gydymas
• Vaiko adaptacija darželyje