Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. Būtent dėl šios priežasties konkrečios asmeninės informacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, Martyno Čepo gimimo data, surasti viešojoje erdvėje yra sudėtinga. Konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos tokiam viešumo trūkumui turi įvairūs veiksniai.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių asmeninės informacijos prieinamumą, yra labai turtingų verslininkų kiekis. „Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai nedaug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitysi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti“, - sako L. Rimkutė.
Kitas ypatumas, turintis įtakos lietuvių verslininkų nenorui viešintis, yra verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka. Tai sukuria tam tikrą neigiamą požiūrį į turtą ir sėkmę, skatinantį verslininkus vengti viešumo.
Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - teigia L. Rimkutė.

Galiausiai, verslo konsultantė Laura Rimkutė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis. „Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė.
Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaida. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. „Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.
Nepaisant bendrojo asmeninės informacijos sklaidos trūkumo, apie kai kuriuos verslo ir viešojo sektoriaus atstovus informacijos galima rasti. Pavyzdžiui, sudarant turtingiausiųjų TOP 200 reitingą, analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, buvo įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys. Toliau išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių, kurie žinomi ir iš sporto ar politikos pasaulio.
Nors konkretūs asmenų gimimo datos duomenys retai viešinami, galima rasti išsamių karjeros pasiekimų ir finansinių įvertinimų. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš turtingiausiųjų sąrašo, iliustruojantys prieinamą informaciją:
| Vieta TOP 200 | Vardas, Pavardė | Veiklos sritis / Įmonė | Turtas (mln. eurų) | Papildoma informacija |
|---|---|---|---|---|
| 102 | Jonas Jagminas | „Agroaves Group“ | 35 | Karjera socialistinėje santvarkoje ir laisvosios rinkos sąlygomis, paukštynų ir pašarų gamyklos valdymas, politinė veikla Seime. |
| 107 | Antanas Trumpa | „Rokiškio sūris“ | 34 | Inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras, „Rokiškio sūrio“ pagrindinis akcininkas ir vadovas nuo privatizacijos, šeimos verslo tęstinumas. |
| 108 | Algirdas Butkus | Šiaulių bankas | 33 | Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas, akcijų pardavimas dėl asmeninio pirkinio. |
| 110 | Jonas Dumašius | „Hidrostatyba“ | 32 | „Hidrostatybos“ direktorius, daugelio statybos ir kelių įmonių valdybų pirmininkas ir akcininkas Vakarų Lietuvos regione. |
| 114 | Jonas Valančiūnas | Krepšinis | 30 | Geriausias Lietuvos krepšininkas, NBA žvaigždė, Europos vicečempionas, aktoriaus debiutas. |
| 119 | Marius Jakulis-Jasonas | „AAA Holdingas“ | 28 | Išeivis, teisės daktaras JAV, grįžęs į Lietuvą įkūrė „AAA Law“, valdo viešbučius ir nekilnojamąjį turtą. |
| 122 | Dainius Zubrus | Ledo ritulys | 28 | Geriausias Lietuvos ledo ritulininkas, ilgametė NHL karjera, Stanley taurės siekis, labdara vaikams. |
| 125 | Eugenijus Arvydas Janulaitis | „Fermentas“, „J investicijos“ | 26 | Biochemikas, modernių biotechnologijos įmonių pradininkas, „Fermentas“ pardavimas, investicijos į mokslą. |
| 128 | Idrakas Dadašovas | „Penki kontinentai“ | 25 | IT sektoriaus lyderis, bankinio sektoriaus technologijų kūrimas, telekomunikacijų ir nekilnojamojo turto veikla. |
| 131 | Darius Kasparaitis | Ledo ritulys | 25 | NHL žaidėjas, pagarsėjęs fiziškai agresyviu žaidimu. |
