Kūdikių akių spalva: kodėl dauguma gimsta mėlynomis akimis ir kada ji keičiasi

Kūdikių akių spalva apipinta įvairiausiais mitais ir klaidingomis įžvalgomis. Galima sakyti, kad nemaža dalis naujagimių, ypač šiauriečių, būna mėlynakiai. Tačiau tik kas penktas tebeturi dangaus žydrumo akis užaugęs. Vaiko akių spalva - interaktyvi prognozė.

Melaninas: pagrindinis pigmentas, lemiantis akių spalvą

Akių spalva - tai akies rainelės atspalvis, tam tikra fizinė savybė, kuriai įtakos turi keli veiksniai, pavyzdžiui, genetika, pigmento kiekis ir kt. Patys svarbiausi akių spalvą lemiantys genai yra siejami su pigmento melanino gamyba. Melaninas - melanocitų ląstelių gaminamas rudos spalvos pigmentas, suteikiantis spalvą mūsų odai, plaukams ir akims. Melaninas suteikia spalvą ir akims. Kuo daugiau melanino, tuo akys tamsesnės, taigi, daug melanino turinčių žmonių akys rudos, o mažai melanino turinčių akys žydros. Vidutinį melanino kiekį turinčių akys žalios arba šviesiai rusvos. Svarbu žinoti, kad akyse yra tik rudas pigmentas - nėra nei gintarinio, žalio ar mėlyno pigmento. Akies rainelė turi du sluoksnius. Akyse esantis melaninas apsaugo jas nuo ultravioletinių spindulių.

Kodėl naujagimiai dažnai gimsta mėlynomis akimis?

Naujagimių akyse nėra tiek pigmento, kiek jo yra suaugusiųjų akyse. Kūdikių akių mėlynumą galima paaiškinti tuo, kad jų kūnas dar menkai išsivystęs, akyse yra labai mažai melanino pigmento. Kūdikiai gimsta su mažu kiekiu melanino (bent jau lyginant su melanino kiekiu suaugusio žmogaus organizme). Taip atsitinka dėl to, nes naujagimių organizmas pirmus mėnesius negamina pigmento melanino, kuris vėliau „nudažo“ kūdikio akis ir plaukus. Paprastai tariant, gimimo metu melaninas dar nėra visiškai „nusėdęs“ akyse, rainelėje melanino gamyba pradedama tik tada, kai kūdikio akis veikia šviesa.

Dažniausiai baltaodžių vaikai gimsta mėlynomis akimis. Tačiau tai nutinka tik baltaodžiams kūdikiams. Afrikiečių, Pietų Amerikos ir Azijos gyventojų vaikai gimsta rudomis akimis, ir spalva nesikeičia. Taigi, jei kūdikis gimė rudomis akimis, galima sakyti, kad ruda akių spalva - nuolatinė.

Akių spalvos pokyčiai: kada ir kodėl keičiasi kūdikių akys?

Būtent dėl mažo melanino kiekio gimimo metu, dauguma mažylių gimsta su mėlynomis akimis, tačiau jų akių spalva keičiasi, kadangi ankstyvoje vaikystėje akis vis dar vystosi ir rainelėje daugėja melanino. Augant melanino kiekis didėja. Kai akių rainelė galiausiai prisipildo melanino, akys ir įgyja tikrąją spalvą. Jei melanino akyse daugėja, spalva pasikeis į rudą, šviesiai rusvą ar žalią. Jei melanino liks mažai, akys išliks žydros.

Daugelis naujagimių turi mėlynas akis, bet jos gali pažaliuoti, paruduoti arba įgyti kitokį atspalvį. Dažniausiai akių spalva pasikeičia kūdikiui sulaukus kelių mėnesių ar pusės metų, bet gali keistis iki trejų metų amžiaus. Pabrėžiama, kad tikrosios naujagimio akių spalvos negalima nustatyti iki trejų metų - ji gali keistis. Statistikos duomenimis, keičiasi maždaug 10-20 proc. Labai retais atvejais akių atspalvis dar gali pasikeisti per pirmuosius trejus gyvenimo metus.

Genetika ir akių spalvos paveldėjimas

Vaiko akių spalvą nulemia abiejų tėvų genai. Naujagimio paveldimi genai nulemia daugelį vaiko savybių, o aleliai, kurie yra randami genuose, lemia vaiko fizinę išvaizdą. Naujagimio bruožai paveldimi susijungus dvejiems aleliams - po vieną iš kiekvieno tėvo. Žinoma, kad vieni aleliai gali būti labiau dominuojantys už kitus. Kalbant apie akių spalvą, rudas alelis visada yra labiau dominuojantis už mėlyną ar žalią. Žalias alelis stipresnis už mėlyną, o mėlynas - visada silpniausias.

Profesorius Deividas Ravinas, dirbantis Vakarų Australijos Medicinos tyrimų institute, teigia, kad iš viso yra trys mokslininkams žinomi genai, lemiantys akių spalvą, tačiau tik du jų yra gerai ištirti. Tačiau genetikos mokslininkai dabar žino, jog akių spalvą gali lemti iki 16 skirtingų genų, o ne 1-2, kaip buvo manyta anksčiau. Taigi, negalite nuspėti ar būti tikri, kad jūsų vaikas gims mėlynomis akimis. Akių spalvos nenuspėjamumas atsispindi karališkojoje Anglijos šeimoje. Nepaisant to, rudaakiams tėvams gali gimti mėlynakis vaikas.

Akių spalvos paveldėjimo tikimybės

Įvertinus visus žinomus faktorius, lemiančius vaiko akių spalvą, buvo apskaičiuotos tikimybės pagal tėvų akių spalvas.

Mėlynų akių kilmė ir paplitimas pasaulyje

Mokslininkų teigimu, maždaug prieš 10 000 metų visų mūsų akys buvo rudos, todėl šiandien apie pusė pasaulio gyventojų akies rainelė turi būtent tokią spalvą. Kadaise visi žmonės Žemėje turėjo rudas akis. Kaip teigia tyrimo autorius Hans’as Eiberg’as, iki tol visų žmonių akys buvo rudos, tačiau įvykusi genetinė mutacija paveikė OCA2 geną, esantį mūsų chromosomose. Mėlynakių genetinis kodas, atsakingas už melanino gamybą, turi labai mažą variacijos laipsnį, priešingai nei rudaakių. Iš to mokslininkai padarė išvadą, jog mėlynos akys kilo iš vieno ir to paties protėvio.

Dėl šios priežasties pasaulyje yra daugiausiai žmonių, turinčių rudas akis: pusė pasaulio populiacijos yra rudakiai. Mėlynos akys, lyginant su rudomis, pasitaiko rečiau. Tačiau jei mėlynos akys yra vieno žmogaus genetinės mutacijos padarinys, kyla klausimas, kaip jos išplito iki 20-40 proc. pasaulio populiacijos.

Ypatingos akių spalvos ir jautrumas

O jeigu akių rainelėse yra labai mažai arba visai nėra melanino, akys gali būti rožinio (rausvo), raudono ar net violetinio atspalvių. Ši genetinė būklė dar vadinama albinizmu.

Mėlynose akyse melanino pigmento yra mažiau nei žaliose, rudose ir ypač juodose akyse. Kadangi mėlynos akys turi mažiau melanino nei žalios ar rudos, jos yra labiau jautrios UV bei mėlyniesiems spinduliams. Dėl šių priežasčių, mėlynakiai turėtų būti ypač atsargūs dėl saulės spindulių poveikio. UV ir mėlynųjų spindulių žala akims siejama su per visą gyvenimą gautu šių spindulių kiekiu.

tags: #kiek #mergaiciu #gimsta #melynakes

• Nėštumo testo tikslumas labai ankstyvame etape
• Geriausi patarimai renkantis vaikišką spintą
• sveika gyvensena vaikų globos sistemoje
• Kaip sukurti profesionalią kandidato biografiją
• Idėjos šeimos kelionei į Latviją žiemą