Kodėl kartais taip stipriai norisi raugintų agurkų, kad atrodo, lyg būtumėte nėščia? Šis intensyvus potraukis turi mokslinį paaiškinimą, susijusį su virškinimo sistemos sveikata, maistinių medžiagų poreikiu ir net psichologiniais veiksniais. Panagrinėsime, kokią naudą teikia rauginti agurkai, kodėl jie ypač vertingi tam tikrais gyvenimo etapais ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos vartojant.
Pirmiausia verta įsidėmėti, kad raugimo proceso metu dauginasi gerosios bakterijos - probiotikai, tad rauginti agurkai yra gerųjų bakterijų šaltinis. Gerosios bakterijos, kurių organizmas gauna iš raugintų agurkų, mažina ir storosios žarnos vėžio riziką, taip pat padeda organizmui palaikyti sklandžią centrinės nervų sistemos veiklą, mažina nerimo bei depresijos simptomus. Kamuoja spuogai ir negraži oda? Ir šiuo atveju į pagalbą gali atskubėti rauginti agurkai, mat jie gerina odos būklę. Gerųjų bakterijų, kurių gausu šiame produkte, gaminami baltymai padeda imuninei sistemai pašalinti kenksmingas bakterijas.

Mokslininkai nustatė probiotikų poveikį siekiant svorį išlaikyti ar mažinti - dažnai valgę raugintus agurkus tyrimo dalyviai numetė nereikalingų kilogramų, o turintys normalų svorį jį išlaikė nepakitusį. Jeigu žmogaus organizme sutrinka gerųjų bakterijų balansas ir ima dominuoti blogosios bakterijos, kuriose yra lipopolisacharidų (lipo - riebalas, o polisacharidas yra angliavandenis, cukrus), tai vis daugiau cukraus patenka į kraują. Anksčiau ar vėliau jis sukelia atsparumą insulinui ir pradeda augti svoris. Taigi raugintus agurkus galima išskirti kaip priemonę trokštant numesti svorio ir vertingą produktą tiems, kurie nori papildyti gerųjų bakterijų organizme atsargas.
Agurkai tituluojami viena gaiviausių vasaros daržovių, tinkančia užkandžiams, skirtingoms salotoms, padažams ar sriuboms gardinti. Vasaros daugelis neįsivaizduoja be šviežių lietuviškų agurkų, ant kurių tepame medų ar naudojame kaip garnyrą prie kone visų patiekalų. Stenkitės per dieną suvalgyti nuo dviejų valgomųjų šaukštų iki ¾ puodelio marinuotų daržovių, sakė Hutkinsas.

Visada svarbu gauti pakankamą kiekį skysčių. Dalį išgeriame vandens pavidalu, o dalį gauname su maistu. Agurkai - puikus skysčių šaltinis, viename agurke yra net apie 95 proc. vandens. Paskaičiuokime: suvalgę 5 trumpus agurkus, kurių kiekvienas sveria apie 100 g, gauname beveik pusę litro vandens. Be to, jis pasisavinamas geriau nei vandentiekio vanduo ir dar kupinas vertingų medžiagų.
Viename vidutiniame, trumpame agurke yra tik 15 kalorijų. Tai reiškia, kad kilogramas agurkų turi vos 150 kalorijų. Žmonės, valgantys daugiau vertingų maisto produktų, kurių kaloringumas mažas, lengviau numeta svorio. Nors agurkas skaidulų turi nedaug, bet pripildo skrandį, suteikia malonų traškaus kramtymo jausmą ir tokiu būdu sumažina alkį bei pratęsia sotumą.
Agurkai - lengvai virškinami. Tai - lengvas maistas bei garnyras net ir tiems, kurių virškinimo traktas paskelbęs streiką. Ši daržovė - vertingų medžiagų šaltinis. 5 trumpi agurkai jūsų organizmui suteiks visos paros vitamino K reikiamą kiekį. Valgydami šią daržovę gausite vitaminų B ir C kartu su tokiais mineralais: variu, fosforu, kaliu, magniu.
Agurkai gali sumažinti uždegiminius procesus ir atitolinti lėtines ligas. „Ši daržovė turi unikalų rinkinį antioksidantų, įskaitant flavonoidus, lignanus ir triterpenus. Jie ne tik apsaugo ląsteles, bet ir sumažina uždegimą, susijusį su artritu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Agurkuose esančios medžiagos gali padėti sustiprinti antioksidacines organizmo funkcijas vyresniems suaugusiems žmonėms“, - sako V. Kurpienė. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad agurkai sustiprina antioksidantų funkcijas vyresnio amžiaus suaugusiesiems, įskaitant glutationo ir vitamino E gamybą bei mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidaciją. Nėščiosioms agurkai gali padėti sumažinti tinimą. Agurkai yra natūralus diuretikas, todėl nors ši daržovė yra kupina vandens, tačiau neleidžia organizmui kaupti perteklinių skysčių. Agurkai palengvina tuštinimąsi ir neleidžia viduriams užkietėti. Tai aktualu ir sėdimą darbą dirbantiems, ir nėščioms moterims, ir vyresniems žmonėms.
Dietistė akcentuoja, kad raugintos daržovės neturėtų pakeisti šviežių. Raugintose daržovėse esanti druska, vartojama dideliais kiekiais, gali kenkti turintiems aukštą kraujospūdį, polinkį į tinimus, mažiau judantiems. Tad raugintus gaminius valgyti reikėtų dažnai, bet tik mažais kiekiais, pavyzdžiui, po vieną, šalia kitų šviežių daržovių ar patarkuotą naudoti padažui. Taip bus daug naudos ir mažai žalos. „Beje, tenka girdėti, kad žmonės sako, jog rauginti ir marinuoti agurkai yra tas pats. Tai - netiesa. Marinuotos daržovės yra mažiau vertingos, nei raugintos. Rekomenduoju vengti pirktinių marinuotų daržovių, nes jose - dideli cukraus, druskos ir spirito acto kiekiai. Tai ne tik gali turėti įtakos gliukozės ir insulino kiekiams, kurie keičia mūsų sotumo jausmą ir didina uždegiminius procesus, t. y., blogina sveikatos būklę, bet gali ir sudirginti virškinimo traktą. Būtent dėl šios priežasties galite jaustis prasčiau. Jeigu nusprendėte marinuoti namuose - stenkitės kuo mažiau termiškai apdoroti daržoves, kad jos liktų traškios. Marinatas turi būti su kuo mažiau cukraus, ribokite ir druską, o actą naudokite obuolių ar kitą nefiltruotą - taip jis turės daugiau naudos. Todėl geriausias variantas - rinktis šviežius agurkus, paįvairinant raugintais, ir jais mėgautis viso sezono metu“, - pataria V. Kurpienė.

„Rauginimas vyksta veikiant natūralioms, žmogaus organizmui naudingoms „gerosioms“ bakterijoms. Todėl rauginti agurkai, kaip ir kopūstai, turtingi probiotikais. Jie pagerina ne tik virškinimą, bet ir užtikrina bendrą žarnyno sveikatos puoselėjimą. Raugintose daržovėse taip pat gausu C ir K vitaminų, folio rūgšties, skaidulų. Jos pasižymi priešuždegiminėmis bei imunitetą stiprinančiomis savybėmis.“
Specialistė turi praktinių patarimų ir tiems, kurie nori pasiruošti raugintų agurkų: „Agurkus, kartu su česnakų skiltelėmis ir šviežių krapų šakelėmis, dėkite į didesnį dubenį (gali būti ir kiek gilesnis molinis indas), kad pasūdytas vanduo pilnai apsemtų. Tuomet agurkus uždenkite lėkšte, lentele ar kitu lygiu paviršiumi, kad liktų kuo mažesnis oro tarpas ir agurkai būtų gerai prispausti. Ant lėkštės viršaus galite uždėti ir ką nors sunkesnio, pavyzdžiui, akmenį. Palikite agurkus rūgti vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje apie savaitę, o tuomet mėgaukitės nuostabiu jų skoniu. O. Suchočeva priduria, kad agurkams traškumo ir kvapnumo suteiks ne tik šviežių krapų šakelės, bet ir įvairių augalų lapai. „Marinato priedams galima panaudoti vyšnių, serbentų arba vynuogių lapus ir atrasti sau labiausiai patinkančius derinius. Palikite agurkus rūgti vėsioje ir tamsioje vietoje apie 3-7 dienas. Skanaus!
Žindymo laikotarpis - ypatingas metas moters gyvenime, kai jos mityba tiesiogiai veikia kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Maitinančios mamos dažnai susiduria su klausimais, ką galima valgyti, o ko reikėtų vengti, siekiant užtikrinti optimalią mitybą tiek sau, tiek mažyliui. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar galima žindymo laikotarpiu valgyti raugintus agurkus? Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą. Reikėtų laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, valgyti reguliariai 4‒6 kartus per parą, saikingai, neskubant ir gerai sukramtant maistą. Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Šiais moters gyvenimo tarpsniais ypač padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Sveikatai palanki moters mityba teigiamai veikia pastojimą bei nėštumo laikotarpį, turi įtakos žindymui. Motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui, o žindymas yra ypač naudingas kūdikio ir motinos sveikatai. Svarbu, kad besilaukianti moteris būtų mokoma, o pagimdžiusi ‒ kuo anksčiau konsultuojama dėl sėkmingo žindymo. Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose pateikiami šiuo laikotarpiu svarbūs mitybos aspektai. Energijos poreikis žindymo metu išauga dėl papildomos energijos poreikio motinos pieno gamybai. Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Pirmuosius šešis žindymo mėnesius pieno gamyba vyksta intensyviausiai, vėliau gaminamo pieno kiekis mažėja, tačiau papildomos energijos poreikis išlieka tas pats, nes motinos kūno riebalų atsargos įprastai jau yra sumažėjusios ir negali būti naudojamos kaip energijos šaltinis. Atkreipkite dėmesį, kad rekomenduojamas papildomas energijos poreikis suvartojamas žindant paremtas rekomenduojamu svorio mažėjimo tempu po gimdymo ‒ 5 kg per pirmuosius penkis pogimdyvinio laikotarpio mėnesius. Tyrimais įrodyta, kad griežti suvartojamos energijos apribojimai ir per mažas svorio prieaugis nėštumo metu lemia sumažėjusį motinos pieno tankį, bet nedideli (paros energijos kiekis neturi būti mažesnis nei 1500‒1800 kcal) suvartojamos energijos apribojimai, ypač antsvorį turinčioms motinoms, neturi reikšmės nei motinos pieno tankiui, nei motinos pieno sudėčiai ar kūdikio svorio prieaugiui.
Druskos kiekis: Raugintuose agurkuose yra didelis druskos kiekis, kuris gali sulaikyti vandenį organizme ir sukelti dehidrataciją. Žindymo laikotarpiu svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą, todėl didelis druskos kiekis gali būti nepageidaujamas. Jei mama negali pakęsti be marinuotų agurėlių, daugiau gerti nėra išeitis: druska vis tiek suriš vandenį. Norint palaikyti normalius medžiagų apykaitos procesus, vienintelė išeitis - sumažinti likusio maisto druskingumą. Rūgštingumas: Raugintuose agurkuose esanti rūgštis gali dirginti jautrią kūdikio virškinimo sistemą.
Nėra vieningos nuomonės, kada maitinanti mama gali pradėti valgyti raugintus agurkus. Kai kurie specialistai rekomenduoja palaukti bent kelis mėnesius po gimdymo, kol kūdikio virškinimo sistema sustiprės. Kiti teigia, kad jei mama nėštumo metu valgė raugintus agurkus ir kūdikis neturi jokių alergijos požymių, juos galima valgyti saikingai ir žindymo laikotarpiu. Štai keletas patarimų, kaip teisingai įtraukti raugintus agurkus į mitybą: Pradėkite nuo mažo kiekio: Pirmą kartą suvalgykite nedidelį kiekį raugintų agurkų ir stebėkite kūdikio reakciją. Apibendrinant, raugintus agurkus galima valgyti žindymo laikotarpiu, bet saikingai ir stebint kūdikio reakciją. Svarbiausia - subalansuota ir įvairi mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir atsižvelgimas į individualius kūdikio poreikius.
Jei norite mėgautis panašiu skoniu, bet vengti raugintų agurkų, galite išbandyti šias alternatyvas:
Be raugintų agurkų, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus mitybos aspektus žindymo laikotarpiu:

Yra keletas mitų ir klaidingų įsitikinimų apie mitybą žindymo laikotarpiu, kuriuos verta paneigti:
Norint palengvinti kūdikio virškinimą ir išvengti pilvo pūtimo, maitinančiai mamai svarbu atidžiai rinktis maisto produktus:
| Rekomenduojama valgyti | Vengtini produktai | Atsargiai vartotini (stebint kūdikio reakciją) |
|---|---|---|
| Grūdų košės, bulvės (virtos su lupenomis ar keptos orkaitėje), viso grūdo dalių makaronai, jautiena, veršiena, triušiena, paukštienos krūtinėlė, liesa žuvis (menkė, lydeka ir pan.), rūgštūs pieno produktai be priedų (varškė, rūgpienis, kefyras, fermentinis ar varškės sūris), kiaušiniai, bananai, granatai, garinti ar orkaitėje kepti obuoliai, avokadai, morkos (šiek tiek pagarintos ar trumpai keptos orkaitėje), žolelių arbata (pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų). | Rūgštūs vaisiai ir uogos (spanguolės, bruknės), rūgšti uogienė ir trintos uogos, rabarbarai, kriaušės, saldūs obuoliai, slyvos, vynuogės, agurkai, kopūstinės daržovės, salotos, špinatai, ankštinės daržovės (pupelės, pupos, žirneliai, žirniai, lęšiai), termiškai neapdoroti česnakai, šviežios morkos, termiškai neapdorotos ropės, ridikėliai. Gazuoti, stipriai koncentruotai dažyti gėrimai, alkoholis, kava (dideli kiekiai). Didelės vandenyno žuvys (rykliai, tunas, kardžuvės, skumbrės), ešeriai, lydekos, menkės (dėl gyvsidabrio). Termiškai neapdorotos jūros gėrybės. Nepasterizuoto pieno produktai (bri, kamamberas, pelėsiniai sūriai, rikotos sūris, minkštieji ožkos pieno sūriai). Rūkyti, sūdyti ir konservuoti mėsos produktai (dešros, dešrelės, konservai). Termiškai neapdoroti kiaušiniai. | Rauginti agurkai (saikingai ir stebint kūdikio reakciją). Alergenai: šokoladas, kakava, krabai, krevetės, žemės riešutai, vėžiai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (pomidorai, morkos, obuoliai, granatai ir kt.). |
Su tokiais ir panašiais klausimais nuolat susiduria šimtai žmonių. Dabar vis garsiau kalbama apie tvarumą ir produktų nešvaistymą, taigi mesti kažką nesuvartoto į šiukšlių dėžę atrodo neatsakinga. Bet, ar vartodami tokius pasibaigusio termino ar papelijusius produktus nekenkiame sau? O gal juos valgyti saugu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Specialistė atkreipė dėmesį į skirtingą pakuočių žymėjimą „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“, kurių reikšmės, pasirodo, skiriasi. Anot pašnekovės, produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo orientyrą, kaip ilgai laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti ar maistas tampa nesaugus valgyti. „Terminas „Tinka vartoti iki“ yra siejamas su maisto sauga. Maisto produktus galima vartoti iki šios datos, bet ne vėliau, netgi jei jie atrodo įprastai, o kvapas nepakitęs. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Terminas „Geriausias iki“ yra siejamas su maisto kokybe. Taip paženklintas maistas išliks saugus valgyti ir po nurodytos datos, tačiau gali būti nebe toks kokybiškas. Pavyzdžiui, jo skonis ar tekstūra gali būti nebe tokie geri. Taip ženklinama arbata, sausainiai, kruopos ir pan. Vartojant produktus namų sąlygomis, reikėtų atkreipti dėmesį, ar produktas nepažeistas, skardinės nesukiužusios, ar nėra pelėsio ir pan.“, - patarė I. Stoškuvienė.
Pasidomėjus, ką daryti su produktais, kurie papelijo, specialistė paaiškino, kad visi maisto produktai gali būti užteršti pelėsiu, tačiau kai kurie produktai turi palankesnes sąlygas jam augti. „Palankiausios sąlygos plisti pelėsiui yra ten, kur šilta ir drėgna. Vaisiuose ir daržovėse didelis vandens kiekis, o duona pasižymi dideliu drėgmės bei angliavandenių kiekiu, todėl ant šių produktų gali greitai atsirasti pelėsis. Maisto specialistai pataria nebandyti pašalinti supelijusios duonos dalies, kadangi pašalinus matomą, pelėsio pažeistą produkto dalį, pati toksiškiausia, bet nematoma jo dalis lieka produkte. Miltiniai produktai pasižymi porėta struktūra ir pelėsis plinta ne tik paviršiumi, bet įsiskverbia ir į produkto ar gaminio vidų. Jei duona yra pasenusi, ją galima panaudoti džiūvėsiams, tačiau, pastebėjus pirmus pelėsio požymius, toks produktas tampa netinkamas vartoti“, - teigė I. Stoškuvienė. Kai kurie sūriai (pvz., „Brie“, „Camembert“ ir kt.) gamybos metu yra praturtinami vartojimui tinkančiomis pelėsio rūšimis, tačiau, anot pašnekovės, net ir tokie sūriai gali būti paveikti išorės pelėsio. „Jei pastebėjote, kad ant minkštojo pelėsinio sūrio vystosi netipinis tai rūšiai būdingas pelėsis - tokį sūrį privalote pašalinti. Sausieji sūriai, tokie kaip čederis ar parmezanas, yra atsparesni pelėsiams, nes neturi palankių sąlygų jų plitimui. Pastebėjus pelėsį ant tokio sūrio, galima supelijusią dalį (apie 2-4 cm) nupjauti ir naudoti produktą gaminiams, kurie bus toliau termiškai apdoroti, pvz. picai. Jei pelėsis pastebėtas ant minkštojo sūrio (pvz., rikotos ar mocarelos), nedelsdami tokį išmeskite“, - rekomendavo I. Stoškuvienė. Kartu specialistė pastebėjo, kad pelyti pradėjusius šakniavaisius, kopūstus ir kitus kietus, drėgmės mažiau turinčius vaisius ir daržoves galima išgelbėti. Jei nėra susidariusių gleivių, juos išgelbėsite giliai išpjaunant ir taip pašalinant susidariusias pelėsio dėmes. Bet minkštos daržovės ir vaisiai pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, todėl pastebėjus pelėsį ant tokių produktų, kaip agurkai, pomidorai, persikai, braškės, juos privalu išmesti. Net ir nuplovus gali būti nesaugu vartoti ir raugintus agurkus, kurių skystimas pabalo. „Tiekiami rinkai agurkai turi būti saugūs ir kokybiški. Jeigu produkto marinatas yra skaidrus, tai jis turėtų išlikti nepakitęs ne tik per tinkamumo vartoti terminą, bet ir atidarius pakuotę per jo vartojimo laiką. Įprastai produktai pakuojami į mažesnes pakuotes tam, kad vartotojai, atidarę pakuotę, galėtų suvartoti juos vienu kartu ar per kuo trumpesnį laiką. Jeigu produktas marinuojamas pagal kitokią receptūrą, kai marinatas nėra skaidrus, tai konservuoto produkto išvaizda bus neskaidri. Vartotojas turi galimybę rinktis produktą individualiai pagal savo poreikius. Kai atidaryto produkto įprasta išvaizda yra pakitusi (pvz., susidrumstė marinatas), rekomenduojama prieš vartojant įvertinti to produkto juslines savybes. Produkto pakitimai neturėtų būti žymūs, pvz., skoninės savybės neturėtų būti pakitusios. Galima plauti ir taip sumažinti taršą, bet nėra garantijų, kad tai, kas gadina produktą, nepateko į paties konservuoto gaminio, kuris ir bus vartojamas, vidų. Todėl visada būtina įvertinti riziką - maistas gali būti užterštas mikroorganizmais (patogenais ar jų toksinais), kurie gali sukelti sveikatos sutrikimus“, - sakė specialistė. Ji priminė, kad per blogai nuplautas daržoves į preparatus gali patekti botulizmo sukėlėjai. „Liga pavojinga, nes sandariai uždarytame indelyje gaminasi toksinas - botulinas, kuris yra stipriausias nuodas, dažnai mirtinas. Šis toksinas neturi skonio ar kvapo. Jo atsiradimo galima išvengti, kruopščiai nuplaunant daržoves, įpilant acto arba citrinos rūgšties pagal receptūrą, o visą konservavimo procesą atliekant, laikantis geros gamybos praktikos (laiko ir temperatūrinio režimo), nurodytos patikimoje receptūroje. Rekomenduojama prieš vartojant taip pakitusį produktą visada pirmiau įvertinti su tuo kylančią riziką“, - paaiškino I. Stoškuvienė. O ką daryti su papelijusiomis uogienėmis? „Kuo didesnis cukraus kiekis uogienėse, tuo mažesnė pelėsio atsiradimo tikimybė, tačiau, jeigu atidarę indelį viršuje pastebite pelėsio sluoksnį, neturėtumėte bandyti jo pašalinti šaukštu. Nors pašalinsite viršutinį sluoksnį ir kelis centimetrus po juo, nėra jokios garantijos, kad sėkmingai bus panaikintas visas susidaręs pelėsis ir ar nebus jokio poveikio žmogaus sveikatai“, - įspėjo „Delfi“ pašnekovė.

Taigi, greitai gendančius šviežius maisto produktus (paukštieną, žuvį, mėsą) reikia suvartoti iki jų tinkamumo termino pabaigos, tačiau tai ne visada taip gali pavykti. Siekiant pailginti maisto produktų tinkamumo vartoti laiką, reikia užkirsti kelią galimiems fiziniams pakitimams, sustabdyti tam tikrų mikroorganizmų aktyvumą. „Įsigyjant produktus pirmiausia turime įsitikinti, kad jie yra saugūs. Turime apžiūrėti produkto pakuotę - ar nepažeista, neišsipūtusi, ar laikoma tinkamose sąlygose. Produktas turi būti šviežios mėsos arba žuvies išvaizdos, be pašalinio kvapo. Neįpakuotos mėsos ir žuvies šviešumą išduoda nemalonus specifinis kvapas. Jeigu matome, kad įsigyto maisto nesunaudosime iki tinkamumo vartoti laiko pabaigos, galime panaudojimo laiką prailginti prieš tai jį apvirus, pakepus, pridėjus konservuojančių medžiagų, pvz., cukraus, druskos, prieskoninių augalų, tokių, kaip bazilikas, raudonėlis, rozmarinas, kmynas, čiobrelis ir kt., turinčių antioksidacinį ir bakteriocidinį poveikius. Galime vartojimo laiką prailginti, pagamindami kitus produktus, pvz., blynelius su mėsa ir juos užšaldydami. Vartotojai, kurie įsigyjant maistą pirmenybę teikia nesupakuotam maistui, gali maistą supakuoti namų sąlygomis virtuvėje naudojamais buitiniais vakumatoriais, taip prailgindami įsigyto ir laiku nesuvartoto maisto galiojimo laiką. Populiariausias būdas yra sušaldymas, tačiau reikia žinoti, kad, ilgai laikant sušaldytus produktus, mažėja jų maistinė vertė ir dėl produkto viduje vykstančių cheminių reakcijų kinta savybės“, - įspėjo I. Stoškuvienė. Specialistė sakė, kad maistą saugu užšaldyti iki „Tinka vartoti iki … “ datos. „Galima užšaldyti bemaž visą maistą - netgi mėsos produktus ar jau pagamintus patiekalus. Maisto likučius reikėtų atvėsinti, uždengti ir sudėti į šaldytuvą ar šaldiklį per 1-2 valandas. Jeigu turite daug vienos rūšies maisto, suskirstykite jį į mažesnes porcijas - taip maistas greičiau atvės ir galėsite užšaldyti, o vėliau atšildyti tik reikiamą kiekį. Svarbu prisiminti, kad maistą reikėtų atšildyti palaipsniui, o atšilusį iš karto gaminti. Atšildymas turėtų būti atliekamas esant žemai temperatūrai, pvz., šaldytuve; atšilę maisto produktai turėtų būti laikomi originalioje pakuotėje arba švarioje talpykloje, kad būtų išvengta jų užteršimo; vartotojai turėtų visada laikytis gamintojo nurodymų dėl produkto laikymo ir paruošimo, kad būtų užtikrinta maisto sauga; atšildyto maisto negalima užšaldyti. Maistą atšildžius, jį privaloma suvartoti per 24 valandas“, - patarė pašnekovė.
Jeigu vis tik apsinuodijote maisto produktu, visų pirma, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ar šeimos gydytoją. „O jei vartotojai įsigijo pasibaigusio galiojimo produktą, pirmiausia rekomenduojame kreiptis į parduotuvės darbuotoją ar administraciją. Pardavėjas turi nedelsiant šį produktą išimti iš prekybos ir grąžinti pinigus už įsigytą produktą arba pakeisti kitu (šie reikalavimai nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklėse). Tokiu atveju kreiptis galima ir į VMVT, kuri vertina visus skundo aspektus ir sprendžia dėl skundo nagrinėjimo priemonių. Todėl labai svarbu nurodyti kuo tikslesnę informaciją apie įsigytą produktą (kur pirko, galbūt yra nuotrauka ir pan.)“, - kalbėjo I. Stoškuvienė.