Pastojimo galimybės po nesėkmingo IVF ciklo: informacija ir viltis

Nevaisingumas - su juo susiduria net penktadalis Lietuvos šeimų. Tai diagnozė, kuri skiriama iškart dviems žmonėms, porai, neatsižvelgiant į tai, pas kurį iš partnerių yra problema. Diagnozė nuskamba porai nepastojant dvejus metus, o jai lydinčios emocijos, tokios kaip laukimas, nerimas, nusivylimas, sumišimas ir pasipiktinimas, gali būti išties didelės. Tačiau naudojantis šiuolaikinės medicinos pasiekimais pagalbinio apvaisinimo srityje šiandien galima padėti daugumai šių šeimų. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.

Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Vaikas gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų, ir šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą.

Pagalbinio apvaisinimo metodai: bendra apžvalga

Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų. Poroms, kurios nesulaukia nėštumo metus laiko, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistus pirminiam ištyrimui, kad būtų nustatyta tinkamiausia procedūra. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms, pavyzdžiui, kai moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (IUI) - viena iš dažniausiai atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Tai paprasta, greita, minimaliai invazinė, neskausminga, palyginti nebrangi procedūra, sukurianti apvaisinimo natūralioje aplinkoje galimybę. IUI panaši į tradicinę ginekologinę apžiūrą ir atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais.

Procedūra vyksta taip: numatytą ovuliacijos dieną pora atvyksta į kliniką, masturbacijos būdu surenkama sperma. Laboratorijoje ji specialiai apdorojama: atrenkami judrūs spermatozoidai ir atliekami kiti spermos kokybę gerinantys veiksmai. Paruošta vyro sperma per minkštą, ploną kateterį sušvirkščiama tiesiai į gimdos ertmę. Kartais prieš taikant IUI gydytojas paskiria kiaušides stimuliuojančių vaistų gonadotropinų. Kiaušidžių stimuliacijai vaistų skiriama tik tiek, kad užaugtų ne daugiau kaip 3 folikulai. Privalumas IUI atveju toks, kad vaistų skiriama gerokai mažiau nei tada, kai taikomas pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metodas.

Intrauterininė inseminacija gali padėti, kai nevaisingumo priežastys neaiškios arba yra nedidelio laipsnio endometriozė, nežymių spermos pakitimų. Tokiais atvejais dažniausiai skiriama intrauterininė inseminacija esant stimuliuotam moters ciklui. Ši procedūra netiks moteriai, kurios kiaušintakiai nepratekami, ji nebus veiksminga, jei yra didelių spermos pakitimų (jautrumo, kiekio, morfologijos) ar diagnozuota infekcija.

Dažniausiai rekomenduojame atlikti 3 IUI ciklus. Jei per tą laiką moteris nepastoja, papildomos inseminacijos vargu ar padidins pastojimo tikimybę. Pastojimo galimybė po IUI - 9-21 procentas skirtingose klinikose, tai yra pasaulinė statistika. Pavyzdžiui, „Northway“ medicinos centre Klaipėdoje po IUI pernai pastojo 19 procentų moterų. IUI - santykinai mažos rizikos procedūra, o kadangi ji minimaliai invazinė, yra nedidelės infekcijos rizika. Jos efektyvumas skiriasi priklausomai nuo poros, ypač moters, amžiaus, nevaisingumo priežasties ir trukmės, taip pat būklių, galinčių daryti įtaką vaisingumui. Reikšmės turi ir tai, per kokį ciklą - natūralų ar stimuliuotą - inseminacija atliekama.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF). Tai pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes - ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Pagrindinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga.

IVF procesas susideda iš daugelio skirtingų etapų, o vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių:

1. Tyrimai ir pasiruošimas. Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Be to, papildomai gausite informacijos, kaip vartoti vaisingumą didinančius vaistus, pasirašysite sutikimų formas ir t. t.
2. Kiaušidžių stimuliacija, stebėjimas. Kiekvieno natūralaus ciklo metu kas mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 valandoms.
3. Spermos surinkimas. Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija). Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo gali pasireikšti nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.
5. Apvaisinimas. Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
6. Embrionų auginimas. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai.
7. Embriono perkėlimas į gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai. Šaldytų embrionų perkėlimas (FET) - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
8. Nėštumo užsimezgimas. Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Tai įvyksta praėjus maždaug 9-14 dienų po embriono perkėlimo.

IVF sėkmės rodikliai ir iššūkiai

Nors pagalbinis apvaisinimas suteikia didelę viltį, svarbu suprasti sėkmės rodiklius. Medikai patikina, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros yra 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių. Palyginimui, natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Kitaip tariant, dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų pastojimo efektyvumą. PAB procedūra yra skaičiuojama kaip sėkminga tada, kai gimsta sveikas naujagimis. Visi vidurkiai rodo, kad gyvų gimimų skaičiai vienam PAB ciklui yra ~30%, nesvarbu, ar tai IVF, ar ICSI. Taigi, kiekvieną kartą pradedant IVF ciklą yra 30% tikimybė, kad jis pasiseks, tačiau tai nereiškia, kad 3 ciklai duoda beveik 100% sėkmę - tai yra įskaičiuojant ir pastojusias jau per pirmą, ir per antrą ciklą.

Pacientų lūkesčiai dažnai yra dideli, jie tikisi 100% sėkmės, todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia. Lemtingas faktorius yra poros, ypač moters, amžius ir sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais.

Pastojimo galimybės po nesėkmingo IVF ciklo

Kai IVF procedūra nepavyksta iš pirmo karto, tai sukelia didelį skausmą, nusivylimą ir daug klausimų. Tačiau labai svarbu neprarasti vilties, nes pastoti po nesėkmingo ciklo yra visiškai įmanoma. Poros patirtis rodo, kad sėkmingam bandymui prireikia ne tik medicininio, bet ir emocinio pasirengimo.

Medikai dažnai rekomenduoja tarp IVF ciklų padaryti bent 1 mėnesio pertrauką, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei įkėlimas buvo atliekamas natūraliame cikle, gydytojai gali leisti bandyti iškart kitame cikle, jei pati moteris to nori ir jaučiasi pasiruošusi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šaldytų embrionų perkėlimas (FET) yra dažnesnė praktika ir suteikia galimybę juos perkelti į gimdą net ir po metų ar vėliau, leidžiant organizmui atsigauti ir pasiruošti.

Asmeninė sėkmės istorija: kelyje į ilgai lauktą nėštumą

„Šia tema kalbėti nėra lengva, bet visa širdimi jaučiu, ne tik kad reikia, būtina, bet ir verta, - pasidalinti savo istorija. Sėkminga istorija. Nes nėra lengva galvoti, kad esi viena. O taip tikrai nėra, kad ir kaip bebūtų, porų einančių šiuo keliu link sėkmingo pastojimo DAUG.“

Pora, susidūrusi su neaiškios kilmės nevaisingumu po dvejų metų nesėkmingų bandymų, kreipėsi į vaisingumo specialistus. Po tyrimų buvo pasiūlyta IVF procedūra. „Neslėpsiu, buvo daug ašarų, nes tai atrodė pats sunkiausias būdas, jau tas paskutinis šiaudas, atrodė juk yra tiek daug visokių galimybių dar iki tokios rimtos procedūros, kuri neįsigilinus skamba labai dirbtinai. Bet ji tokia nėra.“

Pirmoji IVF procedūra įvyko 2018 metų sausio-vasario mėnesiais. Po vienos blastocistos įkėlimo kraujas rodė esantį nėštumą, tačiau skaičiai buvo įtartinai maži. Po dviejų dienų skaičiai turėjo pasidvigubinti, bet taip neįvyko. Reikėjo laiko nurimti, susirinkti ir tikėti iš naujo.

Turėjome dar keturias užšaldytas blastocistas (vadinamas „sniegutėmis“). FET procedūros metu 2018 metų gegužę natūraliame cikle buvo patalpintos dvi blastocistos. Po dešimties dienų laukimo ir tikėjimo, atsakymas buvo lygus 0. Nepavyko. Vėl. „Buvo labai labai skaudu, pikta, nejauku, neramu, emocinga ir liūdna. Daug klausimų sau ir aplinkai, kodėl. Kodėl mums.“

Pora nusprendė padaryti pertrauką. „Galvojome vasarą susirinksime save, nurimsime, ir rudeniop jau bus laikas vėl bandyti. Bet žinot, atėjo ruduo ir praėjo. Kažkaip nejaučiau, kad laikas. O gal psichologiškai dar nebuvo tas laikas vėl iš naujo tikėtis ir bandyti.“ Po nesėkmingų ciklų daugelis ieško būdų sustiprinti organizmą ir nurimti: joga, pilatesas, tinkama mityba, vitaminai. „Atrodo žinojau viską, o rezultato nebuvo.“

2019 metų vasario mėnesį moteris pajuto, kad dabar yra tinkamas metas. Ji užsiregistravo konsultacijai dėl FET procedūros. „Jaučiuosi rami ir pasiruošusi.“ Ciklas buvo geras, jokių papildomų vaistų nereikėjo, taip natūraliame cikle buvo patalpintos likusios dvi blastocistos. Prisitvirtinimas įvyksta per kelias dienas, ir moteris tai pajuto. Praėjus devynioms dienoms, pasidarė nėštumo testą, kuris parodė du išsvajotus brūkšnelius. Sekančią dieną atėjus kraujo tyrimo rezultatui, HCG buvo virš 400, o tai reiškė, kad ji laukiasi.

Nevaisingumo priežastys: statistika

Pasak statistikos, nevaisingumo priežastys pasiskirsto taip:

• 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys.
• 40 proc. šeimų nevaisingi yra vyrai.
• 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios.
• 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.

Nėštumas po pagalbinio apvaisinimo: mitai ir tikrovė

Apskritai nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai. Nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę.

Moteris, pastojusi, nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti, tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos.

Yra ir mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Tačiau patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai yra ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita vertus, šiems vaikams, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.

Svarbu žinoti, kad daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Todėl šalyse, kuriose šios procedūros gerai išvystytos, elgiamasi taip, kad būtų perkelta ne daugiau dviejų vaisių, o šiaip įprastai nėštumas yra vienvaisis.

tags: #po #nepavykusio #ivf #sekanciam #cikle #imanoma

• masažas laukimosi laikotarpiu
• Apie psichologo darbą globos namuose
• šeimos ryšių komedija
• Nelaimės ir iššūkiai moterims su vaikais
• Kūrybiškumas ir Džiaugsmas Gimtadieniui