Tęstinės paslaugos globojamiems vaikams: parama ir pagalba visai šeimai

Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma.

Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams tai - kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni.

Nuolatinė globa šeimoje: prioritetas vaikui

Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje.

Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Kas yra vaiko globa ir jos formos?

Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Yra kelios vaiko globos formos:

• Globa (rūpyba) šeimoje: tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) globos centre: tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Laikinoji globa (rūpyba) reikalinga vaikui tuo laikotarpiu, kol nėra aišku, ar jis galės grįžti atgal į savo tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Tęstinės paslaugos ir parama šeimai

„Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų.

„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“ Tai netiesa, nes globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t.

Iškilus nesklandumams, visų pirma reikia kreiptis į globos koordinatorių. Jis įvertina situaciją, konsultuoja ir sudaro pagalbos veiksmų šeimai planą. Labai svarbus specialistas pradėjusiems globoti ir globotiniams - psichologas.

Reikalavimai globėjams ir paruošimo procesas

Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys. Išimtys yra taikomos tik giminaičių globai. Norintys globoti turėtų pateikti prašymą savo miesto savivaldybės administracijai.

Globėju gali tapti žmogus nuo 21 iki 65 amžiaus, nebent būtų vaiko artimasis - tokiu atveju amžiaus ribos platesnės. Pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai būsimam globėjui - norėti tai daryti ir turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.

Siekiant geriausių vaiko interesų, globėjais tapti negali žmonės, nuo kurių anksčiau buvo atskirtas vaikas, taip pat - žmonės, kurie jau buvo globėjais, bet netinkamai atliko pareigas ir dėl to buvo apribota jų kaip tėvų valdžia ar jie buvo nušalinti nuo globėjo pareigų.

Pasiruošimo procesas

Jau pirminiuose etapuose, dar prieš pradedant mokymus, specialistai stengiasi kiek įmanoma plačiau konsultuoti būsimus mokymų dalyvius apie vaiko globą, apie žmogaus psichologinį pasiruošimą naujai ateisiančiam gyventojui į jų šeimą.

Būsimiems globėjams, kaip ir budintiems globotojams, įtėviams, prieš pradedant globojimą, reikia baigti specialius mokymus, skirtus globėjams, įtėviams, budintiems globotojams - taip vadinamus GIMK mokymus.

Lektoriai per mokymus taip pat stengiasi padėti žmogui nuspręsti ir apsispręsti, ar visgi jis yra pasiruošęs tapti vaiko globėju, o galbūt tai per dideli lūkesčiai jam ir jo šeimai. Nuogavimai, atviri klausimai, nemalonių situacijų numatymas - tai mokymų organizatoriams parodo, kad globoti norintys žmonės išties realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes.

Visgi, pasak Z. G. Giriūnaitė pabrėžia, kad didžiulę įtaką žmonių apsisprendimui turi visa vaiko globos komanda (teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai, globos centrai, savivalda). Giminaičiams mokymai neprivalomi, bet rekomenduojami. Nors artimieji mokymus lankyti renkasi retai, abu globos centrų atstovai akcentuoja, kad giminaičiams jie itin naudingi. „Būti močiute ne tas pats, kas būti globėja“, - akcentuoja Z. Dėl bendravimo su specialistais etapuose iki mokymų ir plačiai pasiekiamos informacijos internete būsimi globėjai į mokymus ateina jau be rožinių akinių, tačiau dar visai nepasiruošę tam, kad vaikas atsineš skaudžią istoriją ir traumas, kurias kartu teks įveikti.

Žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Mokymų ir vertinimo metu yra organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai. Grupinių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, lūkesčiais, atliekamos įvairios praktinės užduotys, padedančios įsigilinti į vaiką bei jo poreikius. Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus.

Globėjų ir įtėvių rengimo programa (GIMK)

GIMK programa - tai visų asmenų, ketinančių globoti, įvaikinti vaiką, teikti profesionalios globos paslaugas, rengimo ir konsultavimo programa. Ji skirta padėti vaikui surasti šeimą ir atstovauti jo interesams.

Programa susideda iš pagrindinės ir specializuotos dalių, kurios apima tokias temas kaip:

• Trauma ir jos gijimas
• Savivertė
• Pasiruošimas pokyčiams
• Lytinio ugdymo klausimai
• Vaiko elgesio problemos ir sutrikimai
• Globojamų vaikų mokymosi sunkumai ir motyvacija
• Pastovumo užtikrinimas planuojant globą

Statistika ir tendencijos Lietuvoje

Iš viso Lietuvoje globojami 7086 vaikai. Iš jų šeimoje - 4724, tai sudaro 66,7 proc. visų globojamų vaikų. Globėjų iš viso yra 3677.

Lietuva jau kelerius metus siekia kurti šalį be vaikų globos namų - vykdo vaiko institucinės globos pertvarką. Stengiamasi, kad kiekviena šeima, kuri susidūrė su iššūkiais, gautų visą reikalingą pagalbą, kad vaikas galėtų likti šeimoje.

Finansinė parama globėjams

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus. Dažniausiai asmenys globėjais tampa vedami vidinių paskatų, tačiau negalime nuneigti globėjams teikiamos valstybės paramos svarbos.

Šiuo metu globėjams yra mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka, kuri yra skirta vaikui, ir globos (rūpybos) tikslinis priedas - 160 eurų, kuris skirtas globėjui. Be to, kai kurios savivaldybės skiria pagalbos pinigus jų savivaldybės globotiniams.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2024 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtino didesnes išmokas nuolatiniams globotojams. Savivaldybės administracija Globos centrui už nuolatinio globotojo prižiūrimą vaiką skiria ir moka atlygį nuolatiniam globotojui.

Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai

Daugelis žmonių net negalvoja apie vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų. Neretai pasigirsta dar iš sovietmečio likusių mitų apie vaikų globos namuose augančius vaikus.

Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatorė pasakoja, kad vienas dažniausių mitų, su kuriuo jai tenka susidurti - savo vaikus jau užauginusių globėjų. „Kiekvienas vaikas ir kiekvienas atvejis yra labai skirtingas. Vaiko, nesusijusio giminystės ryšiais, auklėjimas ir auginimas yra kitoks, negu biologinio vaiko, kurį tėvai pažįsta iš pusės žodžio, žino jo jautrumą ir reakcijas į tam tikrus pasakytus žodžius ar, pavyzdžiui, taikomas drausminimo priemones. Būsimi globėjai negali žinoti, kaip tas vaikas gali reaguoti į vienas ar kitas situacijas, kurios įprastos biologiniams šeimos vaikams“, - aiškina G. Taip pat ji pabrėžia, kad nereikia tikėti mitu „kokie biologiniai tėvai, toks bus ir vaikas“.

„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius kaip dažniausius atsinešamus stereotipus mini nuostatas, kad vaikui nereikia pasakoti apie jo biologinę šeimą, kad vaikai esą specialiai siekia nervinti globėjus.

Daug žmonių svarsto ir nori tapti globėjais, tačiau juos stabdo - aukšti reikalavimai globėjams bei ilgas ir sunkus kelias norint tapti globėju. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?” Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.

Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.

tags: #del #testiniu #paslaugu #globojamiems #vaikams

• Išsami Nesteckio biografija
• išsami IKEA kėdučių analizė
• Mažeikių ligoninės gimdymo paslaugos
• šiuolaikinės priemonės dantų valymo mokymui
• sužinokite daugiau apie vaisiaus padėtį 21 nėštumo savaitę