Kada geriausias amžius susilaukti vaikų: medicininės rekomendacijos, biologiniai aspektai ir individualūs pasirinkimai

Nėra vieningos nuomonės, kada tinkamiausias laikas tapti mama. Gimdymas, esant bet kurio amžiaus, turi savo pranašumų ir trūkumų. Kada yra tinkamiausias laikas gimdyti turi nuspręsti vyras ir moteris bendru susitarimu. Jau auginančios atžalas teigia, kad tai gyvenimo stebuklas, kurio atsiradimas pakeičia pasaulį tik į gerą, todėl bet koks laikas yra geras.

Šiame straipsnyje apžvelgsime medicinines rekomendacijas, biologinius veiksnius, socialines tendencijas bei asmenines patirtis, kurios padės geriau suprasti, kas lemia optimalų laiką tapti tėvais.

Medicininės rekomendacijos ir biologinis pikas

Vertinant vien fizinę sveikatą, jaunesnei mamai pastoti, išnešioti ir pagimdyti gali būti lengviau. Medikai teigia, kad pirmojo vaikelio geriausia susilaukti apie 27-35 metus. Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja doc. dr. Virginija Paliulytė pabrėžė, kad pats sveikiausias amžius susilaukti vaikučių yra 20-35 m.

Biologiškai tai pats palankiausias metas išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Moters vaisingumas šiuo amžiaus tarpsniu pasiekia piką. Kūnas jau subrendęs ir visiškai pasirengęs reprodukcijai, mažiausiai tikimybės, kad kiaušinėliai turės pakitimų. Mediciniu požiūriu „auksiniai metai“ gimdyti yra nuo 20 iki 30 metų, jei kalbame apie pirmąjį vaikutį.

Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą.

Jaunos motinystės privalumai ir iššūkiai

Jaunos ir labai jaunos mamos turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: padidėjusį kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekį, didesnę sąnarių apkrovą dėl augančio mažylio svorio. Jaunas organizmas turi geresnių prisitaikymo galimybių, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus - atsigauti. Pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus.

18-19 metų moterų kūnas idealiai pasirengęs nėštumui, po gimdymo jo audiniai atsistato daug greičiau, nei vyresnių moterų. Vis dėlto, šioms mamoms kyla didesnė rizika pagimdyti pirma laiko, taip pat padidėja pogimdyminės depresijos rizika.

Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiam laikotarpiui būdinga jaunatviška egzistencinė krizė. Jam kyla klausimai, susiję su jo egzistencija ir savirealizacija: kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime. Jei jauna mama dar studijuoja ar kuria savo karjerą, jai gali būti sunku aprėpti dar ir domėjimąsi, pavyzdžiui, daugkartinėmis sauskelnėmis, pozityviosios tėvystės principais ir t.t. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkių problemų ar krizių savo gyvenime bei nesugeba jų spręsti ar rasti išeities iš jų nesukeliant konflikto.

Vėlyvesnės motinystės aspektai

Daugėja skyrybų, norisi didesnio aiškumo ir užtikrintumo, todėl prieš planuojant atžalas iš pradžių kartu pagyvenama, gludinami charakteriai, tikrinama, ar su tuo žmogumi galima pakankamai saugiai jaustis. Dar viena priežastis - gerėjanti medicinos paslaugų kokybė, tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus mama gali būti geros sveikatos, sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį.

Dauguma šiuolaikinių porų tėviškus instinktus nustumia į antrą planą, pirmenybę teikdami mokslams, karjerai, būstui ir kelionėms. Dauguma pacienčių visų pirma baigia mokslus, nori įsitvirtinti darbo rinkoje, o tik tada galvoja apie šeimą. Natūralu, kad būsimos mamos yra atsakingos ir rūpinasi ateitimi. Vėliau gimdo ir tos moterys, kurios nori prasmingos motinystės. Trisdešimtmetį perkopusios moterys paprastai jau būna užsitikrinusios finansinį ir karjeros stabilumą. Labiausiai tikėtina, kad būtent šio amžiaus moteris turi stabilų partnerį, moka pasirūpinti ir savimi, ir buitimi.

Vyresnė mama gali atrasti daugiau galimybių prisitaikyti, išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti, pagaliau, jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Vyresnių mamų įgyta patirtis ir gyvenimo pasiekimai suteikia tai, kad jos neretai gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, palyginti su jaunomis. Tyrimai taip pat patvirtina, kad vyresnės mamos rečiau suserga pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos.

Be to, vyresnėms mamoms gali būti lengviau suvokti laiko perspektyvą: jaunos mamos neretai išsigąsta, kad keltis naktimis prie kūdikio ir nešioti jį ant rankų gali tekti visus metus ar ilgiau (ir tie metai gali atrodyti tokie nepakeliamai ilgi), kad kelerius metus bus apribotos galimybės keliauti, leisti laiką su draugais ar dviese su vyru, nes reikės pasirūpinti ir mažylio priežiūra; vyresnių mamų vieni ar keleri metai nebe taip gąsdina, nes atsiranda suvokimas, kad šis laikas gana greitai prabėgs, buvimas dviese ar su draugais dažnai jau yra pakankamai išragautas, todėl nebe taip stipriai traukia.

Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai. Vyrų, perkopusių 50 metų, vaisingumas sumažėja 35 proc., palyginti su trisdešimtmečiais. Štai kodėl ilgainiui sumažėja tikimybė susilaukti vaikų.

Rizikos, susijusios su vėlyva motinyste

Didėjant mamų amžiui, didėja ir ligų kiekis. Nuo 35 metų nėščia moteris jau siunčiama konsultuotis į genetikos centrą. Tai amžius, nuo kurio sparčiai didėja genetinių ligų rizika. Bandant pastoti dar vėliau, pasak gydytojos, jau ūgteli genetinių ligų tikimybė, o ir sveikatos problemų gydymas gali užtrukti, ypač gimdant pirmą sykį. Pradeda didėti komplikuoto nėštumo ir gimdymo bei vaisiaus apsigimimų rizika.

Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų - 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net - 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė. Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.

Kiaušidžių rezervas - tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Kiekvieną mėnesį sunyksta ne viena, o dešimtys ar net šimtai kiaušialąsčių. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, o smegenyse esančioms liaukoms reikia išskirti daugiau hormonų, kad suaktyvintų kiaušides ir kad jose užaugtų bent vienas folikulas su kiaušialąste. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė nevaisingumo bei pagalbinio apvaisinimo būtinumo tikimybė.

Vyresnio amžiaus mamos gali būti linkusios vaikus pernelyg stipriai globoti ir nepaleisti, turint galvoje tai, kad joms galėjo būti sunkiau pastoti, išnešioti ir pagimdyti, taigi kūdikis gali atrodyti kaip labai trapi būtybė, kurią mama gali bet kada prarasti. Tačiau galima sutikti ir gana jaunų mamų, kurios yra nerimastingos ir taip pat nori stipriai globoti vaiką bei apsaugoti jį nuo visų įmanomų negandų.

Reprodukcinės sveikatos planavimas ir mokslo pažanga

„Sveika mama - sveikas naujagimis, - pačioje tiesioginės transliacijos pradžioje pabrėžė gydytoja akušerė-ginekologė V. Paliulytė. - Nėštumo pradžia yra susijusi su mamos sveikata. Jos sveikata, gyvenimo būdas, turimi rizikos veiksniai lemia, koks bus nėštumas, kokia bus jo eiga, kokia bus vaikelio sveikata. Nuo to priklauso netgi gimdymo sėkmė.“

Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė tėvams esant sveikiems ir dar labiau stiprinant savo organizmą.

Rekomendacijos sveikai gyvensenai

• „Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja.
• „Eurovaistinės” farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti.
• Folio rūgštis, geležis ir vitaminas B12, pasak farmacijos specialistės, yra patys svarbiausi elementai, kurių organizmui negali trūkti. Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai.
• Peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi.
• Svarbu užtikrinti pakankamą judėjimą ir sveiką mitybą. „Mes vis mažiau judame, tad būsimoms mamytėms rekomenduočiau bent du kartus per savaitę mankštintis namuose, eiti pasivaikščioti gryname ore, sportuoti su grupe bendraminčių - tai lems geresnę kraujotaką, geresnę sveikatą.“
• Gydytoja paneigė ir mitą, kad jeigu moteris pastojo, reikia imti valgyti už du. Pasak specialistės, moteriai, kuri laukiasi, tik nuo nėštumo vidurio rekomenduojama suvartoti 200-300 kalorijų daugiau. „Bet reikia turėti omenyje, kad tai yra vienas kiaušinis arba du bananai - tai tikrai nėra valgymas už du. Net ir jei norisi valgyti daugiau, viską kimšti į kūną ir patiekti tai vaikeliui nėra pats sveikiausias pasirinkimas.“
• „Be jokios abejonės, nėščioji neturi rūkyti bei vartoti alkoholio. Tiek narkotikai, tiek alkoholis turėtų būti absoliučiai tabu nėštumo metu.“
• Labai didelę įtaką turi ir nutukimas - jis atneša jau iš anksto užprogramuotą sunkesnę nėštumo eigą, taip pat nulemia gimdymo sėkmę.
• Ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgstamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis. Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia - kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte.

Ko reikėtų vengti

• Jei vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų rekomenduojama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant.
• Planuojant pastoti svarbu įvertinti ir tai, ko reikėtų vengti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais.
• Vartojant mineralus ir vitaminus, reikėtų įvertinti vitamino A dozę ir neviršyti paros normos, nes per didelis kiekis šio vitamino padidina apsigimimų riziką. „Nuo pat pirmosios nėštumo dienos vartojamas aspirinas, kai kurie hormonai ar šlapimą varantys vaistai, antibakteriniai ar priešvėžiniai vaistai gali paveikti embrioną ir jis gali nustoti vystytis”, - pažymi farmacininkė ir be gydytojo leidimo taip pat rekomenduoja nevartoti antibiotikų, epilepsijos ar diabeto gydymui skirtų preparatų.
• „Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veika mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, - sako gydytoja.

Lietuvos ir pasaulio gimstamumo tendencijos

Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vis vėliau. 2001-aisiais pirmą vaiką gimdančių lietuvių amžius buvo 26,8 m., 2007-aisiais - 27,8 m., 2012-aisiais - jau 29 metai, dabar - beveik 30. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje visų gimdančių moterų metų vidurkis 29,7 m., o 2001 metais buvo 27-eri. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų.

Žiūrint į pasaulinę statistiką, esame vėlai gimdančių tauta, nes Afrikos ir Azijos moterys iki 30 metų jau būna spėjusios pagimdyti visus savo vaikus, o 35 metų tampa močiutėmis. Ten nieko nestebina ir 15 metų pirmakartė. Tos anksti gimdančių šalių moterys taip pakreipia pasaulinę statistiką, kad net 1/8 pasaulio žmonių gimsta 15-19 metų mamoms. Vakarų tendencija vėlinti gimdymą pasaulinę statistiką mažai pakoreguoja. Mes tokių tradicijų perimti ir iki 20 metų pastoti neskatiname, nes moteris iki 20 metų dar auga, jos organizmo sistemos formuojasi, bręsta.

Yra terminai - jauna pirmakartė, sena pirmakartė, sena trečiakartė ir pan. Lietuvių kalboje terminas „sena pirmakartė“ skamba grubiai ir net įžeidžiamai, todėl mes rašome lotyniškai - prima para reterdata. Pasikartosiu, kad kol moteris pastojo, tol jauna. Jauna pirmakarte laikome moterį iki 18 metų, sena pirmakarte - moterį virš 35 metų, o sena antrakarte ar trečiakarte - visas, kurios pastojo virš 40. Kiekvienas tas statusas turi savo pliusų ir minusų. „Jaunos“ yra sveikesnės ir stipresnės, bet emociškai jautresnės, o „senos“ gal jau turi daugiau ligų, bet yra brandesnio mąstymo, išmintingesnės.

Šeimos planavimas ir vaikų skaičius

Moderni medicina siūlo sprendimus - nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos. Toterdamo universiteto profesorius Dikas Habbemas sukūrė modelį, kuris turėtų padėti būsimiems tėvams išsirinkti geriausią laiką, kuomet turėtų gimti jų vaikas. Modelis liečia tik tas poras, tarp kurių amžiaus skirtumas neviršija 10 metų.

Optimali pertrauka tarp gimdymų

Koks laikas tarp gimdymų geriausias, ginekologų akimis? Norėtume, kad tarp gimdymų būtų nors 2 metų pertrauka, o dar geriau - 3-5 metai. Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų. Jeigu mama pastoja žindydama, ji dažniausiai turi žindymą nutraukti, o tai nuskriaudžia jos mažylį. Kartais skirtumą tarp vaikų pakoreguoja mamos ligos, atsiradusios nėštumo metu.

Ką ginekologai mano apie dabar populiarią tendenciją gimdyti pametinukus? Tikrų pametinukų, kurie gimtų lygiai 12 mėnesių skirtumu, labai nedaug. Tendenciją nedaryti ilgų pertraukų tarp gimdymų pastebime, bet vis tiek dažniausiai išeina apie 2 metai. Net jeigu šeimos ir būna susiplanavusios pastoti kuo greičiau, juk ne visada iškart pavyksta. Jeigu jau taip atsitiko, kad mama žindydama pastojo, nesitikėjo, dar neplanavo, mes skatiname gimdyti ir sveikiname. Tačiau specialiai planuoti pametinukų nesiūlome, nes norisi, kad moteris pastotų pailsėjusi, atsigavusi.

Medikai apskritai atidžiau stebi moteris, kurios pastoja 4 kartą, nes nuo ketvirto vaiko didėja įvairios akušerinės rizikos, kad ir kraujavimo.

Cezario pjūvio įtaka

Pirmiausia reikia paminėti, kad cezario operacijų skaičius taip išaugo, kad buvo pasiektas epidemijos mastas. PSO rekomenduoja, kad cezario operacijų būtų 10-15 proc. visų gimdymų. Lietuvoje 2012 metais buvo pasiektas rekordas - net 26,4 proc. gimdymų būdavo cezario operacijos. Jau kelinti metai labai daug dirbama su medikais, moterimis, diskutuojama net Seime, kad kiekviena cezario operacija būtų pagrįsta. Pavyko sumažinti procentą iki 20, dabar naujas uždavinys - kad liktų tik 18 proc.

Dabar nebėra reglamento, kiek laiko po cezario operacijos negalima pastoti, moteris gali gimdyti kad ir po metų. Nes per tiek laiko gimdos randas sugyja. Tačiau auksiniu standartu laikomas 3 metų skirtumas tarp cezarių. Teorinė galimybė yra po dviejų cezario operacijų trečiąjį vaiką pagimdyti natūraliai, tačiau gydytojai labai nenoriai prisiimtų atsakomybę. Jokių draudimų nebeliko dėl cezario operacijų skaičiaus, daromas ir ketvirtas, ir penktas cezariai.

Asmeninės patirtys ir nuomonės

Paklausėme būrio Lietuvos merginų, kurios neturi vaikų, kada, jų manymu, tinkamiausias metas gimdyti ir ar jos yra nusistačiusios amžiaus ribą, iki kada norėtų susilaukti vaikų:

• Vaiva (22): „Nemanau, kad sąžininga yra tik patenkinti savo troškimą norėti vaiko, bet nepagalvoti, ką galiu jam duoti, ar turiu tvirtą pamatą po kojomis, ar esu subrendusi? Pirma norėčiau pasiekti užsibrėžtų tikslų, o tuomet jau dalintis gyvenimu su kažkuo kitu. Galbūt susilaukti vaikelio 40-ies ar vyresnėms moterims yra didesnė rizika, tačiau jei būtent tuomet esi pasirengusi šeimai - kodėl gi ne?“
• Gintarė (25): „Manau 20-30 metų pastoti - fiziologiškai sveikiausia. Bet manau, kad tinkamas amžius yra ne tiek svarbu, kiek tinkamas pasiruošimas. Man svarbu susikurti šeimą (padaryta), padaryti karjerą (jau eigoje), įgyti bent minimalių žinių apie vaikų auklėjimą (padaryta).“
• Agnė (23): „Manau, kas tinkamiausias laikas - 28 metai. Tuo metu jau galėčiau jaustis atradusi savo kelią ir ekonomiškai saugi. Be to, dabar neturiu rimtų santykių, tai dar vienas faktorius, kodėl toks laikas yra ir geriausias, ir realiausias.“
• Aurelija (24): „Geriausia susilaukti kokių 28-32 metų. Labai svarbu pirmiausia paragauti daugybės dalykų pačiam, kad turėtum ką perduoti vaikui. Be to, tikiu, kad savęs intensyviam ieškojimui, tobulėjimui, karjerai ir linksmybėms tinkamiausias yra trečiasis gyvenimo dešimtmetis - tad tam ir mėginu jį paskirti.“
• Aistė (28): „Man 28 metai ir dabar jau jaučiu, kad esu pasiruošusi turėti vaikų. Sakoma, kad moteriai geriausia vaiko susilaukti iki 30 metų, bet aš apie jokias amžiaus ribas negalvoju. Kai bus tinkamas vyras, su kuriuo tų vaikų norėsis, tada ir bus žengtas šis žingsnis.“
• Eglė (30): „Manau, kad tinkamiausias amžius moteriai susilaukti vaikų, kai ji pati to nori. Tai gali nutikti ir 18-kos, ir 39-erių. Arba visai niekada nenutikti. Nesu sau tokios ribos nusistačiusi.“
• Sigita (24): „Tinkamiausias metas gimdyti tada, kai turi mylimą vyrą šalia. Taip pat svarbu gauti gerą atlyginimą, kad Motinystės išmokos būtų normalios. Pati norėčiau pastoti tada, kai jau labai nusibos darbe ir norėsiu pasiilsėti.“
• Jurga (25): „Mano manymu, tinkamiausias amžius gimdyti nuo 25 iki 35 metų. Kai man buvo 20 metų, buvau suplanavusi pagimdyti pirmąjį vaiką iki 25 metų, bet kai man sukako 25 metai, nukėliau tą procesą dar penkiems metams.“
• Gabrielė (23): „Tinkamiausias metas gimdyti, mano manymu, iki 30 metų. Idealiausias variantas pradėti nuo 23-24 metų. Pati jau dabar norėčiau vaikų. Todėl mano nusistatymas 23-24 metai. Vėliausiai iki 25 metų noriu susilaukti pirmojo vaiko.“
• Erika (24): „Nemanau, kad yra tam tikra amžiaus riba, skaičiai, kada moteriai yra tinkamiausias laikas gimdyti. Šis laikas turi ateiti savaime, supratus, kad būtent su tuo žmogumi norite puoselėti savo ateitį, dalintis meile ir rūpintis naujo žmogaus atėjimu į pasaulį. Juk yra sakoma, kad ne tėveliai renkasi laiką kada į pasaulį ateina atžala, o vaikelis pats pasirenka tinkamą laiką ir tėvus.“
• Simona (25): „Nežinau, kada tinkamiausias metas gimdyti, bet pirmas vaikas turi būti iki 30 metų. Pati norėčiau gimdyti maždaug 28-29 metų.“
• Daiva (27): „Manau, kad priimtiniausias laikas pastoti yra tarp 25-29 metų. Pati norėčiau gimdyti iki 30 metų, nes nenoriu būti sena mama, be to, noriu daugiau nei vieno vaiko.“
• Milda (24): „Geriausia susilaukti vaiko iki kokių 35 metų vien dėl sveikatos, pavojų ir dėl pačio vaiko, kad nebūtų jau labai didelis skirtumas dar vaiko ir tėvų. O aš pati žiūrint į dabartinę mano situaciją, norėčiau kokių 29 - 30 metų suprasti, ką reiškia būti mama.“
• Vaiva (29): „Tinkamiausias metas, manau, kai tėvai kuo jaunesni, nes jaunas organizmas ir pan. Aš tai neturiu nusistačiusi konkretaus amžiaus, niekada negalvojau apie tai. Bet šiaip iki kokių 35 metų, vėliau jau tikriausiai ne.“
• Vytautė (23): „Geriausias metas - 26-27 metai. Į pasaulį ateinantiems vaikams reikia suteikti pagrindą, todėl gimdyti reikia tada, kai yra pinigų ne tik vakarėliams, bet ir sauskelnėms. Aš turiu nuostatą, kad pirmą leliuką reikia „išperėti“ iki 30, tačiau tik dėl fiziologinių dalykų, juk po 30 metų didėja rizika persileisti ir t.t. O vėliau gimdyk nors ir 45!“

Apibendrinus būtų galima sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis tapti mama turi savo ypatumų, kurie nėštumą ir motinystę gali ir apsunkinti, ir palengvinti. Svarbiausia, kad abu partneriai jaustųsi pasiruošę, suprastų, jog vaikas pakeis gyvenimą, ir priimtų tai kaip bendrą sprendimą.

tags: #malda #susilaukti #vaiku

• Salomėjos Nėries kūrybos ir gyvenimo apžvalga
• lėlių rinkiniai vaikams
• kaip tėvai Šiauliuose renka vardus savo kūdikiams
• Rekomendacijos, paliekant vaikus be priežiūros
• Priežastys ir simptomai