Policijos pareigūnų įgaliojimai ir piliečių teisės tikrinant asmenis bei jų daiktus

Kiekvienas visuomenės narys privalo žinoti savo teises ir pareigas bendraujant su teisėsaugos pareigūnais. Lietuvos policija turi plačius įgaliojimus užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, tačiau šie įgaliojimai yra griežtai reglamentuoti teisės aktais. Šis straipsnis padės geriau suprasti, kada pareigūnai gali stabdyti transporto priemones, tikrinti asmenis ar jų daiktus, ir kokios yra piliečių teisės tokių patikrų metu.

Policijos pareigūnų identifikavimas ir transporto priemonių stabdymas

Vienas iš pagrindinių reikalavimų atliekant tarnybines pareigas yra pareigūno prisistatymas ir galimybė identifikuoti save.

Kaip atpažinti tikrą pareigūną?

Atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Kaip skelbia Lietuvos policija, 2016 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtinta naujo pavyzdžio policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimų forma.

„Informuojame, kad iki naujos tvarkos įsigaliojimo dienos išduoti policijos pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai galioja, bet ne ilgiau kaip iki šiuose tarnybiniuose pažymėjimuose nurodytos jų galiojimo datos. Pasibaigus pažymėjimų galiojimo datai, policijos pareigūnams bus išduodami naujo pavyzdžio tarnybiniai pažymėjimai“, - nurodo Lietuvos policijos atstovai. Policijos pareigūnai taip pat turi specialius dėklus su policijos ženklu. Jokių kitų savo asmeninių daiktų ar dokumentų policijos pareigūnas neprivalo pateikti, - atsako teisininkas D. Dzikas.

Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).

Nežymėto policijos automobilio stabdymas: ką žinoti?

Dienos metu vairuotojai, kuriuos stabdo nežymėtas policijos automobilis, turėtų nepasimesti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus. Patruliuodami nežymėtu policijos automobiliu pareigūnai niekada neužkerta kelio ir nestabdo prieš akis. Norėdami jus sustabdyti policijos pareigūnai signalizuoja įjungę specialiuosius šviesos signalus (švyturėlius) arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Švyturėliai yra matomi 360 laipsnių kampu.

Stabdydami jus nežymėtu policijos automobiliu pareigūnai visą laiką važiuos jums iš paskos. Išskirtiniais atvejais policijos pareigūnai gali prisigretinti prie jūsų vairuojamos transporto priemonės, kad jūs juos pastebėtumėte: uniforma, papildomai išreiškiamas signalas lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai juodėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepdami sustoti. Taip pat papildomai gali būti panaudota švieslentė su užrašu „Stop policija“ arba „Stop“.

Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Tie, kurie abejoja, ar juos stabdo pareigūnai, gali paskambinti ir 112 ir gauti visą reikiamą informaciją.

Vairuotojų pareigos sustojus

Vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta privalo sustoti tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 tūkstančių eurų.

Vairuotojų teisės ir pareigos stabdymo metu

Teisininkas Darius Dzikas portalui lrytas.lt teigia, jog policijos pareigūnai privalo vadovautis teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, kuriose nurodyta, jog policijos pareigūnas neturi teisės stabdyti transporto priemonės kada tik nori, o tam turi būti realus pagrindas.

Kada pareigūnas gali stabdyti transporto priemonę?

„Policijos patrulių veiklos instrukcijose nustatyta 10 atvejų, kai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją. Vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūno, visada gali paprašyti nurodyti stabdymo priežastį ir tikslą, o pareigūnas privalo tokią priežastį vairuotojui aiškiai nurodyti“, - apie vairuotojų teises kalba D. Dzikas.

Saugus stabdymas ir pareigūno elgesys

Pasak teisininko, nors vairuotojai privalo sustoti ir vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, pabrėžtina, jog sustojimas turi būti saugus: policijos pareigūnas privalo įsitikinti, jog stabdoma transporto priemonė nekelia grėsmės žmonių saugumui ir netrukdo kitiems eismo dalyviams.

„Taigi policijos pareigūnas turi įvertinti visas išorines aplinkybes, dėl to policijos pareigūnas turėtų vengti stabdyti automobilį vietose, kur sustoti ir stovėti yra draudžiama arba numatytas kelio ruožas yra pavojingas. Taip pat labai svarbu nesudaryti kliūčių kitiems eismo dalyviams ir nesukelti transporto grūsties. Kitaip tariant, jei vairuotoją stabdo policijos patrulis ir vairuotojas, įvertinęs padėtį, pastebi, jog dėl to gali susidaryti transporto grūstis, jis gali iškart nestoti policijos pareigūnui pareikalavus, tačiau turi dar šiek tiek pavažiavęs rasti saugią vietą automobilio sustojimui, pavyzdžiui, sustoti degalinėje ar aikštelėje, o tai bus vertinama kaip tinkamas vairuotojo pareigų vykdymas“, - lrytas.lt skaitytojams aiškina teisininkas.

Pareigūnas negali veltis į konfliktines situacijas, įžeidinėti ar žeminti žmogų, jo garbę ir orumą. Policijos pareigūno teisės, pareigos ir įgaliojimai yra aiškiai įtvirtinti teisės aktuose, kurių policijos pareigūnas negali viršyti.

Dokumentų pateikimas ir įrašymas

Šiuo metu policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę galima pateikti ne vairuotojo pažymėjimą, o galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši naujovė vairuotojams galioja jau kiek daugiau nei metus. Jeigu vairuotojas valdo jam priklausančią transporto priemonę, jis taip pat neprivalo su savimi turėti ir transporto priemonės registravimo dokumento. Vairuotojai neprivalo su savimi turėti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nepriklausomai nuo to, kam priklauso transporto priemonė. Taigi nors kartu su savimi dokumentų vežiotis nėra privaloma, tačiau to daryti niekas vairuotojams nedraudžia.

Policijos pareigūnui elgiantis nepagarbiai, vairuotojas gali įrašyti pokalbį ar net pareigūną filmuoti, o apie tokį savo veiksmą ir daromą įrašą asmuo neprivalo informuoti policijos pareigūno. Vairuotojas turi teisę filmuoti ir daryti garso įrašą nepriklausomai nuo pareigūno veiksmų. Be to, vairuotojas gali išreikšti prašymą policijos pareigūnui leisti susipažinti su filmuota medžiaga (jei buvo filmuotas), pamatyti užfiksuotus greičio matuoklio rodmenis ir kt.

„Tačiau policijos pareigūnai patys supažindina vairuotoją su padaryti nusižengimu ir paklausia, ar vairuotojas su tuo sutinka. Viena iš vairuotojų teisių yra susipažinti su bylos medžiaga, o pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą, vairuotojas turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga. Jei vairuotojas tam prieštarauja - skųsti priimtus procesinius sprendimus“, - aiškina D. Dzikas.

Kaip pasakoja teisininkas, tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės, o vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Tokia pati pareiga yra ir transporto priemonės keleiviams.

Policijos įgaliojimai tikrinant daiktus ir patalpas

Bendrieji pareigūnų įgaliojimai

Teisės aktai policijos pareigūnams suteikia platų spektrą įgaliojimų, įskaitant teisę įeiti į patalpas ar transporto priemones be teismo sprendimo tam tikrais atvejais. 22 straipsnis, 1 dalis, 3 punktas, numato, kad pareigūnas gali, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu.

22 straipsnis, 1 dalis, 5 punktas, numato, kad pareigūnas, važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais gali nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą).

Be to, 25 straipsnis, 1 dalis, 2 punktas, nurodo, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Moksleivių daiktų patikra mokyklose

Seimas po pateikimo pritarė Darbo partijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo numatoma, kad be tėvų sutikimo tiek mokyklos darbuotojai ir pedagogai, tiek policijos pareigūnai galėtų patikrinti moksleivių daiktus, kuprines, spinteles. Po to, kai per vieną dieną Marijampolėje medikų pagalbos prireikė nuo narkotikų apsvaigusiems trims mokiniams, o dar vienas jų mirė, toks įstatymas įgauna naują perspektyvą.

Iki šiol tikrindavo tik tėvams leidus. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sakė, kad iki šiol tik gavus raštinį tėvų sutikimą buvo galima tikrinti vaikų daiktus. Po patikrinimo apie tai pranešama tėvams bei informuojama, kokių priemonių ketinama imtis. Jo teigimu, mokinių daiktai nėra tikrinami dažnai. Dažniausiai tėvai sutinka su jų vaiko daiktų krata, kartais išreiškia norą daiktų apžiūroje dalyvauti patys. „Jei mes turime pakankamai gąsdinančius duomenis ir matome faktus, kurie vyksta, nemanau, kad sprendimas tikrinti vaikų daiktus yra labai blogas. Visgi labiau tikiu minkštosiomis programomis - švietimu, bendradarbiavimu, pokalbiais su šeima ir kt.“, - sakė D. Žvirdauskas.

Tėvai taip pat turi teisių. Būtent į tai dėmesį atkreipia naujo įstatymo dėl vaikų daiktų tikrinimo iniciatorius darbietis Viktoras Fiodorovas. „Šios kadencijos Seime daug kalbama apie įvairias žmogaus teises, tad šis mūsų pasiūlymas - būtent apie tai. Apie teisę tėvams jaustis saugiems, kai jų vaikas išeina į mokyklą. Mokyklose drastiškai plintant elektroninių cigarečių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, kuris ne tik kelia susirūpinimą mokinių tėvams ir pedagogams, bet ir kelia pavojų mokiniams, Seimas po pateikimo pritarė kartu su kolegomis užregistruotam pasiūlymui, kuris leistų ugdymo įstaigoms ir policijai vykdyti mokinių daiktų ir spintelių patikrinimą dėl draudžiamų priemonių įsinešimo ir laikymo mokykloje“, - sako politikas. Jis priduria puikiai suprantantis, kad vien draudimų nepakanka, labai svarbus ir visuomenės sąmoningumo ugdymas, bendruomenių įsitraukimas, narkotinių ir kitų kenksmingų medžiagų vartojimo viešose vietose netoleravimas.

Daugiau tėvų pritaria

Tuo tarpu socialiniame tinkle tarp kėdainiečių paskelbtoje apklausoje, ar tėvai sutiktų, kad jų vaikų daiktus tikrintų mokyklos darbuotojai ar policijos pareigūnai, didesnė dalis pažymėjo sutinkantys. „Privaloma tikrinti, juk tai vaikas. Reikia turėti omenyje, kad dėmesys nukreiptas į pačių vaikų saugumą. Vaikai nėra ir neturi išvystyto atsakingumo jausmo. Labai lengva išnaudoti vaikus negeriems darbams. O piktadariai trina rankomis. Kontrolė būtina“, - rašo Jaunius Sagatavičius.

„Žinoma! Kai nėra ko ten slėpt, tai nėra ko ir piktintis. Tegul tik tikrina. Nes praktika ir pastarieji įvykiai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje rodo, kad tose kuprinėse būna ne tik vadovėliai…“ - antrina ir Raminta Daugėlaitė Paškevičienė. Tačiau dalis tėvų sakėsi nesutinkantys su tokiais dalykais, mat ir patys nenorėtų, kad po jų daiktus kažkas raustųsi, tad nesupranta, kodėl taip elgtis reikėtų su vaikais.

Saugumo priemonės didelių renginių metu (NATO Viršūnių Susitikimo pavyzdys)

Didelių tarptautinių renginių, tokių kaip NATO viršūnių susitikimas, metu taikomos specialiosios saugumo priemonės, kurios apima ir griežtesnes patikras.

Eismo ir asmenų judėjimo ribojimai

Daugiausia ribojimų bus transporto priemonėms. Liepos 10-13 d. joks transportas, išskyrus specialiąsias tarnybas, negalės judėti Vilniaus senamiestyje, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ ir oro uosto teritorijose. Tie, kuriems būtina patekti į šias zonas, turės gauti leidimus. Dėl liepos 10-13 dienomis galiosiančių eismo ribojimų, Vilniuje keisis kai kurių viešojo transporto maršrutų trasos bei tvarkaraščiai. Viešuoju transportu renginio metu bus galima keliauti nemokamai.

Visas transporto priemones (išskyrus viešąjį transportą) specialiai įrengtuose postuose tikrins pareigūnai. „Nuo liepos 10 d. 8.00 val. iki liepos 13 d. 8 val. (tikėtina, kad eismo ribojimai pasibaigs 12 d. vakare) įvažiavimuose į Vilniaus miesto senamiestį bus įrengti policijos kontrolės postai. Į saugomą teritoriją bus leidžiama įvažiuoti tik su leidimais. Visus klausimus dėl patekimo į teritoriją sprendžia ir leidimus išduoda Vadovybės apsaugos tarnyba“, - informuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja. Vadovybės apsaugos tarnybos Pajėgų valdymo valdybos viršininko pavaduotojas Irmantas Striška priduria, kad „renginio vietose bus įrengti tik NATO renginio transporto priemonių patikros postai“.

Senamiestyje nebus leidžiama judėti nė su dviračiais ar paspirtukais. Tiesa, liepos 11 d. kai kuriose centro vietose bus draudžiama vaikščioti ir pėstiesiems. Į šią teritoriją patenka L. Stuokos, Šventaragio, Universiteto, Dominikonų, Totorių ir Liejyklos gatvių atkarpos. Antradienį nuo 15 iki 23 val. iš teritorijos bus galima išeiti, bet pateks tik tie, kuriems reikia grįžti į namus. Jis primena, kad patekimas į Senamiestį bus ribojamas, išskyrus pėsčiuosius. Visgi tam tikrais atvejais pėstieji gali būti stabdomi. „Pėstieji galės patekti į Senamiestį, išskyrus aptvertas teritorijas, ar tam tikras saugomas vietas. Taip pat pėstieji gali būti sustabdomi tam tikrais momentais, kortedžų judėjimo, ar saugomų asmenų judėjimo metu“, - priduria R. Matonis.

Patikrų teisė ir elgesys patikrų metu

Kilus įtarimui, pareigūnai gali patikrinti ir kai kuriuos pėsčiuosius bei jų daiktus. „Kadangi tai padidinto saugumo renginys, įstatymas suteikia teisę pasirinktinai patikrinti įtartino žmogaus daiktus, rankines, kuprines. Patikrinimo metu raginame elgtis ramiai, vykdyti pareigūnų reikalavimus“, - informuoja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Skelbiama, kad policija ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams: provokacijoms, kibernetinėms atakoms, teroristiniams išpuoliams. Kiek iš viso pareigūnų dirbs renginio metu ir kokias saugumos priemones taikys, viešinti draudžiama. „Pagrindinės užduotys - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas vykstančių renginių metu, delegacijų lydėjimas. Daug dėmesio bus skirta viešajai tvarkai renginio dalyvių gyvenamųjų ir susitikimų vietų bei jų prieigose“, - pranešama oficialioje interneto svetainėje nato.vilnius.lt.

Mieste budės daugiau pagalbos tarnybų

Bendrasis pagalbos centras informuoja, kad NATO viršūnių susitikimo metu dirbs sustiprintos pajėgos, o darbuotojai tuo metu nebus išleidžiami kasmetinių atostogų. Sustiprintu režimu dirbs Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta. „Gyventojams priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pagalbos teikimo tvarka nesikeis ir nebus mažinama“, - priduria jis. Pasak G. Šukštos, ugniagesių gelbėtojų judėjimo maršrutai ir patekimas į miesto teritorijas yra suderinti ir teikiant pagalbą nebus ribojami. Papildomai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos budės joms nurodytose vietose. Paramedikai paslaugas teiks įprasta tvarka.

Atnaujinta sienų kontrolė

Nuo liepos 7 dienos 8 valandos iki liepos 13 dienos 8 valandos bus atnaujintas pasienio patikrinimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų, taip pat oro uostuose, jūrų uoste. Europos Sąjungos piliečiai turės pateikti tapatybės kortelę arba pasą, trečiųjų šalių piliečiai - pasą arba vizą. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo, į Lenkiją ir Latviją bus galima vykti pagrindiniais keliais, o prie sienų bus sukurti laikini kontrolės punktai. Transporto priemonės bus stabdomos atsitiktinai, kuomet keleivis ar transporto priemonė atitiks tam tikrus kriterijus, indikatorius, tačiau pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į atvykstančiuosius. Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai. Pasienyje taip pat sustiprinta iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities atvykstančių asmenų patikra - pasienio pareigūnai atidžiau tikrins per Lietuvos teritoriją tranzitu keliaujančių asmenų dokumentus ir vizas.

Turto apsauga: pažymėtų daiktų registravimas

Pažymėti vertingus daiktus policijoje pareigūnai gyventojus ragina daugiau nei 15 metų. Nuo šių metų sausio 1 d. ši paslauga „keliasi“ į vieningą elektroninę erdvę - interneto svetainėje www.pazymetas.lt. Iki šiol kiekvienas šalies policijos komisariatas daiktus žymėdavo atskirai, vesdamas pažymėtų daiktų registrą. Tai reiškia, kad kiekviena policijos įstaiga informaciją turėjo tik apie jų teritorijoje pažymėtus vertingus daiktus ir vagystės atveju remtis galėjo tik duomenimis, esančiais konkrečioje įstaigoje.

Dar 2015 m. viešoje erdvėje pasirodė startuolis Pazymetas.lt, kurio tikslas buvo panašus į policijos pareigūnų - vieninga daiktų registravimo sistema. Idėja apjungti jėgas ir bendradarbiauti pamažu įgavo sutarties statusą. Joje numatyta, kad svetainės www.pazymetas.lt administruojamoje elektroninėje daiktų žymėjimo sistemoje bus naudojama Policijos ieškomų numeruotų daiktų registro nuoroda www.epolicija.lt/indr_paieska/dokumentai_lt.php. Nuo šiol atskiruose policijos įstaigų žurnaluose, ar kompiuterinėse laikmenose informacija apie pažymėtus daiktus nebebus kaupiama. Vien praėjusiais metais šalies policijos įstaigose pažymėta 3 111 daiktų.

tags: #ar #pareigunai #gali #tikrint #nescias

• Vaikų ugdymas per eilėraščius ir daineles
• Kakliuko išbėrimo priežastys
• Sužinokite apie nėščiosios diržo naudą
• Sauskelnių pasirinkimas „Maximoje“: „Huggies“ ir „Pampers“ ypatybės
• Sužinokite apie kūdikio raidą penktąjį mėnesį