Net 45 dienas po gimdymo moteris oficialiai dar laikoma gimdyve, tiek tęsiasi labai svarbus pogimdyminis etapas. Per tą laiką į savo pirmykštę padėtį grįžta visi moters organai, išskyrus krūtis. Gimus kūdikiui Jūsų kūnas diena po dienos keisis, palaipsniui grįždamas į ikinėštuminę būseną. Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų.

Lochija - tai makšties išskyros, atsirandančios po gimdymo, kai gimdos gleivinė atsiskiria ir grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną. Tai normali pogimdyminio atsistatymo proceso dalis ir gali trukti kelias savaites. Išskyros paprastai susideda iš kraujo, gleivių ir gimdos audinių, o jų išvaizda laikui bėgant keičiasi. Lochijos - tai išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių.
Lochija yra natūralus fiziologinis procesas, vykstantis po gimdymo, kai gimda gyja ir susitraukia iki normalaus dydžio. Svarbu žinoti, kad lochija atsiranda tiek po vaginalinio, tiek po cezario pjūvio gimdymo.
Kiekvienos moters gimdos valymasis ir jo trukmė šiek tiek skiriasi, tačiau įprastai visoms moterims gimda valosi panašiai. Žemiau pateikiame klasikinį, vadovėlinį gimdos valymosi procesą ir lochijų pokyčius pogimdyminiu laikotarpiu:
| Laikotarpis po gimdymo | Išskyrų spalva | Išskyrų gausumas ir konsistencija |
|---|---|---|
| Pirmosios valandos ir 1-2 dienos | Ryškiai raudona (Lochia rubra) | Gausios, tikrai gausesnės nei mėnesinės, gali būti vidutinio dydžio (vynuogės) krešulių. Pirmąsias 2-3 dienas po gimdymo gali iškristi 1-2 didesni krešuliai (žaliosios citrinos dydžio) ar keli mažesni (vynuogės dydžio), bet greičiausiai tai nereikš problemos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml. lochijų. |
| 3-4 dienos | Rausva ar ruda (Lochia serosa) | Kiekis nuolat mažėja. 2-3 parą išskyrų būna kaip per gausias mėnesines - kas kelias valandas keičiami higieniniai paketai būna pilni. |
| Apie 6 dieną | Šviesiai rožinė ar rusva | Kiekis mažėja, išskyrų būna kaip per vidutinio intensyvumo mėnesines, t.y. higieniniai paketai po 3-4 val. būna tik puspilniai. Kraujavimas po gimdymo ties 3 savaite pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. |
| Apie 10 dieną | Balta/balkšva (Lochia alba) | Išskyrų kiekis ženkliai sumažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Įsimaišius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį. |
| 4-6 savaitės | Gelsva, balkšva arba jų visai nebėra | Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo, bet išskyrų dar gali būti kelias savaites. |
Atsikėlus iš gulimos padėties gali ištekėti pliūpsnis išskyrų, bet tai normalu, nes makštis nėra tiesi, o kai moteris guli, lochijos kaupiasi. Pirmomis dienomis po gimdymo kraujavimas yra gausesnis, nei per mėnesines, be to moteris daugiau gulinėja, o atsistojus staiga išteka gausesnis kiekis lochijų.
Pogimdyminiu laikotarpiu ypač svarbu laikytis griežtos higienos, kadangi lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Štai svarbiausios rekomendacijos:

Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Tai natūralus fiziologinis procesas, kurio metu gimda susitraukia iki normalaus dydžio. Praeis 6-8 savaitės, kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Pirmosios dienos po gimdymo metu gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Pogimdyminiu laikotarpiu dauguma moterų jaučia skausmingus gimdos susitraukimus. Juos lemia hormonas oksitocinas, kurio išsiskiria daugiau žindant naujagimį, todėl tuo metu skausmas juntamas dažniausiai. Skausmingi gimdos susitraukimai silpnėti ir retėti pradeda 2-3 parą po gimdymo, o tęstis gali apie 7-10 dienų. Skausmo stiprumas gali būti nedidelis, panašiai kaip per menstruacijas, tačiau kai kurios moterys jaučia stiprius, sąrėmių tipo susitraukimus. Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus.

Nors lochijos yra normali pogimdyminio atsistatymo dalis, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas, tokias kaip infekcija ar kraujavimas. Būtinai kreipkitės pas gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus:
Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų. Kartais gimdoje lieka placentos audinio likučių, kuriuos labai sunku diagnozuoti ir kurie išryškėja praėjus keletui dienų ar savaitei po gimdymo. Tokiu atveju gimda negali trauktis ir gyti, todėl moteris ilgiau kraujuoja. Visada po kiekvieno gimdymo placenta yra atidžiai apžiūrima, ar ji visa, ar neliko gabalėlio gimdoje. Jei akivaizdu, kad placenta nevientisa, iškart atliekama narkozė ir gimda patikrinama iš vidaus. Tačiau kartais medikai likusio placentos gabalėlio nepastebi.
Didesnė pogimdyminio kraujavimo rizika yra moterims, kurios gimdo ne vieną vaisių (dvyniai, trynukai ir t.t.), jei buvo didesnis vaisiaus vandenų kiekis, placentos pirmeiga, sužadintas gimdymas, didelis vaisius, jei gimdoje yra miomų, jei moteriai nėštumo metu buvo stipri mažakraujystė arba ji vartojo kraujo krešumą mažinančius preparatus.
Gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. Linas Rovas pažymi: "Paprastai iki savaitės gali būti kruvinų išskyrų, o kol viskas susitvarkys, gali ir iki 10 dienų ar kiek ilgiau būti. Jeigu nėra pakilusios temperatūros ir neskauda pilvo apačios ar nugaros, kryžkaulio srityje, tai viskas turėtų būti gerai."

Gimdymas reikalauja labai didelių fizinių ir psichologinių jėgų, todėl nenuostabu, kad reikia nemažai laiko organizmui atsistatyti. Be lochijų, moters organizme vyksta ir kiti svarbūs pokyčiai.
Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Jei gimdymo metu tarpvietė buvo prakirpta, užgimus placentai gydytojas susiuva žaizdą, kuri maždaug per dvi savaites užgyja, o siūlės ištirpsta. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą. Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus.
Kiekvienai pagimdžiusiai mamytei rekomenduojama tris savaites po gimdymo, kai intensyviausiai gyja susiūta žaizda, kaskart pasišlapinus, pasituštinus ar pamaitinus kūdikiuką (maitinant intensyviai traukiasi gimda ir padaugėja išskyrų) gerai apsiplauti. Įprastinį muilą reiktų pakeisti skysčiu intymiai higienai, kadangi jis nedirgina ir taip jautrios gleivinės. Jei tarpvietė buvo prakirpta, maždaug dvi savaites yra rekomenduojama nesėdėti. Kartais būna taip, kad kuri nors siūlė sutrūksta, tačiau nerimauti nėra pagrindo, kadangi žaizda vis tiek užsitraukia. Tačiau pastebėjusi, jog siūlės iširo, paraudo susiūtos vietos, šalia siūlių atsirado pūlinukų, reiktų kreiptis į gydytoją. Pasikonsultuokite su gydytoju ir tada, jei susiūtą tarpvietę skauda. Kelias dienas turėtumėte jausti jos tempimą, tačiau ne didelį skausmą.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.
Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui. Labai dažnai po gimdymo užkietėja viduriai. Jei nuėjus į tualetą tenka ilgai stenėti, gali temptis siūlės. Todėl rekomenduojama pasistengti sureguliuoti tuštinimąsi. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Vaistų vartoti negalima, kadangi jie patenka į mamos pieną ir gali pakenkti naujagimiui. Tinka klizmutės microlax, kurias gali savarankiškai naudoti kiekviena moteris.
Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis - tai negausus, turtingas baltymų, naujagimio imunitetui reikalingų imunoglobulinų skystis. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C.
Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.
Natūralu, kad savaitę ar dar ilgiau po gimdymo mamytei gali pasidaryti silpna. Sugalvojusi išeiti pasivaikščioti su ką tik gimusiu vaikučiu, pasiimkite kokį nors kitą žmogų kartu ir neikite labai toli, nes gali būti sunku sugrįžti. Nors po normalaus gimdymo ir neturėtumėte alpti, tačiau geriau pasisaugokite, ypač jei maitinate mažiuką krūtimi ir mažai miegate.
Vaginaliniai santykiai neturėtų vykti bent jau tol, kol lochijose yra kraujo. Geriausiai būtų nuo jų susilaikyti 6-8 savaites, iki pirmojo vizito pas gydytoją. Kai išskyros tampa skaidrios, tokios kaip mėnesinių ciklo viduryje, vadinasi visos gimdos kraujagyslės susitraukė ir užgijo. Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo galimi, kai moteris fiziškai ir psichologiškai jiems pasiruošusi, sustojus kraujavimui, sugijus tarpvietės siūlėms. Ankstesni lytiniai santykiai gali sukelti infekciją, kadangi gimdos kaklelis dar nebūna pakankamai užsidaręs ir bakterijoms yra atviras kelias patekti į gimdą. Kai gimda susitraukia, užsiveria jos paviršius, lytiškai santykiauti gali būti skaudu. Jei bijote skausmo, galite makšties įeigą sutepti želė pavidalo lubrikantu.
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.
Jei išskyrų kurį laiką jau nebuvo, o šiuo metu vėl pradėjo kraujuoti, greičiausiai prasidėjo menstruacijos. Kai lochijos jau kelias dienas būna bespalvės ir staiga atsiranda šviežio raudono kraujo išskyrų, greičiausiai tai atsinaujinusios mėnesinės. Pirmosios mėnesinės po gimdymo dažnai būna daug gausesnės, nei iki nėštumo, gali būti net krešuliukų.
Jei buvo atliktas Cezario pjūvis, pogimdyminis laikotarpis trunka tiek pat, kaip ir normaliai gimdžius. Naujagimiui gimus po cezario pjūvio operacijos, tuo pačiu pašalinama ir placenta, kiek įmanoma iš gimdos išvalomas kraujas, susiuvamas pjūvis. Rando priežiūrai svarbiausia yra švara. Kasdien būtina išsimaudyti po dušu, o žaizdos nei tepti, nei klijuoti nereikia. Dvi, tris savaites galite jausti susiūtos vietos tempimą, maudimą. Kraujuojama iš makšties kaip ir po natūralaus gimdymo, tačiau paprastai kiek trumpiau. Savo naujagimį kilnoti galima, nepatariama tik pirmąsias savaites kilnoti vyresniųjų vaikučių, kad pilvo raumenys nebūtų labai įtempti.
Po gimdymo paprastai būna šiek tiek nusileidusi gimda, ypač, jei naujagimio svoris viršija 4 kilogramus, tačiau per pirmąsias šešias savaites ji paprastai sugrįžta atgal. Kartais, jei gimdos raiščiai ir tarpvietės audiniai yra silpni, gimda gali ir likti nusileidusi. Ginekologas apžiūri, ar gimdos kaklelyje nėra žaizdelių. Prieš gimdymą buvusi nedidelė žaizdelė po gimdymo gali padidėti, ypač, jei buvo įplyšęs gimdos kaklelis. Jei žaizda didelė, paprastai ji išpjaunama.
Daugeliui moterų reikia šiek tiek laiko, kad vėl būtų tokios pačios aktyvios, kaip iki nėštumo. Po gimdymo svarbu visapusiškai atsigauti. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda greičiau atsikratyti priaugto svorio, mažina pogimdyvinės depresijos, trombembolijų riziką. Nesant medicininių komplikacijų, fizine veikla galima užsiimti kai tik moteris jaučiasi tam fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi. Per pirmas šešias savaites po gimdymo rekomenduojama stiprinti dubens dugno raumenis (pvz., sutraukiant ir atpalaiduojant makšties raumenis), vaikščioti, pradedant nuo 10-15 min. Pirmas 5-6 savaites po gimdymo stenkitės su kūdikiu toli nekeliauti. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės).

Jei po gimdymo organizmas atsistatinėja normaliai, kraujavimas mažėja, siūlės gerai gyja, pas ginekologą nueikite praėjus šešioms savaitėms po gimdymo. Pirmasis vizitas pas ginekologą taip pat skirtas tam, kad būtų įvertinta makšties, gimdos kaklelio būklė. Jei viskas gerai, galima drąsiai sugrįžti į normalų gyvenimą.