Vytauto Račicko „Lukošiukas ir auklė“: Diskusijos ir vaikų literatūros ribos
Pastaruoju metu Lietuvoje kilo diskusijų dėl vaikams skirtos literatūros turinio, o ypač dėl Vytauto Račicko knygos „Gyveno kartą Lukošiukas“ epizodo „Lukošiukas ir auklė“. Šis kūrinys, pristatomas kaip linksma, sąmojinga ir pamokanti (!), juokinga ir labai mėgiama vaikų knyga, sulaukė prieštaringų vertinimų. Autorius, kurio kūryba jau užaugino ne vieną skaitytojų kartą, atsidūrė diskusijų centre, o jo požiūris į vaikų literatūros postmodernizmą tapo plačiai aptariamu klausimu.
Apie autorių Vytautą Račicką: vaikų literatūros klasikas
Vytautas Račickas - tarsi superžvaigždė vaikų knygų pasaulyje! Ir mažiems, ir dideliems (net ir suaugusiems) patinka skaityti jo knygas! Autorius jau beveik kultinis - viena karta jau užaugo su jo Zuika, kita - su Šlepete. Rašytojas pradėjo svajoti būti rašytoju dar 7 klasėje! Jo mokytojas pasakė: „Vytautai, tu rašymo burtininkas!“. Taigi, jis nusprendė būti rašytoju, o dabar - knygų superherojumi! Ar žinojote, kad jis parašė net 46 knygas? Šis gausus kūrybinis palikimas liudija apie jo reikšmę lietuvių vaikų literatūrai.
Knygos „Gyveno kartą Lukošiukas“ pristatymas
Vytauto Račicko knyga „Gyveno kartą Lukošiukas: [Linsmi, liūdni ir kitokie Lukošiuko nutikimai šiame ir kituose gyvenimuose]“, išleista Vilniuje 2009 metais, yra mažo formato nedidelė knygutė, kurioje sudėtos trumputės istorijos apie Lukošiuką. Knygos epizode „Lukošiukas ir geriausi namai“ šeimoje svarstoma, kur geriausia gyventi, o kitame - „Lukošiukas sėda į valtį ir iriasi prie to žvejo, kuris jam prideda pilną maišą ungurių.“ Šios istorijos skirtos supažindinti vaikus su įvairiais gyvenimo nutikimais.
„Lukošiukas ir auklė“: Epizodas, sukėlęs aistras
Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo trečiokams skaityti keletą ištraukėlių iš užklasinio skaitymo programos knygų, kurių autorius yra Vytautas Račickas. Būtent jo knyga „Lukošiukas ir auklė“ sukėlė nemažai aistrų. Štai keletas citatų iš knygos, kurios ir tapo pagrindine diskusijų priežastimi:
| Aprašomas įvykis/dialogas | Citata iš knygos |
|---|---|
| Lukošiuko gyvenimo pradžia ir auklės atsiradimas | "Gyveno kartą Lukošiukas. Jam buvo ketveri metukai. Jis nelankė darželio, todėl tėvai nusamdė auklę." |
| Auklės grasinimai Lukošiukui | "Jeigu nevalgysi manų košės, - pagrasino auklė, - pakviesiu elgetą. Jis užklijuos tau lipnia juosta burną, kad negalėtum rėkti, įkiš į maišą, nuveš į Kalvarijų turgų ir parduos čigonams." |
| Lukošiuko atsakas auklei | "Kiek pagalvojęs Lukošiukas atkirto: "Jeigu seksi tokias kvailas pasakas, aš tave užmušiu, sukaposiu, įdėsiu į puodą, išvirsiu ir suvalgysiu."" |
| Auklės reakcija po incidento | Tą pačią dieną auklė pabėgo. |
| Tėvų reakcija į namuose įvykusį gaisrą | Parėję iš pobūvio tėvai atsidžiaugti negalėjo, kad supleškėjo tik keli baldai, o ne visas namas. - Jūs kur? - O ką? Argi jis nesudegė? |
| Tėvų požiūris į Lukošiuką po gaisro | Ugnį kaimynai užgesino, o tėvai, trumpam sugrįžę ir pamatę, kad turto sugadinta nedaug, susiruošė atgal į pokylį. Paklausti, ką jie darys su Lukošiuku, mestelėjo: " O ką? |
Tėvų ir visuomenės reakcijos
Kai kurie tėvai ir specialistai išreiškė susirūpinimą dėl tokio turinio tinkamumo mažamečiams vaikams. Daugumos tėvų nuomonė buvo vienareikšmiška - toks kūrinys neskirtas trečiokams. "Kas įdėjo šią knygą į sąrašą, yra kažkaip iškrypėlis," - teigė vienas. Kiti aštriai kritikavo: "Žiauru, kvailėjame," arba "Ai, nenoriu apie tai kalbėti, nes tai yra nesąmonė." Buvo netgi palyginimų su sovietiniais vadovėliais: "Man net nublanko sovietinių vadovėlių ketvirtokams eilėraštis: "Saulutė balandžio įspindo pro langą. Volodia Uljanovas pakelia ranką. Vaikučiai nuščiūva, bet pamoka tęsias, Volodia Uljanovas žengia per klasę."
Autoriaus Vytauto Račicko pozicija
Autorius V. Račickas savo kūrinį gina teigdamas, kad tai yra postmodernizmas vaikams. Jis sako: "Į mane niekas nesikreipė dėl to smurto. Ta mano knyga - postmodernizmas vaikams. Ten tas Lukošiukas ir toks, ir šioks, ir gyvas, ir negyvas, ir mažas, ir užaugęs, ir kituose gyvenimuose. O dabar kažkas ištraukė iš konteksto vieną vaizdelį ir sako, kad V.Račickas smurtą propaguoja."
Rašytojas taip pat lygina savo kūrinį su liaudies pasakomis, kuriose taip pat pasitaiko žiaurumo elementų: "Juk gražiausioje mūsų liaudies pasakoje žaltį užkapojo dalgiais. Tai irgi yra labai baisu. Bet tai nereiškia, kad vaikas, perskaitęs šią pasaką, bėgs ko nors kapoti. O mano tas personažas Lukošiukas yra savotiškas vaikas." V. Račickas pabrėžia, kad šiais laikais svarbu, jog vaikai skaitytų knygas, net jei jos ir kelia diskusijas: "Tekstas - kanibališkas, bet mane džiugina kitkas, kad šiais laikais yra mamų, kurios su savo vaikais kartu skaito knygas. Tai yra didelis pasiekimas. Nes dabar visuotinio apkiautimo ir neraštingumo epochoje, džiugu, kad ir tokias knygas kažkas paskaito."
Kaip apie smurtą kalbėti su vaikais?
Kitų specialistų ir visuomenės narių nuomonės
Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai vaikai internete susiduria su kur kas didesniu žiaurumu, todėl V. Račicko kūrinys jiems neturėtų daryti didelės įtakos: "Pažiūrėkite, kas dabar internete vaikams yra rašoma, piešiama, rodoma ir vaidinama. O V.Račicko kūrinys man labai primena vaikų kalbą, kai suaugusieji jų negirdi. Pamėginkite paklausyti, ką kartais čiauška vaikai, tai net ausys iš gėdos linksta." Šie specialistai mano, kad "Manyčiau, čia yra didesnė bėda nei knygos." Be to, "Vaikui, pažinusiam interneto platybes, toks V.Račicko tekstas tikrai jokios įtakos nedarys, nes kompiuteryje jis mato kur kas daugiau žiaurumų, kanibalizmą, kankinimus, sadomazochizmą ir ką tik nori. Bet vaikai tuos dalykus priima kaip virtualų dalyką, kurį, paspaudus tam tikrą mygtuką, gali išjungti iš savo aplinkos."
Tačiau kiti mano, kad svarbu atsižvelgti į pasakų moralą ir tikslą: "Dar galiu suprasti brolių Grimų pasakose ar įvairių šalių tautosakoje aprašomą smurtą, kurio tikslas buvo įbauginti vaiką, kad jis bijotų kažką padaryti, kas jam pačiam pakenktų. Tačiau svarbiausia, kad būtų laiminga pasakos pabaiga." Pavyzdžiui, minima ir viena brolių Grimų pasaka apie berniuką neklaužadą, kurį mama nusprendė palaidoti gyvą. Šie pavyzdžiai rodo, kad žiaurumo elementų vaikų literatūroje būta ir anksčiau, tačiau svarbu vertinti kontekstą ir kūrinio tikslus.
Vytauto Račicko kūrybos įvairovė
Vytauto Račicko kūryba neapsiriboja vienu stiliumi ar tematika. Jo knygos, tokios kaip „Šlepetė: [apysaka vaikams ir tėvams]“, yra nuotaikingos, nors ir paliečiančios nelinksmas temas, pavyzdžiui, tėvų skyrybas, kurias Edvardukui tenka spręsti. „Šlepetės“ tęsinių gausumas tik liudija, kad knyga jaunųjų skaitytojų tarpe tikrai populiari ir mėgiama.
Autorius taip pat yra sukūręs ir rimtesnių kūrinių. Pavyzdžiui, „Nebaigtas dienoraštis: [apysaka]“, nors ir sulaukė gana prieštaringų vertinimų, paliečia narkomanijos temą ir, kaip pats autorius rašo įžangoje, „vos pradėjęs jį skaityti, atsitraukti nebegalėjau.“ Tai rodo Račicko gebėjimą nagrinėti sudėtingas socialines problemas, kurios daugeliui konservatyvių skaitytojų vis dar yra tabu.
Kitos knygos, tokios kaip „Berniukai šoka breiką: [novelių apysaka]“, pasakoja apie kasdienį Jokūbėlio gyvenimą, kupiną nuotykių, klaidų ir vaikiškos, pačios ištikimiausios draugystės. O „Jos vardas Nippė: [apysaka]“, trijų dalių kūrinys, pristato jauną mergaitę, susiduriančią su nevaikiškomis problemomis ir sprendžiančią sudėtingus klausimus, išlaikant šviesų ir linksmą toną. Net dvidešimt ketvirta autoriaus knyga „Baltos durys: [romanas]“ taip pat palietė narkomanijos temą, bandydama išsiaiškinti, ar narkomanai gyvena laimingai, o nelaimingi būna tik jų artimieji. Ši kūrybos įvairovė liudija apie Vytauto Račicko universalumą ir pastangas kalbėtis su vaikais ir jaunimu apie platų gyvenimo spektrą.
Susitikimas su autoriumi: įkvėpimo šaltinis
Lapkričio 17 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje buvo YPAČ ypatinga diena! Įvyko nuostabus susitikimas su vaikų rašytoju Vytautu Račicku! Rašytojas kalbėjo apie savo naują knygą „Berniukas ieško tėčio“. Jis atsakė į visus klausimus ir papasakojo apie save. Mažyliai klausinėjo rašytojo įvairiausių linksmų klausimų: ar jis buvo šiek tiek išdykęs? Ar jis gerai mokėsi? Kokius žaidimus jis mėgo žaisti? Kokia buvo pirmoji jo perskaityta knyga? Ar jis sportuoja? Fantastišką susitikimą užbaigėme atsisveikinimo ištrauka iš knygos „Gyveno kartą Lukošiukas“. Koks stebuklingas susitikimas, pilnas istorijų, klausimų ir daug juoko!
tags: #lukosiukas #ir #aukle #autorius
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
