Žindymo skatinimo politika: nuo istorinių iššūkių iki šiuolaikinių iniciatyvų
Žindymo svarba ir neįkainojama nauda kūdikiui bei motinai
Motinos pienas yra pats geriausias natūralus kūdikio maistas, kuris skatina gerą naujagimio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą. Jis patenkina visus kūdikio poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinas pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertų rekomendacijos vienareikšmės - pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius motinos pienas yra pats geriausias maistas kūdikiui.
Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Taip pat žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.
Istorinės žindymo praktikos transformacijos ir jų pasekmės
Nuo neatmenamų šimtmečių buvo įprasta, jog motinos žindė savo kūdikius tol, kol šie būdavo pasiruošę valgyti papildomą maistą. Tačiau XVIII - XIX a. sandūroje ilgalaikes tradicijas sulaužė mokslo ir technologijų pažanga. Medicinoje buvo mėgaujamasi atsiradusiomis galimybėmis atlikti tyrimus, tiksliai pamatuoti ir pasverti. Įsivyravo nuostata, jog tik dirbtinis maistas, paruoštas naudojantis pačiomis naujausiomis technologijomis, patenkina sparčiai besivystančio organizmo poreikius. Tai ypač pakeitė kūdikių auginimo tradicijas. Iki tol tik kūdikiams iš globos namų tiekti pieno mišiniai tapo prieinami plačiajai visuomenei, o gydytojai mamoms išrašydavo „pieno formulės“ receptus.
Tačiau netrukus paaiškėjo, jog dirbtinai maitinami mažyliai dažniau serga ir netgi miršta. Buvo imtasi visų priemonių, kad pagaminti pieno mišiniai būtų kokybiškesni, saugesni, bet žindymui dėmesio neskirta. Viltis sulaukti pirmųjų pokyčių atsirado tik XIX a. pabaigoje, kai buvo įrodyta, jog didėjantis kūdikių mirtingumas ir sergamumas yra susijęs su užterštų pieno mišinių vartojimu. Vaikų ligų gydytojas Budin pradėjo skatinti mamas žindyti, o toms, kurios žindyti negalėjo, patarė mažylius maitinti pasterizuotu donoriniu motinos pienu.
Dar didesni pokyčiai įvyko tuomet, kai pagalba gimdyvėms buvo pradėta teikti ligoninėse. Čia motinos buvo atskirtos nuo kūdikių, buvo sugriautas jų pasitikėjimas savimi, o nurodytas maitinimo režimas visiškai nesiderino su sėkmingu žindymu. XX a. viduryje moters krūtys tapo seksualinių potraukių objektu. Visa tai atvedė prie liūdnų pasekmių: 1971 m. JAV tik 24 proc. kūdikių buvo žindomi. Nepaisant to, visame pasaulyje kūdikių žindymo praktika mažėja. Vis daugiau moterų kūdikius maitina dirbtiniais mišiniais, ne savo pienu.
Tarptautinės iniciatyvos ir žindymo skatinimo politikos formavimas
Susirūpinimas mažėjančiais žindymo rodikliais paskatino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. 1979 m. Ženevoje įvyko pirmasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 150 vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų iš viso pasaulio. Pagaliau buvo įvardinta, jog „žindymas - tai reprodukcinio proceso dalis, natūralus ir geriausias būdas pamaitinti kūdikį, unikalus biologinis ir emocinis pagrindas vaiko vystymuisi. Dėl šių ir kitų svarbių savybių visuomenė privalo skatinti žindymą ir saugoti nėščias bei laktuojančias moteris nuo poveikių, kurie galėtų nutraukti šį procesą“.
Nepaisant įdėtų pastangų, pieno mišinių pramonė ir toliau aktyviai dirbo skatindama dirbtinį kūdikių maitinimą. PSO ir UNICEF vėl ėmėsi veiklos ir 1989 m. paskelbė Pareiškimą dėl žindymo apsaugos, skatinimo ir palaikymo. Šį kartą buvo įvardinti 10 sėkmingo žindymo žingsneliai.
1990 m. Florencijoje, Italijoje, buvo pasirašyta Innocenti Deklaracija, kuria dar kartą pabrėžta, jog „siekiant optimalios motinos ir vaiko sveikatos bei mitybos kiekviena moteris turėtų būti įgalinta žindyti išimtinai ir visi kūdikiai turėtų būti žindomi išimtinai iki 4 - 6 mėn. amžiaus, o vėliau žindomi ir maitinami tinkamu ir mitybos poreikius patenkinančiu papildomu maistu iki dvejų metų amžiaus ar ilgiau“. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, būtina „remti „žindymo kultūrą“ ir energingai gintis nuo „maitinimo iš buteliuko kultūros“.
1991 m. PSO ir UNICEF paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą (NPLI), kuria siekė įtvirtinti 10 sėkmingo žindymo žingsnelių ir taip užtikrinti žindymo skatinimą ir apsaugą kiekvienoje ligoninėje ir sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje paslaugas motinoms. Be abejonių, visa tai apvainikavo sėkmė - vis daugiau motinų pradeda žindyti savo mažylius tuoj po gimdymo, vis daugiau juos maitina vien tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus, o vėliau primaitindamos papildomu maistu žindymą tęsia.
Šiandien žindymo apsauga ir skatinimas persikelia už gydymo įstaigų durų - vis daugiau kalbame apie naujagimiui palankios bendruomenės iniciatyvą, kuomet sukuriama žindymui palanki aplinka, mamos skatinamos išimtinai žindyti iki 6 mėn. amžiaus, o pradėjus primaitinti papildomu maistu - iki 2 metų ir ilgiau.
Žindymo skatinimas Lietuvoje: Naujagimiui palankios ligoninės ir bendruomenės iniciatyvos
Ne viena besilaukianti šeima yra girdėjusi apie Naujagimiui palankias ligonines (NPL) ir tikisi, jog gimdyti teks būtent tokioje įstaigoje. Šiuo metu Naujagimiams palankiomis ligoninėmis Lietuvoje yra pripažintos 16 ligoninių. Siekiant saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą ir įgyvendinti kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvas Lietuvoje, dar 2004 m. patvirtintos Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinosios taisyklės, kurios vėliau buvo koreguotos pagal pasikeitusius reikalavimus.
„Būtent pirmomis dienomis po gimdymo gydymo įstaigose mamos įgytos žinios apie žindymą, jo įtaką vaikelio raidai, dažniausiai nulemia žindymo trukmę”, - įsitikinusi SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja, Žindymo skatinimo komiteto narė Aušrutė Armonavičienė.
Žindymo skatinimo komitetas siekia, kad kuo daugiau kūdikių Lietuvoje būtų išimtinai žindomi iki šešių mėnesių amžiaus ir toliau būtų žindomi iki dviejų metų amžiaus ar ilgiau, užtikrinant papildomą kokybišką savalaikį maitinimą. Žindymo skatinimo komitetas parengė informacinį lankstinuką „Sėkmingo žindymo žingsneliai”, kurį rekomenduoja įteikti kiekvienai iš gimdymo stacionaro išvykstančiai mamai. Tad gydymo įstaigos kviečiamos dalintis leidiniu su visomis mamomis ir taip padėti joms pasirūpinti savo kūdikiais.
Šįmet švenčiame 25-erių metų sukaktį nuo NPL iniciatyvos paskelbimo ir viliamės, jog su kiekviena diena naujagimių, kūdikių, mažų vaikų ir motinų sveikatos priežiūra dar pagerės. Taigi tikslą turime - pasiekti, jog 2025 m. išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus būtų žindomi bent pusė kūdikių. Deja, nepakanka būti naujagimiui palankiems tą dieną, kai ligoninę, bendruomenę vertina ekspertai.
Rekomendacijos ir praktiniai patarimai žindančioms mamoms
Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas gali būti tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau. Žindymo skatinimo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Gudanavičienė pabrėžia: „Yra nuomonių, kad kūdikius papildomu maistu reikėtų pradėti maitinti anksčiau, siekiant išvengti alergijos maistui, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turi būti aiškios medicininės indikacijos ir sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Sveiki vaikai papildomai turėtų būti pradėti maitinti tik nuo 6 mėn. amžiaus.“
Mažylį žindykite dažnai: kai tik pastebite ankstyvuosius alkio požymius, naujagimį - ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Kaip teisingai nutraukti pieną?
Kad ištrauktumėte pieno, reikia įgūdžių. Pradžioje krūtį ir spenelį švelniai paglostykite, kad stimuliuotumėte pieno tekėjimą. Švelniai krūtį suimkite nykščiu ir smiliumi toje vietoje, kur apžiotų kūdikis. Ritmiškai spauskite gilyn link krūtinės ląstos ir atleiskite. Spenelio netampykite, venkite pirštų slydimo į priekį. Svarbu, kad rankos ir indeliai pienui būtų švarūs.
Kaip dažnai ir kiek traukti pieno, priklauso nuo to, kodėl tai darote:
- Priešpienis: Priešpienis laša tik lašais. Jis ypač naudingas Jūsų kūdikiui. Jei nepavyksta priglausti naujagimio prie krūties, sumaitinkite ištrauktą priešpienį.
- Kūdikio maitinimui: Jei reikia pamaitinti kūdikį, kuris negali žįsti krūties, ar turite išeiti ir palikti kūdikį kito asmens priežiūrai, pieną traukite ne rečiau kaip kas 2-3 valandas.
- Persipildžiusioms krūtims: Jei krūtys persipildžiusios, pieno išsitraukite tik tiek, kad nejaustumėte tempimo.
- Pieno pagausinimui: Norėdamos pagausinti pieno, po maitinimo dar 10-15 min. stimuliuokite krūtis išsitraukinėdama pieną arba dažniau žindykite.
Iššūkiai ir sprendimai ilgalaikio žindymo skatinimui
Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko Audriaus Ščeponavičiaus, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Tačiau daugeliu atveju mamoms vis dar trūksta informacijos apie jo naudą, o kartais gaudamos daug skirtingos informacijos mamos tiesiog negali atsirinkti, kokia informacija pasitikėti. „Ilgalaikis žindymas - tai visavertė kūdikio mityba, apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų ateityje, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšys tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantmečiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos patirties”, - sako A. Ščeponavičius.
Dažniausiai kūdikiai nežindomi dėl tokių veiksnių kaip: silpnos vidinės ir išorinės žindymo motyvacijos, įsitikinimo, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, motinos nepasitikėjimo savimi ir galimybe išmaitinti kūdikį, baimės, jog turi nepakankamai pieno, žinių trūkumo apie laktacijos valdymą ir pan. Nors išties (PSO duomenimis), tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti dėl medicininių priežasčių.
Apibendrinant PSO rekomendacijas dėl kūdikių maitinimo, galime išskirti pagrindinius etapus:
| Amžiaus periodas | Rekomenduojamas maitinimas | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Iki 6 mėnesių | Tik motinos pienas (išimtinis žindymas) | Patenkina visus kūdikio mitybos poreikius, stiprina imunitetą, skatina vystymąsi ir apsaugo nuo ligų. |
| Nuo 6 mėnesių iki 2 metų ar ilgiau | Motinos pienas ir papildomas maistas | Pradedamas duoti tinkamas ir mitybos poreikius patenkinantis papildomas maistas, žindymas tęsiamas, siekiant palaikyti vaiko imunitetą ir vystymąsi. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
