Leukocitai šlapime nėštumo metu: kada nerimauti ir ką daryti

Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) yra viena dažniausiai atliekamų diagnostinių procedūrų, kurią gydytojai skiria tiek profilaktinių patikrinimų metu, tiek įtariant įvairius sveikatos sutrikimus. Nors šis tyrimas atrodo paprastas, jis suteikia itin daug informacijos apie bendrą organizmo būklę, inkstų veiklą ir medžiagų apykaitą. Vienas svarbiausių rodiklių, į kurį visada atkreipiamas dėmesys analizuojant rezultatus, yra leukocitai. Baltųjų kraujo kūnelių buvimas šlapime gali būti visiškai normalus reiškinys arba rimto uždegiminio proceso signalas, todėl gebėjimas teisingai interpretuoti šiuos duomenis yra labai svarbus.

Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai. Dėl hormonų poveikio sumažėja šlapimtakių tonusas, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl sutrinka normalus šlapimo nutekėjimas. Tai sukuria palankią terpę bakterijoms. Todėl leukocitų šlapime rasta dažniau nei ne nėštumo metu. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas leukocitų padidėjimas yra pavojingas - svarbu suprasti, kodėl tai vyksta.

Kas yra leukocitai ir kodėl jie atsiranda šlapime?

Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra pagrindinė žmogaus imuninės sistemos dalis. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su infekcijomis, virusais, bakterijomis ir kitais svetimkūniais, kurie patenka į organizmą. Sveiko žmogaus šlapime leukocitų kiekis turėtų būti minimalus. Inkstai filtruoja kraują ir pašalina atliekas, tačiau kraujo ląstelės, įskaitant leukocitus, paprastai lieka kraujotakoje. Jei leukocitų kiekis šlapime žymiai padidėja, tai dažniausiai rodo, kad šlapimo takų sistemoje (inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar šlaplėje) vyksta kova su infekcija arba audinių pažeidimu.

Šlapimo užteršimas (pvz., netinkamai surinktas mėginys) taip pat gali duoti klaidingai padidintą leukocitų kiekį, todėl tikslus mėginio paėmimas - labai svarbus.

Kodėl leukocitai dažniau aptinkami nėščiųjų šlapime?

Nėštumo metu moters organizmas keičiasi iš esmės - tiek hormoniniu, tiek fiziologiniu požiūriu. Šie pokyčiai gali paveikti ir šlapimo takus, todėl leukocitų šlapime rasta dažniau nei ne nėštumo metu. Didėjantis progesterono kiekis nėštumo metu veikia ne tik gimdą, bet ir atpalaiduoja šlapimo takų raumenis. Tai lėtina šlapimo nutekėjimą, o užsistovėjęs šlapimas tampa palankia aplinka bakterijoms daugintis. Organizmas į tai gali reaguoti padidindamas leukocitų skaičių.

Be to, dėl padidėjusio kraujo tūrio ir inkstų filtracinės funkcijos aktyvumo, į šlapimą gali patekti daugiau elementų, įskaitant leukocitus, net jei nėra aktyvios infekcijos. Didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir šlapimo pūslę, todėl šlapimo tekėjimas sulėtėja ar net dalinai užsilaiko. Dėl to šlapimas ilgiau būna inkstuose ar šlapimo pūslėje, o tai sukelia šiltesnę, drėgnesnę aplinką ir galimybę bakterijoms daugintis. Nėščiųjų imuninė sistema natūraliai šiek tiek susilpnėja, kad vaisius būtų „priimtas“ moters organizme. Dėl šios priežasties jos tampa labiau linkusios į šlapimo takų infekcijas, net jei anksčiau tokių problemų nebuvo.

Leukocitų norma šlapime nėštumo metu

Kai šlapimo tyrime pasirodo žodis „leukocitai“, pirmas klausimas dažnai būna: kiek jų yra per daug? Atsakymas priklauso nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas, kokie kartu nustatyti kiti rodikliai (pvz., bakterijos, baltymai) ir ar moteris jaučia simptomus. Visgi egzistuoja bendros gairės, pagal kurias vertinamas leukocitų kiekis.

Kokie skaičiai laikomi normaliais?

Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje. Sveikoms nėščiosioms:

• 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma.
• 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo.
• Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją.

Svarbu suprasti, kad vienkartinis nedidelis leukocitų padidėjimas ne visada reiškia ligą. Jis gali atsirasti ir dėl fiziologinių pokyčių, netinkamo šlapimo mėginio paėmimo ar makšties išskyrų patekimo į mėginį.

Kada skaičiai laikomi padidėjusiais?

Jeigu šlapime aptinkama:

• Daugiau nei 10 leukocitų regėjimo lauke, ypač kartu su baltymais ar bakterijomis.
• Arba leukocitai randami pakartotiniuose tyrimuose.

Tai jau yra ženklas, kad būtina išsamesnė diagnostika - galimas infekcinis uždegimas, kurio negalima ignoruoti nėštumo metu.

Ką gali reikšti padidėjęs leukocitų kiekis?

Jeigu šlapime nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, tai dažniausiai reiškia, kad organizme vyksta uždegiminis procesas - dažniausiai susijęs su šlapimo sistema. Nėštumo metu tokie pokyčiai reikalauja ypatingo dėmesio, nes infekcija gali būti besimptomė, bet vis tiek pavojinga moteriai ir vaisiui.

Asimptominė bakterijurija

Tai būklė, kai šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių - nėra nei deginimo, nei skausmo. Nors simptomų nėra, ši būklė nėštumo metu yra svarbi, nes gali progresuoti į cistitą ar net inkstų uždegimą (pielonefritą) ir sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitas nėštumo komplikacijas. Todėl nėščiosioms, kurių šlapime nustatoma bakterijurija su leukocitoze, dažnai skiriamas gydymas net ir be simptomų - dažniausiai trumpas antibiotikų kursas.

Cistitas

Cistitas - tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje. Tokiu atveju leukocitai šlapime būna padidėję, o taip pat dažnai nustatoma bakterijų ir net šiek tiek kraujo pėdsakų. Cistitas nėštumo metu turi būti gydomas greitai ir tiksliai, kad infekcija neplistų aukštyn.

Pielonefritas

Tai rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu. Pielonefritas nėštumo metu gali būti pavojingas tiek moteriai, tiek vaisiui - jis dažniausiai reikalauja gydymo ligoninėje ir intensyvaus antibiotikų kurso. Šlapimo tyrime būna labai padidėję leukocitai, daug bakterijų, dažnai - baltymai ir kraujo pėdsakai.

Kaip atliekamas tyrimas ir kada jį reikėtų kartoti?

Kad leukocitų kiekis šlapime būtų įvertintas teisingai, labai svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir kaip šlapimo mėginys paimamas. Netinkamas mėginys gali iškreipti rezultatus, o tada kyla nereikalingas stresas ir net gali būti paskirtas nepagrįstas gydymas.

Rytinio šlapimo svarba

Geriausia šlapimo mėginį tyrimui pateikti ryte, prieš valgį, nes šlapimas tuo metu yra koncentruotas ir labiau atspindi realią organizmo būklę. Mėginys turi būti paimtas į švarų, sterilų indelį, surinktas vidurinės srovės būdu - pirmą srovę reikia nuleisti į klozetą, tik vidurinę dalį - į indelį. Prieš surinkimą svarbu apsiprausti intymią zoną su šiltu vandeniu (be muilo), kad išvengtume makšties floros patekimo. Tai padeda išvengti klaidingai teigiamo leukocitų ar bakterijų kiekio.

Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml). Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.

Kada būtina kartoti tyrimą?

Yra situacijų, kai tyrimą būtina pakartoti, net jei pirmasis parodė padidėjusius leukocitus:

• Jeigu mėginys galėjo būti užterštas (pvz., neplauta intymi zona).
• Jei padidėjimas nebuvo didelis, o simptomų nėra.
• Jei gydytojas įtaria, kad tai trumpalaikis fiziologinis pokytis.

Jei leukocitai buvo labai aukšti arba tyrimas pakartotinai patvirtina padidėjimą, dažniausiai atliekamas šlapimo pasėlis (identifikuoti bakterijas ir jų jautrumą antibiotikams) ir bendras kraujo tyrimas (įvertinti sisteminį uždegimą). Tokiu būdu galima tiksliai nustatyti, ar reikalingas gydymas, ar pakanka stebėsenos.

Kaip gydomas padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu?

Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu nėra liga savaime - tai požymis, kad organizme gali vykti uždegimas ar infekcija. Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.

Antibiotikų skyrimas (tik su gydytojo paskyrimu)

Jei nustatomas infekcinis procesas - pavyzdžiui, asimptominė bakterijurija, cistitas ar pielonefritas - gydytojas skiria antibakterinį gydymą. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu - dažniausiai pasirenkami tie, kurie neturi įtakos vaisiaus vystymuisi, pavyzdžiui, penicilino grupės ar cefalosporinai. Savarankiškai vartoti antibiotikus nėštumo metu yra griežtai draudžiama. Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo - nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.

Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos

Lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis. Tokiu atveju svarbiausia sudaryti sąlygas organizmui kovoti su galimu uždegimu. Vartojant pakankamai vandens, organizmas greičiau išplauna bakterijas ir sumažina uždegimo tikimybę. Taip pat naudinga į mitybą įtraukti produktų, turinčių natūralų antibakterinį poveikį - pavyzdžiui, spanguoles ar šviežias daržoves, kurios stiprina imuninę sistemą.

Skysčiai - tai vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų padėti organizmui. Geriant 1,5-2 litrus vandens per parą, sumažėja šlapimo sąstingio tikimybė ir pagerėja infekcijos pašalinimas. Svarbu, kad skysčiai būtų ne tik pakankami, bet ir pasiskirstytų tolygiai visos dienos metu.

tags: #leukocitai #slapime #nestumo #metu

• kaip nustatyti asmens veiksnumo ribojimą
• Vaikų eilėraščiai apie paukštelius
• Jarilo, pavasario dievo
• Apie Rositos Čivilytės kūrybą
• Kaip saugiai mažinti kūdikio temperatūrą