Nėštumas - magiškas ir tuo pačiu ne vieną iššūkį keliantis laikotarpis. Vienas iš jų gali būti pilvo kietėjimas, arba gimdos spazmai. Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais.
Jausmas nėra pats maloniausias ir dažnai nėštukei iškyla klausimas - ar viskas gerai, ar tai nėra kokio nors sutrikimo ar pavojaus ženklas? Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.
Nėštumo metu spazmus gali sukelti labai įvairūs veiksniai - nuo visiškai fiziologinių iki susijusių su gyvenimo būdu. Dauguma jų nekelia pavojaus, tačiau kiekviena priežastis turi būti suprasta, kad moteris galėtų įvertinti savo būklę ramiai ir informuotai.

Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormoninis fonas. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Tai dažniausiai jaučiama kaip lengvas maudimas ar tempiantis skausmas pilvo apačioje, primenantis menstruacijas.
Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Tokie pokyčiai natūraliai sukelia spaudimą ir reakciją iš raumenų - vadinamuosius fiziologinius spazmus.
Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį - atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus. Dėl gimdos plėtimosi (augančio vaikelio) įsitempia apvalusis raištis, kuris atsakingas už gimdos padėtį, jam susitraukus patiriate nemalonumą.
Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.
Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Šie spazmai dažniausiai lokalizuojasi pilvo apačioje ar šonuose, gali būti lydimi gurguliavimo ar sunkumo pojūčio.
Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis - įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.
Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai - ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.
Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo.
Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai - trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojūčio.
Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos. Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.
Per antrą nėštumo trimestrą viskas akivaizdžiai ima keistis. Augant kūdikiui, gimda plečiasi, taigi jūs pilnėjate ir apvalėjate. Kad prisitaikytų prie vis didėjančios gimdos apimties, tempiasi ją laikantys raiščiai. Šiuo metu jūsų raiščiai tempiasi. Tai vyksta dėl hormono, vadinamo relaksinu, kuris ruošia jūsų dubens raiščius gimdymui. Šis hormonas sumažina kremzlių ir raiščių tankį, todėl jūs galite jausti maudimą pilvo srityje. Laikykitės, tas skausmas praeis. Žinoma, jeigu nemalonus maudimas ar pilvo skausmas užsitęsia, kreipkitės į šeimos gydytoją ar akušerį.
Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo. Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja. Paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai. Jie juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą.
Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).
Visos mamos, ypač pirmą kartą gimdančios, jaučia nerimą, kai artėja gimdymo data. Kūnas reguliariai susitraukdamas siunčia signalus, kad netrukus artėja gimdymas. Susitraukimai reiškia gimdos raumenų susitraukimą ir atpalaidavimą, kuris padeda kūdikiui išeiti iš gimdos, kai mama gimdo.
Susitraukimai jaučiasi kaip spaudimas pilvui, kuris trunka nuo kelių sekundžių iki minučių. Moterys patiria įvairaus intensyvumo susitraukimus. Nors motinos bet kuriuo nėštumo metu patiria klaidingus susitraukimus, pastarąjį trimestrą jie dažniau įvyksta, o tai gali sukelti painiavą.
Tikri susitraukimai vyksta reguliariais intervalais, laikui bėgant tampa dažnesni ir sunkesni. Iš pradžių susitraukimai gali pasireikšti kas dešimt minučių, vėliau intervalas sumažėja iki penkių minučių ir pan. Nėra konkretaus Braxton Hicks susitraukimo modelio ir jis lieka nenuspėjamas.
Kitas ženklas, kurį reikia stebėti, yra nekintantis netikrų susitraukimų stiprumas. Braxton Hicks susitraukimai paprastai paveikia vieną motinos pilvo dalį. Jie gali išnykti, jei atsistoja, juda, keičia padėtį arba atsigula ir atsipalaiduoja. Motina gali stebėti susitraukimų pobūdį, juos užrašyti ir keisti padėtį, kad įsitikintų, ar tai tikra, ar netikra.
| Požymis | Tikri sąrėmiai | Braxton-Hicks (netikri sąrėmiai) |
|---|---|---|
| **Reguliarumas** | Reguliarūs, trumpėjančiais intervalais | Nereguliarūs, nepastovūs intervalai |
| **Intensyvumas** | Stiprėja laikui bėgant, tampa skausmingesni | Intensyvumas nekinta arba silpsta |
| **Poveikis keičiant padėtį** | Nepraeina ar nesilpnėja pakeitus padėtį | Gali išnykti atsistojus, pajudėjus, pakeitus padėtį |
| **Vieta** | Jaučiami visame pilve, plinta į nugarą | Dažniausiai vienoje pilvo dalyje |
| **Gimdos kaklelis** | Minkštėja ir plečiasi | Nekinta |
| **Papildomi simptomai** | Gali būti vaisiaus vandenų nutekėjimas, kraujavimas | Paprastai be papildomų simptomų |
Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.

Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas. Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.
Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda:
Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su:
Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti. Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau.
Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.
Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus - pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai. Gulėti šonu, pilvą padėjus ant pagalvės, kad jis visiškai atsipalaiduotų. Jeigu tai kartojasi nuosekliai kas pusę minutės ar kas valandą be jokių priežasčių, tai gali būti ženklas, jog metas pailsėti.
Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas - pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.
Šiluma - vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.
Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai - per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai. Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų - bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti. Gali pavartoti magnio preparatus, pvz. Disporal magnį.
Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos. Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą. Nestiprus pilvo apačios skausmas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau, jeigu jis kelia nerimą, būtinai pasikalbėkite su gydytoju.
Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.

Nėštumas - pats gražiausias, bet ir pats jautriausias laikas, kai moterys labai išgyvena dėl mažiausių nukrypimų nuo normos. Kartais tas nerimas prasmingas, o kartais - graužia ir neduoda ramybės.
Spazmai nėštumo metu - dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma moterų. Visgi gydytojai pabrėžia, kad svarbiausias dalykas - ne ignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Kartais net silpni simptomai gali reikšti rimtesnį procesą, ypač jei kartu pasireiškia ir kiti požymiai.
„Nėštumo metu labai svarbu įsiklausyti į savo kūno pojūčius. Lengvi spazmai dažniausiai yra susiję su fiziologiniais procesais - gimdos augimu, hormonų pokyčiais, raiščių tempimu. Tačiau jeigu moteris jaučia aštrų, ritmingą skausmą, spaudimą į dubenį ar pastebi kraujavimą, tai yra signalas, kad reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti svarbų ženklą.“- akušerė-ginekologė dr. Jurgita Kaminskienė
Nėštumo metu kiekviena moteris gimdos spazmus patiria skirtingai - vienoms tai tik epizodinis nemalonumas, kitoms - stresas ar net nerimo šaltinis. Pasidalintos patirtys padeda suprasti, kad nesi viena ir kad šie pojūčiai daugeliui yra pažįstami.
Rozaa, as tikiu, kad tau viskas bus gerai. Kai labai nori pastoti, stoga rauna dar ir kaip, ir baimes akys dideles. Dabar tavo pagrindine uzduotis atsipalaiduoti ir leisti gamtai ramiai dirbti savo darba :)) O dar tiek kartu nerimausi del visokiausiu dalyku ;)
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Virškinimo problemos. Nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinamojo trakto darbą ir juntamas diskomfortas.
Patarimas: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Nevartoti vaistų savo nuožiūra.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Kai kurioms moterims rytinis pykinimas išlieka viso nėštumo metu. Jeigu jus nuolat pykina ir jūs netenkate svorio, užuot priaugusi, galite netekti reikalingų maisto medžiagų ir skysčių. Jūsų kūdikis vis tiek jam reikalingų medžiagų gaus per placentą, tačiau turėtumėte pasikalbėti su savo šeimos gydytoju arba akušeriu, kad jie padėtų įveikti negalavimus.
Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą. Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Nugaros apatinės dalies skausmas. Nėštumo metu būdingas apatinės nugaros dalies, juosmens, kryžkaulio srities skausmas, kuris kartais gali būti supainiojamas su pilvo apačios skausmu. Jūsų nugara taip pat gali skaudėti.
Patarimas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra. Avėkite žemakulnius batelius (avalynė lygiu padu gali įtempti jūsų nugarą taip, kaip ir aukštakulniai) ir venkite ilgą laiką stovėti arba sėdėti. Kai sėdite, po kojomis pasidėkite paaukštinimą, kad jūsų keliai būtų aukščiau už klubus.

Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius. Jūsų kulkšnys ir pėdos gali pradėti tinti, ypač dienos pabaigoje. Ši dažna būsena atsiranda dėl to, kad jūsų auganti gimda spaudžia dubens venas. Padidėjęs venų spaudimas sulėtina kraujotaką, dėl to kraujas kaupiasi dubens srityje ir skysčiai stumiami į kulkšnis ir pėdas. Lėtinis galūnių tinimas nėštumo metu dažniausiai yra norma, nes sulėtėja medžiagų apykaita organizme, kaupiasi skysčiai.
Patarimas: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį. Gerkite daug vandens ir ilsėkitės truputį pakeltomis kojomis - taip sumažinsite patinimą.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimas: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Patarimas: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu. Niežti pilvo odą, ar man jau ta baisioji kepenų liga, kurios pavadinimo nežinau, bet apie tai rašo internete. Apie 20 proc. nėščiųjų skundžiasi kūno niežuliu, dažniausiai pilvo srityje, tačiau pasitaiko ir padų, delnų niežulys. Tai lemia tam tikri hormonai ir besitempianti oda. Prauskitės drungnu, nekarštu vandeniu, naudokite drėkinamuosius kremus ar aliejus (tepkite tik ant drėgnos odos!), renkitės švelnius, natūralaus pluošto, „nekandančius“ drabužius.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimas: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu. Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.