Kada dažniausiai gimsta vaikai: demografinės tendencijos, biologiniai ritmai ir socialiniai veiksniai

Gimstamumas yra sudėtingas demografinis reiškinys, veikiamas daugybės veiksnių - nuo biologinių ritmų iki socialinių ir ekonominių sąlygų. Nors liaudyje sklando įvairių prietarų apie palankiausią metą kūdikiui ateiti į pasaulį, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tam tikri periodai iš tiesų išsiskiria didesniu gimimų skaičiumi.

Gimstamumo tendencijos Lietuvoje ir juos lemiantys veiksniai

Praeitais metais Lietuvoje gimė viso 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius dešimčia procentų mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst. vaikų). „Pastebėčiau, kad nuo 2001 iki 2016 metų kasmet gimdavo apie 30 tūkst. vaikų, šis skaičius svyravo nedidele amplitude. O nuo 2017 m. jis kasmet traukėsi, ir vos per šešerius metus sumažėjo 10-čia tūkstančių,“ - sako prof. „Gimstamumo rodiklis pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo, - dar 2016-aisiais turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022-aisiais jis jau buvo tik 1,27. Tai ypač žema reikšmė, prilygstanti 2001-2002 m. antirekordui,“ - teigia prof. Nors tuo metu jų susilaukti galinčių moterų bei šeimų skaičius buvo pakankamai stabilus.

Lietuvos gimstamumo pokyčiai (pasirinktiniai metai)

Kokių svarbiausių vis mažėjančio gimstamumo priežasčių ir kas galėtų šią tendenciją keisti į teigiamą pusę? „Turime išorinių (globalių, geopolitinių) ir vidinių priežasčių komplektą, kuris veikia dabartinę dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus. Kita vertus, gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID 19, tad esama ir vidinių, su mūsų visuomene, jos raida susijusių priežasčių, kurios susiformavo iki pandemijos, ir tebeveikia iki šiol,“ - komentuoja prof. Pasiteiravome ir LSMC Sociologijos instituto demografo dr. Daumanto Stumbrio, kodėl gimstančių vaikų skaičius mažėja sparčiau, nei gimdyti galinčių moterų skaičius, ir jis įvardijo priežastis: tai ateities neapibrėžtumas, kurį, be minėtųjų globalių priežasčių, lemia ir smarkiai pabrangęs pragyvenimas. Turint omenyje, jog per pastaruosius ketverius metus visuomenė patyrė pandemiją, o dėl karo Ukrainoje juntama nuolatinė psichologinė įtampa, nėra ko tikėtis, kad jaunimas skubės kurti šeimas bei susilaukti vaikų.

Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų (Valstybės duomenų agentūra amžiaus ribas praplečia iki 15-49 metų). Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų ženkliais sumažėjo - iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės. Pastaraisiais metais nesaugumo jausmą patyrė daugelis. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. Prof. A. Maslaukaitė vardija ir kitus, „minkštuosius“ šeimos planavimą veikiančius veiksnius: „Svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės/motinystės standartus, t.y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas. Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaiko kokybiško gyvenimo starto. Alternatyva - privatus sektorius, tad vaiko ugdymas brangsta, ir tėvai galbūt linkę susilaukti mažiau atžalų.“

Kevirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką. Ar tokiose šeimose gali gimti daugiau vaikų? Beje, Lietuvoje mažėja tiek santuokų, tiek skyrybų skaičius. Nuo 2019 m. iki 2022-ųjų santuokų sumažėjo beveik penktadaliu - nuo 19 500 iki 16 127 (o 2023-iaisiais jų įregistruota vos 14 200!). Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų. Amžiaus tarpsnis tarp 30-40 metų - bene palankiausias profesinei savirealizacijai. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ilgomis motinystės bei tėvystės atostogomis - galima pasirinkti 18 arba 24 mėnesių laikotarpį. Vis dėlto suteikiamos motinystės ar tėvystės atostogos nepakeičia gimstamumo kreivės į pozityviąją pusę.

Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Dr. Ž. Oertės duomenimis, Europoje bevaikystę pasirinkusiųjų skaičius pradėjo augti visų pirma Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Anglijoje. Jos turimais Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais 8,8 proc. (t.y. apie 77 tūkst.) vyresnių nei 41 metų moterų buvo bevaikės. Tad Lietuvoje kiek mažiau nei dešimtadalis moterų lieka negimdžiusios. Neretai moterys mano galinčio tapti motinomis tik susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai jau galėsiančios auginti vaiką taip, „kaip reikėtų“. Akivaizdu, kad visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims, ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve. Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos.

Kada kūdikiai gimsta dažniausiai: mėnesiai, savaitės dienos ir mitų paneigimas

Visame pasaulyje pastebimas fenomenas, kad priežastys, kodėl tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose. „Paprastai daugiau kūdikių gimsta liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, - sako Vašingtono universiteto Šiaurės vakarų medicinos centro akušerijos skyriaus vedėja Mary Lou Kopas. Pasak jos, reikia skaičiuoti devynis mėnesius atgal ir pamatysime, kad dažniausiai pastojama nuo lapkričio iki sausio mėnesio.

JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, šiaurinėse šalyse daugiau kūdikių gimsta birželio ir liepos mėnesiais, o pietinėse pikas pasiekiamas šiek tiek vėliau - spalio ir lapkričio mėnesiais. Tai reiškia, kad pagrindinis pastojimo laikas yra rudenį ir žiemą. Gydytojas urologas Titas Simaška anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo, kad yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Pasak jo, iš esmės yra stebima, kada yra didžiausias vaikų gimstamumas. „Daugiausiai vaikų gimsta rugpjūtį, aišku, tai keičiasi priklausomai nuo valstybės - šiek tiek skiriasi šalys, kurios yra žemiau pusiaujo ir aukščiau. Bet manoma, sezoniškumas ir turi įtakos ir pagal pastojimų dažnį jų daugiausiai įvyksta gruodį,“ - aiškino T. Simaška. Jis nurodė, kad Lietuvoje didžiausias gimstamumas irgi yra rugpjūtį. Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė patvirtino, jog Vilniaus gimdymo namuose daugiausia kūdikių pasaulį išvysta paprastai birželį ir gegužę.

Statistikos departamento duomenys byloja, kad būtent liepos mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų. Rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykščiai birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877). Pats negausiausias pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnuo yra 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Dienos ar nakties metas naujai gyvybei ateiti yra parankesnis? Vilniaus gimdymo namų vadovė K. Mačiulienė nepateikė konkretaus atsakymo. „Tai visiškai neprognozuojami ir aiškiai neįvardijami dalykai. Būna įvairiai - antai vieną naktį gimsta aštuoni kūdikiai, o dieną - trys, dabar buvo atvirkščiai - naktį gimė penki, o dieną - devyni vaikeliai“, - kalbėjo medikė.

Kodėl daugiau kūdikių gimsta rudenį ir žiemą? Ar šiais mėnesiais padidėjęs gimstamumas susijęs su šaltesniu oru ir ilgesnėmis naktimis? O gal tai kažkas, susiję su biologija, ko tiesiog negalime paaiškinti? M. L. Kopas sako, kad tas pats gali būti ir su žmonėmis, tačiau nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kad būtų galima teigti vienaip ar kitaip. Ji spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu, o biologiniai veiksniai, panašūs į tai, kas vyksta gyvūnų pasaulyje, taip pat gali turėti įtakos pastojimo tendencijoms. Gydytojas T. Simaška pastebi, kad didžiausias lytinių santykių dažnis yra rudenį, tačiau ne iš karto visos poros pastoja per pirmą mėnesį.

Mėnulio fazės ir gimdymų skaičius: mitų paneigimas

Ar tiesa yra tai, kad būtent per pilnatį ir gimdymų padaugėja? Liaudyje sklando toks prietaras, o kaip yra iš tiesų? Pasirodo, tai tėra pramanas. Oliveris Kusas iš Vokietijoje esančio Halės - Vitenbergo martino Liuterio universiteto paneigė šią hipotezę. Mokslininkas su bendraminčiais atliko tyrimą, kurio metu apdorojo 1996 - 2003 metų daugiau kaip 4 milijonų gimdymų duomenis Badeno - Viurtembergo žemėje. Į šį tyrimą iš viso pateko 470 mėnulio ciklų, ir tai yra išsamiausias iki šiol atliktas tyrimas šia tema. Tyrimo rezultatai aiškūs ir neginčytini: tarp mėnulio fazių bei gimdymų dažnumo nėra jokio ryšio. Neįrodyta, jog per pilnatį gimdymų padaugėja, o per kitas mėnulio fazes jų sumažėja. Tyrimo metu nustatyta, jog daugiausia gimdymų įvyksta pirmadieniais ir antradieniais. Tačiau kadangi nemaža dalis visų gimdymų baigiasi iš anksto planuotais cezario pjūviais, visai įtikinama, kad šios operacijos paskiriamos savaitės pradžioje, o ne, pavyzdžiui, penktadieniais ar savaitgaliais.

Nėštumo ir gimdymo ypatumai: mitai ir tikrovė

Yra keletas nusistovėjusių mitų apie gimdymo procesą, kurie dažnai skiriasi nuo realybės. Tiesa, kad tik maždaug 4 proc. kūdikių gimsta vėliau nustatytos gimdymo dienos. Daugelį stebina, kad vos keli vaikai gimsta tiksliai paskaičiuotą gimdymo dieną. Kai kompiuterių ekspertas Allen Downey iš Jungtinių Valstijų Olino inžinerijos koledžo 2002 metais išnagrinėjo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų surinktus duomenis ir nustatė, kad pirmiems vaikams, lyginant su paskesniais vaikais, yra gerokai mažesnė tikimybė gimti paskaičiuotą gimdymo dieną. Jo analizė rodo, kad jiems yra didesnė tikimybė gimti vėliau už paskesnius vaikus, tačiau taip pat didesnė tikimybė gimti anksčiau už antrus ar trečius vaikus. A. Downey nustatė, kad pirmieji vaikai gimsta vidutiniškai kiek vėliau už kitus vaikus, tačiau tik 16 valandų vėliau.

Esmė yra ta, kad gimdymo data paskaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių mėnesinių pradžią. Labai retai moteris tiksliai prisimena tą datą. Taip pat neracionalu būtų tikėtis, kad visi nėštumai būtų vienodos trukmės. Vieno tyrimo metu mokslininkai moterų šlapimo mėginiuose kasdien matavo hormonų lygį, norėdami tiksliai nustatyti, kada ji pastojo. Tai leido jiems tiksliai užfiksuoti ovuliacijos ir kiaušialąstės apvaisinimo akimirką bei tiksliai paskaičiuoti nėštumo trukmę. Mokslininkai nustatė, kad nėštumo trukmė gali svyruoti net penkiomis savaitėmis. Antrojo ir trečiojo vaiko gimdymo data taip pat gali priklausyti nuo laiko tarpo tarp nėštumų. Mokslininkai yra nustatę, kad jei moteris antrą kartą pastojo per metus nuo pirmojo vaiko gimimo, antrasis nėštumas dažnai būna trumpesnis. Kai kas mano, kad iš viso neturėtų būti skaičiuojama tiksli gimdymo data. Taip poros išvengtų bereikalingo streso.

Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis moterų mėgina paskatinti gimdymą suvalgydami aštraus kario troškinio. Remiantis teorija, aštrus maistas turėtų skatinti peristaltiką - raumenų susitraukimus, kurie padeda maistui keliauti žarnynu. Manoma, kad tuo pačiu skatinamas ir gimdos susitraukimas. Ši teorija niekada nebuvo patikrinta moksliškai, todėl siūloma surengti didelio masto kontroliuojamą tyrimą siekiant nustatyti, ar aštrus maistas iš tiesų paskatina gimdymą.

Kino filmuose labai dažnai rodoma, kaip moterims staiga nubėga vandenys, jos susiima už pilvo ir skubiai gabenamos į ligoninę. Iš tiesų taip vyksta labai retai. Sąrėmiai gali prasidėti dar nenubėgus vandenims. Kartais vandenys visai nenubėga, ir gydytojui tenka pradurti ir išleisti vaisiaus vandenis. Itin retais atvejais vaikas gimsta nepratrūkus amniono maišeliui. Dažniausiai, kai nubėga vandenys, tai reiškia, kad gimdymas netrukus prasidės. Tačiau tai nereiškia, kad jis prasidės iš karto. Vienas didelio masto tyrimas atskleidė, kad trims ketvirtadaliams moterų gimdymas prasidėjo per 24 valandas nuo vandenų nubėgimo. Besitikinčius dramos nuvils ir tas faktas, kad nors vandenų nubėgimas yra prasidedančio gimdymo pradžios ženklas, dažnai vandenys nubėga pamažu, o ne vienu dideliu pliūpsniu, kaip rodoma filmuose.

Priešlaikiniai gimdymai ir šiuolaikinė medicininė pagalba

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja. Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Asociacija „Padedu augti“ teikia pagalbą sujungdama ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus.

„Tokių kvietimų nebūna daug. Nėščiosios paprastai reguliariai lankosi pas savo gydytojus, šie stebi jų sveikatą, nėštumo eigą, prognozuoja gimdymo datą. Tad tokios moterys į gimdymo skyrius dažniausiai susiruošia pačios, pasirūpina, kas jas į tuos skyrius pristatytų. Jeigu gimdyvės gyvena atokesniame rajone, kurio centre jau nebėra galimybių gimdyti, ir negali pačios nuvykti į gimdymo skyrius sostinėje, tuomet kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kad būtų nugabentos“, - aiškino sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys. Per metus pasitaiko ir pavienių nenumatytų atvejų, kai tenka skubėti pas gimdyvę, ne kartą greitosios pagalbos medikams teko priimti gimdymą automobilyje ar tiesiog gelbėti skausmų užkluptą gimdyvę gatvėje. Gimdymas traktuojamas kaip būtinoji pagalba, tad nesvarbu, kur jis prasidėjo - ar namuose, ar gatvėje, ar lėktuve, pagalba turi būti suteikta vietoje, nes gimdymo nesustabdysi. Priimti gimdymą - greitosios pagalbos mediko pareiga. Suprantama, gimdyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje nėra taip saugu, kaip gimdymo skyriuje, tačiau greitosios pagalbos medikai savo darbą taip pat atlieka profesionaliai.

Šiandien jau visiškai kitokia gimdymo kultūra. Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė aiškino, jog pokyčiai yra akivaizdūs. „Tais laikais net sunku buvo įsivaizduoti, kad vienoje palatoje kartu gulės ne aštuonios gimdyvės, o tik motina, vaikas ir tėvas. Turime labai daug aparatūros, kuri stebi, fiksuoja vaisiaus vaizdą. Gimdymo namuose sukurta atmosfera, labai artima namų aplinkai. Kartu su gimdyve gali būti ir vyras. Moteris gali laisvai pasirinkti, kaip geriau jai gimdyti - tradiciniu būdu ar vonioje, atsisakyti epidurinės nejautros ar ne“, - savo įžvalgomis dalijosi medikė. Nepasikeitė priešlaikinio gimdymo atvejų skaičius - ir tada, ir dabar Lietuvoje tokių gimdymų skaičiuojama apie 5-7 proc. Akušerė-ginekologė patikino, kad pats gimdymo procesas šiais laikais netapo sklandesnis, nei buvo seniau, - įvairių patologijų ar papildomo medikų įsikišimo atvejai šiandien taip pat nėra jau tokie reti. „Ne taip retai tenka panaudoti ir akušerines reples, ir vakuuminį ekstraktorių ar imtis cezario pjūvio, tačiau šiandien naudojami įrankiai yra tokie lengvi, kad vaisiui jie jokios įtakos nepadaro.“ Beje, žinios apie Lietuvos medikų pažangą gimdymo skyriuose jau seniai sklando kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Tų kraštų gimdyvės, jei tik leidžia piniginė, mielai renkasi galimybę gimdyti mūsų šalyje.

Gimimo mėnesio įtaka charakteriui ir sveikatai

Skirtingais metų laikais gimusiems vaikučiams būdingi skirtingi pomėgiai, polinkiai ir charakterio savybės. Pavasarį gimę vaikučiai yra itin jautrūs ir subtilūs. Tokius žmones labiausiai traukia humanitariniai dalykai, taip pat kultūra ir menas. Gimusieji vasarą nemėgsta rutinos. Jiems daug mieliau ieško naujų įspūdžių, todėl „vasaros vaikai“ užaugę neretai tampa keliautojais, atradėjais ir mokslininkais. Rudenį gimę vaikučiai gali būti nepaprastai įžeidūs ir nepakantūs. Žiemą gimę vaikučiai paprastai išsiskiria stipria sveikata ir dvasios tvirtybe. Jie labai atkaklūs ir gerai žino, ko nori.

Ar yra sąsajų tarp gimimo mėnesio bei ligų? Taip, sako mokslininkai iš Kolumbijos Universiteto (JAV). Jie tyrė ryšį tarp 55 skirtingų ligų bei žmogaus gimimo laiko, išanalizavę 1,7 milijono žmonių, gimusių 1900 - 2000 metais, duomenis. Tarp ligų, kurios priklauso nuo žmogaus gimimo mėnesio, yra minima astma, ADHS (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas), širdies ligos.

• Astma: didžiausią riziką susirgti turi gimusieji spalį, toliau rizika stebima pas gimusius liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Mažiausią tikimybę sirgti astma turi gimusieji žiemos ir pavasario mėnesiais.
• Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas: didžiausią tikimybę būti diagnozuojamas vaikams, gimusiems lapkričio, spalio arba rugsėjo mėnesiais. Mažiausia tikimybė stebima tiems, kurie gimė nuo sausio iki balandžio mėnesių.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: dažnai pasitaiko kovo mėnesį gimusiems. Apskritai, širdies sistemos ligos buvo dažniau diagnozuotos žmonėms, kurie gimė pavasarį ir mažiausiai tiems, kurie gimė rudenį.
• Kvėpavimo sistemos ligos: dažnesnės tiems, kurie gimė spalio ir lapkričio mėnesiais.
• Neurologinių sutrikimų: dažniausiai turi gimusieji lapkričio mėnesį.

Gegužės ir liepos mėnesiais gimusius žmones tyrėjai įvardijo kaip sveikiausius. Daugiausiai sirgo žmonės, gimusieji spalio mėnesį.

tags: #kuria #savaite #gimsta #vaikai

• blankstantis nėštumo testas: ką tai reiškia?
• Ką duoti vakarienei 2 metų vaikui?
• skaitykite apie teisinius iššūkius registruojant vardą „Leyla“
• Kaip nustatyti arba nuginčyti tėvystę?
• Naujagimių infekcijų diagnostika