Tinginio daržas: modernūs sprendimai ir gamtinės žemdirbystės principai

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimos aiškios tendencijos: mažėja sklypų plotai, daugėja modernios architektūros namų, žmonės turi mažiau laiko kiemo priežiūrai. Be to, klimato kaita daro savo: vasaros tampa sausesnės, žiemos nepastovesnės. Ką daryti, kad sodas dovanotų laimę? Išpuoselėtas gėlynas, tapybiškas tvenkinys, švarus daržas, klasikinė smaragdinė veja - matyti šią prabangą norime kiekvienas. Dažniausiai mus stabdo tai, kad realizuojant savo sumanymus tenka įdėti daug darbo, laiko, pinigų ir sveikatos. Bet kurios sodybos šeimininkui sunkiausia pripažinti, kad pagaliau atėjo laikas mažiau tarnauti aplinkai.

Sodininkavimas mus pagriebia tarsi nepagydoma liga, entuziazmas keroja iki begalybės ar beprotybės: dar vienas šiltnamis, gėlynas, veja netobula, reikia dar vienos daržovių lysvės, dar pora vaismedžių iš mugės, dar… Rodos, niekuo negalite sau padėti. Kasmet tas pats - tuzinas planų ir svajonių, drumsčiančių ramybę ir poilsį, atimančių laiką ir fizines jėgas. Sodą, kaip ir spintą, periodiškai reikia sutvarkyti, atsisakant nereikalingų darbų, atimančių brangų laiką. Apgalvotas ir suplanuotas atsitraukimas yra mažiau skausmingas nei išvada, kad nebepajėgiate. Įvairūs veiksniai - sveikata, didesnis darbo krūvis, sutrikęs asmeninis gyvenimas, natūralus kūno senėjimas - gali pakoreguoti pertraukas ir sumažinti užbrėžtų tikslų skaičių.

Inteligentiško tinginio sodo principai

Visiškai priežiūros nereikalaujančio sodo nėra. Tačiau tinginio sodas - tai modernus, ilgaamžis ir racionalus sprendimas Lietuvos sąlygoms. Kaip sukurti ar patobulinti tinginio sodą, kad jį prižiūrėti reikėtų mažiau? Ką daryti, kad jaudintis dėl nesutvarkytos vietos tektų mažiau, o gėrėtis aplinka būtų daugiau laiko? Keletas patarimų padės išsikapstyti iš gilaus darbų šulinio. Tuomet galėsite įsivaizduoti, kad važiuojate ne į sodą, o į kurortą, ir rojaus kampelio nereikės ieškoti po palme už tūkstančio kilometrų.

Didžiausia klaida - rinktis gražius, bet reiklius augalus. Tinginio sodas nėra gėlių kolekcija. Tai struktūruotas sprendimas. Todėl rekomenduojama sodinti grupėmis, kartoti tas pačias veisles, vengti per daug skirtingų veislių augalų. Pasirinkus nereiklius augalus, aiškią kompoziciją ir mulčiavimą, galima sukurti estetišką kiemą, kuris džiugina visus metus, bet nereikalauja nuolatinio darbo.

Hidroponika: daržas be žemės ir rūpesčių

Mudu su Vincu labai mėgstame daržoves, bet mūsų organizmai nėra pritaikyti žemės ūkio darbams. Daržoves perkame. O ar negalėtume jų kaip nors užsiauginti be žemės dirbimo, ravėjimo, laistymo? Vincas kažkur internete aptiko hidroponiką - be galo modernią ir tinginiams tinkamą technologiją. Daržovės gali augti be žemės, keramzito grunte, jeigu jų šaknys nuolatos gaus vandeny ištirpusio maisto. Ne tik maisto - su vandeniu jos turi gauti ir deguonies. Deguonis ne tik maitina šaknis, bet ir neleidžia vandeniui gesti.

Pirmiausia pabandėme su keliais svogūnėlių gumbeliais. Pasodinome juos plastikiniuose vazonėliuose, sumerkėme vazonėlius į vandenį ir įjungėme burbuliutorių. Paprasčiausią burbuliatorių, kuris naudojamas akvariumuose. Vandeny, žinoma, ištirpinome reikalingą kiekį trąšų. Mums rezultatas patiko. Auga tikrai greičiau, negu darže. Vadinasi, reikia didesnio daržo.

Mūsų hidroponikos šiltnamis

Iš senų medinių langų susikalėme šiltnamį. Kad būtų paprasčiau - prie pietinės daržinės sienos. Vietoj lysvių pasirinkome 3 m ilgio 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius. Prisipirkome ir plastikinių vazonėlių. Saulėtą dieną vazonėlio dugną pridėjome prie vamzdžio ir apibrėžėme šešėlio liniją. Pagal tą liniją išpjovėme pirmąją skylę. Vazonėlis tiko kaip tik. Tada išpjautą elipsę naudojome kaip šabloną kitoms skylėms daryti. Vamzdžius sudėjome į šiltnamį dviem aukštais - po du kiekviename.

Bačkos vandenį nuolatos vėdina ir deguonimi sotina senas triukšmingas akvariumo burbuliatorius - čia jis gali triukšmauti kiek tinkamas. Seno automobilio langų plovimo vandens pompikė iš bačkos vandenį pumpuoja į antrąjį aukštą, tas prateka per abu vamzdžius ir nubėga į pirmąjį aukštą, čia irgi prateka abiem vamzdžiais ir galiausiai vėl grįžta į bačką. Iš čia pompikė vėl kelia aukštyn, ir vėl viskas nuo pradžios. Kartu su vandeniu ratu keliauja ir ištirpintos trąšos. Maitina pompikę seno kompiuterio maitinimo šaltinis. Viskas išėjo labai pigiai.

Šiltnamio viduje sienas išdažėme baltai. Augalams reikia šviesos, o ne vasaros karščių. Nuo vasaros karščių apsaugoti augalus sumąstėme taip: du 12V ventiliatoriai iš daržinės puūs vėsų orą. Kada pūs? Na, kai oras įkais iki kokių 28 laipsnių... Kas įjungs ventiliatorius? Kol kas - mes patys. Bet kitą savaitę tikriausiai turėsime tikslų elektroninį termostatą. O jau tada galėsime nebesukti galvos dėl savo daržo - vandens sistemoje yra 100 litrų. Kada tiek išgaruos? Kada nors išgaruos, bet negreitai. Trąšų gal teks papildyti po kokių dviejų savaičių. Daugiau - jokios priežiūros. Ak taip, dar reikia pasodinti daigelius!

Vienus bėrėme iškart į keramzito gruntą, kitus daiginome vandeny ant sugeriamojo popieriaus. Pirmieji išdyko greičiau, jų ir persodinti nebereikėjo. Sodino, žinoma, Vincas. Jis labiau tinka kruopštiems darbams. Pasisėjome agurkų, ridikėlių, salotų, svogūnų. Labiausiai hidroponika patiko agurkams - pirmąją savaitę po pasodinimo jie jau buvo mūsų šiltnamio čempionai. Antroje vietoje - ridikėliai.

Matavimai ir trąšos

Ką dar reikia turėti, užsiimant hidroponika? Dviejų gudrių prietaisiukų. Vienu matuojamas ištirpusių druskų (trąšų) kiekis vandenyje, kitu - pH. Trąšų pirkome kažkurioj sodininkų krautuvėj. Universalių. Beje, trąšų reikia labai mažai, daug mažiau, negu jų suberiama daržovėms, augančioms žemėje. Mat žemėje dalį trąšų pasivagia daržovės, dalis paprasčiausiai susigeria į žemę, o čia viskas atitenka augalams. Labai svarbu tiksliai, gramo tikslumu pasverti porcijas.

Kol kas perkame cheminių trąšų, bet dar šią vasarą žadame pasidaryti natūralios. Universaliausia trąša - pelenai. Jie turi beveik visas reikalingas medžiagas, išskyrus azotą. Azoto yra daug išpuvusiame prūdo dumle. Pasikabinai, išdžiovinai saulėje, pakaitinai, išnaikinai bektrerijas - kuo ne trąša? Visa problema, kaip apskaičiuoti kiekį. Kiek dumble azoto, kiek pelenuose fosforo, kalio?.. Bet tai jau bus kitas eksperimentas.

Hidroponikos daržo automatizavimas

Paskutinis darbas, kurį turėjom atlikti, automatizuodami tinginio daržą - įtaisyti automatinį vandens reguliavimą. Dabar hidroponikos bačkelė pati pasipildo vandeniu, o aš galiu ramus išvažiuoti kur nors kelioms savaitėms, ir nieko neatsitiks: daržas pats pasilaisto, pat atsiaušina ir išsivėdina per vidurdienio karščius, pats pasišildo paryčiais, kada atvėsta oras. Turime du hidroponikos šiltnamius. Anksčiau bačkeles papildydavau vandeniu pats, atnešdamas kibirais arba atsitempdamas vandentiekio žarną. Dabar lauko vandentiekis atvestas iki pat bačkų, o juose įtaisytos tualeto bakelių plūdės. Vanduo nusenka - plūdė nusileidžia ir atidaro vožtuvą. Bačękelė prisipildo - vožtuvas užsidaro. Visai kaip tualete.

Vanduo per visas lysves cirkuliuoja ratu ir grįžta atgal į bačką. Oro temperatūrą ir santykinę drėgmę reguliuoja Vinco išrasta šiltnamio automatika. Labai norint, dar galima būtų sukurti elektroninę trąšų automatiką, kad vandenyje išsilaikytų ta pati nustatyta trąšų norma. Bet tai jau būtų žaidimas. Sykį per dvi savaites patikrinti trąšų koncentraciją ir šarmingumą - tiek to darbo. Juk mūsų šiltnamiai, kai pasodiname ar pasėjame daržoves, ir taip gyvena savarankišką savo gyvenimą.

Gamtinės žemdirbystės principai

Visa kita - niuansai (nors ir esminiai): savitas požiūris į gyvenimą, atsakingas požiūris į aplinką, pagarba gamtai. Apie gamtinės žemdirbystės principus pasakoja Saulius Jasionis, šių idėjų pradininkas ir puoselėtojas Lietuvoje.

Asmeninė patirtis ir mokykla

Saulius Jasionis gamtine žemdirbyste susidomėjo prieš septynerius metus, kai į rankas pateko rusų agronomo N. I. Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės. S. Jasionis su bendraminčiais ne tik tris knygas išvertė ir išleido jas lietuvių kalba, bet ir patys pradėjo taikyti tuos principus savo žemės sklypuose. Tradicinės agronomijos žinios kardinaliai skyrėsi nuo N. I. Kurdiumovo mokymo, todėl iš pradžių į šią patirtį Saulius žvelgė su nepasitikėjimu. Tačiau gilinantis, kaupiant žinias, bandant jas praktikoje, ilgainiui susiformavo savita teorija, kuri buvo gerokai platesnė ir gilesnė nei rusų agronomo. „Galima sakyti, kad Lietuvoje jau susiformavo unikali gamtinės žemdirbystės mokykla, kurios nėra niekur kitur“, - sako Saulius.

Gamtinė žemdirbystė nėra jo pagrindinis užsiėmimas, tačiau ir pomėgiu jos nepavadinsi. Tiesiog jam patinka kapstytis po netyrinėtas sritis: „Man svarbu ne gausų daržovių derlių užauginti, o eksperimentuoti, siekiant išsiaiškinti augalininkystės principus.“ Prieš kelerius metus interneto svetainėje (www.gerazemdirbyste.lt) atsirado forumas, į kurį pradėjo burtis bendraminčiai. Taip kilo poreikis rengti seminarus, kuriuos veda Saulius: „Žmonės, kurie nori daržininkauti pagal naujus metodus, gyvena išsibarstę po visą Lietuvą, o suėję kartu, turi galimybę keistis žiniomis. Kai visą patirtį susistemini, rezultatų gali pasiekti daug greičiau ir kitiems perduoti jau sukurtus metodus. Juk ne kiekvienas nori ar sugeba eksperimentuoti, geriau eiti jau pramintu keliu.“

Lysvių kasti nereikia: mulčiavimo svarba

Gamtinės žemdirbystės esmė yra tai, kad dirvožemio nereikia kasti ar purenti, visą laiką jis turi būti uždengtas mulčiu. Tai gamtinis principas, nes natūralioje aplinkoje žemės paviršius užklotas pievų velėna ar miško paklotu. „Reikia žinoti du pagrindinius dalykus. Pirma, mulčio storis turi būti toks, kad apatinis jo sluoksnis neišdžiūtų. Antra, pro jį turi laisvai cirkuliuoti oras. Jei dažnai lyja, mulčio galima dėti plonesnį sluoksnį. Jeigu karšta, plonas sluoksnis išdžius ir perniek nueis visas darbas. Jeigu prikrausime storai ir lis lietus, mulčias susiplaks ir nesivėdins, todėl nevyks fermentacija“, - sako Saulius.

Mulčias būna įvairus - nuo jaunos žolės, smulkintos žoliapjove, iki pjuvenų ar šiaudų. Kuo daugiau celiuliozės (pjuvenų), tuo ilgesnis fermentacijos laikas. Į tai atsižvelgiama parenkant mulčių skirtingoms kultūroms. Jei daržovių brendimo laikas yra trumpas, pavyzdžiui, morkų ar kopūstų, vadinasi, reikia tokio mulčio, kurį bakterijos greitai „suvirškina“. Jeigu auginame daugiametes kultūras (braškes, uogakrūmius), reikia pamaitinti dirvožemį, kad maisto medžiagų užtektų ilgam ir nereikėtų jo nuolat atnaujinti. „Daugelis mulčiuoja augalus, tačiau tai nėra gamtinė žemdirbystė. Mulčias reikalingas ne tam, kad saugotų drėgmę ir neleistų augti piktžolėms - jis yra pagrindinis augalų mitybos šaltinis.“

Ką valgo augalai?

Įrodyta, kad dirvos derlingumas priklauso ne nuo joje esančių maistingųjų medžiagų kiekio, o nuo mikrobiologinio aktyvumo. Norint suaktyvinti bakterijas, joms reikia augalinių atliekų. Fermentacija vyksta tame sluoksnyje, kur pakanka drėgmės ir deguonies. Bakterijos „valgo“ ir išskiria anglies dioksidą, kuris sunkesnis už orą ir tirpsta vandenyje. Kadangi dirvožemis po mulčiu yra purus, ištirpęs anglies dioksidas patenka tiesiai ant augalų šaknų. Didžiąją dalį augalų mitybos sudaro anglies dioksidas (apie 70 proc.). Likusi dalis tenka azotui, mineralinėms medžiagoms ir kt.

Klaidingai manoma, kad virtuvės atliekas reikia kompostuoti krūvoje ir tik po to permaišyti į dirvožemį. Tokiu atveju, vertingiausia medžiaga, labiausiai reikalinga augalams, t. y. anglies dioksidas, išgaruoja. Augalinių atliekų pagrindinė vertė yra ne kompostas, o jo fermentacijos metu išskiriamas anglies dioksidas. Jeigu organines atliekas užkastume į žemę, kur mažai deguonies, prasidėtų puvimo procesas, kenkiantis augalams. Be to, puvimo bakterijos naudoja anglies dioksidą, todėl augalus dar labiau nuskurdina. Reikia žinoti ir tai, kad komposte daug azoto, dėl kurio pertekliaus augalas pradeda kaupti nitratus. Taigi, virtuvės atliekos dedamos tiesiai ant lysvių, tik uždengiamos žole ar šiaudais, kad gražiai atrodytų, neskleistų blogo kvapo.

„Naudojame ir karvių mėšlą, bet ne kaip azoto trąšą, o fermentų ir mikrobų „injekciją“, kad jie būtų aktyvesni. Gamtinė žemdirbystė daug efektyvesnė nei ekologinė, nes augalų nepuola ligos. Pavyzdžiui, nei bulvės, nei pomidorai neserga maru. Retas svečias ir kolorado vabalas (tik dar nėra aišku, kodėl). „Augalas kaip ir žmogus: nėra visavertės mitybos, nėra sveikatos. O liga yra požymis, kad kažką darai negerai“, - teigia naujosios kartos daržininkas.

Nuo ko pradėti?

Jeigu turite tradicinį daržą, kurį nuolat skersai išilgai kasate kastuvėliu, jau nuo šiandien galite liautis. Geriau atsigulkite į hamaką medžio pavėsyje ir pamąstykite, ką ir kaip daryti, kad darbas darže nesurytų visos dienos - liktų valandėlė paganyti debesis danguje ir sulauktumėte gero derliaus. Kitaip tariant, laikas prakaitu aplaistytas lysves paversti inteligentiško tinginio daržu. Pradėti galite bet kuriuo metų laiku, nors geriausia tai daryti nuo pavasario, o kol kas domėkitės, rinkite informaciją, planuokite darbus.

Jeigu turite „pliką“ žemės sklypą, tiesiog ant pievos patieskite kartono lapą ir per vasarą kraukite ant jo nupjautą žolę, išrautas piktžoles, rudenį nukritusius lapus, šiaudus, pjuvenas. Per sezoną kartonas sunyks. Jis reikalingas tam, kad neišlystų piktžolės. Pirmaisiais metais geriausia sodinti bulves, nes joms reikia storo mulčio sluoksnio, kuris bus geras kitų daržovių pagrindas. Taigi, kartone išpjaukite skylutes, padėkite bulves ir storu sluoksniu (apie 40 cm) uždenkite šiaudais. Nuimti derlių labai paprasta - pakėlei šiaudus, nurinkai didesnes bulves, nereikia iškasti viso kelmo, o po savaitės jau užaugo kitos.

„Šios žemdirbystės esmė - rūpintis ne būsimu derliumi, bet visa augalų ir kitų dirvos organizmų bendrija. Mulčiavimas yra tik viena priemonių, o jos esmė - natūralus gamtinis procesas, pasiekiamas uždengus dirvožemio paviršių. O jį dengti gali ne tik mulčias, bet ir kiti augalai. Svarbiausia, skirtingas kultūras derinti taip, kad visos draugiškai augtų, nenustelbtų vienos kitų. Kita vertus, jei norime gauti kuo didesnį derlių iš mažo ploto, reikia kuo intensyviau maitinti dirvožemį: 2,5-3 kartus daugiau organikos įterpti į dirvą, nei iš jos paimti“, - dėsto S. Jasionis.

Kuo skurdesnis, tuo vertingesnis

Žemdirbystė nebūtinai turi būti intensyvi. „Kuo skurdesnės augimo sąlygos, tuo augalas sukaupia daugiau vertingų medžiagų. Į tai atsižvelgiama auginant prieskoninius ar vaistinius augalus - mulčiuojama labai plonai, galima šaknis apdėti ir akmenukais (po jais kaupiasi drėgmė, jie išlygina dienos ir nakties temperatūrų skirtumus). Augale esančių biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso ne tik nuo augalo mitybos, bet ir nuo kitų faktorių, ekstremalių aplinkos sąlygų. Eterinių aliejų sukaupiama tuo daugiau, kuo labiau skiriasi dienos ir nakties temperatūra, todėl kalnų augalai tokie aromatingi“, - sako Saulius.

Jei norite užauginti didelį braškių derlių, mulčiuokite storai, pilkite mėšlo, kad fermentacija būtų dar intensyvesnė. Uogos bus raudonos ir stambios. Bet jei norite aukščiausios kokybės uogų, auginkite skurdžiai, kitų augalų bendrijoje. Juk augalas neaugs sterilioje aplinkoje, jis kontaktuoja su kitais mikroorganizmais. Kuo sudėtingesnės augimo sąlygos, tuo intensyviau augalas ieško simbiozės. Yra ištirta ir įrodyta, kad vitaminai ir kitos mineralinės medžiagos, dėl kurių vertiname augalus, dažniausiai yra ne augalinės, o mikrobinės (bakterinės ir grybinės) kilmės, t. y. gaunamos iš aplinkos „sugyventinių“. Todėl braškes pasodinus į pievą, be jokio mulčio, uogos bus mažytės, bet labai vertingos ir aromatingos. „Žinant šią informaciją, kiekvienam augalui galima sukurti skirtingas augimo sąlygas, nelygu, kokio rezultato siekiama“, - teigia gamtinės žemdirbystės pradininkas Saulius Jasionis.

Kvadratinio metro daržas

Lietuvoje sparčiai plintant daržininkystei, vis daugiau miesto gyventojų nori užsiauginti savo daržovių. Ankščiau valgyti savo užaugintus ridikėlius ir salotas atrodė kaimo privilegija, o šiandien jau nieko nestebina ant miestiečių stalo sukrautos sveikos ir skanios daržovės. Užsiauginti daržovių nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kvadratinio metro daržas - ši daržo sistema populiari visame pasaulyje. Didžiausias kvadratinio metro daržo pranašumas - nereikia daug priežiūros, specialios technikos ar didelio meistriškumo. Norint įrengti tokio tipo daržą, reikia sumeistrauti dėžę ir taip pakelti lysvę. Pakeltas lysves lengviau pasiekti ir prižiūrėti.

Daugelis žmonių daržą įsivaizduoja kaip taisyklingai eilėmis pasėtas daržoves. Vieno kvadrato darže galite duoti valią savo fantazijai. Suskirstykite daržą į norimo dydžio ir formos plotelius ir sėkite norimas daržoves ar prieskoninius augalus. Kvadratinio metro daržas - tai puiki galimybė išreikšti kūrybinius gebėjimus. Iš skirtingų spalvų salotų ar bazilikų galima sukurti puošnių kompozicijų. Puoselėkite arbatų darželius, juose auginkite melisas, mėtas, ramunėles.

Sodininkystė kaip poilsis ir nauda sveikatai

Sodininkystė ir daržininkystė - tai ne tik darbas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti bei praleisti laisvalaikį. Daugelis netgi laiko tai sportu, kuris atneša naudą tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Tai maloni pramoga, prieinama kiekvienam besidominčiam. Jūsų sporto salė yra lauke, gamtos ir gryno oro apsuptyje. Jūsų įrangos galite rasti sodo įrankiuose, tokiuose kaip grėbliai, kapliai, šienapjovės, vežimėliai, kirpimo mašinos, kastuvai ir laistytuvai. Be to, sodininkystė naudinga jūsų sveikatai, ypač jei pasirenkate auginti ir valgyti savo užaugintą maistą. Jis nebūtinai turi būti didelis - pakaks ir mažo sklypelio šalia namo. Aplinka bus puošni ir naudinga, kai prie namo augs ir vaiskrūmiai, ir daržovės, ir gėlės. Nepamirškite suteikti joms šviesos!

Rekomenduojamos knygos tinginio daržo entuziastams

Šiame straipsnyje apžvelgsime knygas, kurios padės jums susikurti originalų, praktišką ir dekoratyvų daržą, net jei neturite daug laiko ar patirties. Skaitydami toliau, sužinosite, kaip sukurti norimą darželio formą, kuo pakeisti nuobodžias lygias lysves, kaip įrengti poilsio vietą ir kokius prieskoninius augalus verta auginti.

Štai keletas knygų, kurios padės jums įrengti "tinginio daržą" ir mėgautis sodininkyste be didelių pastangų:

1. "Inteligentiško Tinginio Sodo" Serija

   Ši knygų serija, parašyta austrų žurnalisto ir garsaus sodininko, skirta visiems, kurie sodo veisimui ir priežiūrai negali arba nenori skirti daug laiko. Per dvejus metus išleistos net septynios laidos. Knygoje rasite išsamiai ir žaismingai pateiktą informaciją apie sodininkavimą ir daržininkavimą, gėlių darželį balkone, vaikų kampelį, vijoklinius augalus ant stogų ir sienų, kovą su kenkėjais ir ligomis. Gamtai artimo sodo formavimas: tinkamas augalas tinkamoje vietoje, kompostas - ekologinio sodo auksas, dirvos dengimas - neželia piktžolės, reikia mažiau laistyti, mišrios kultūros - sveikoje aplinkoje sveiki augalai, švelnus dirvos įdirbimas - jokio perkasimo, atsargus kenkėjų naikinimas.

2. "Daržas Mažame Sklype"

   Pirmoje knygos dalyje rasite visą jums reikalingą informaciją apie tai, kaip įsirengti daržą: kokios reikia dirvos, trąšų, kaip sodinti, prižiūrėti, auginti daržoves. Taip pat sužinosite, kokio tipo daržą galima pasidaryti, kaip auginamos daržovės inspekte ir šiltnamyje. Trečią dalį sudaro mažo daržo lysvių schemos, kuriose nurodyta, ką ir kaip galite sodinti.

3. Linda Tilgner "Tinginio Daržas"

   Šioje knygoje autorė pateikia šimtus laiką taupančių pasiūlymų ir įvairių būdų, kaip be didelio vargo, bet su malonumu suplanuoti daržą, įdirbti dirvožemį, sėti ir persodinti daigus, kovoti su piktžolėmis bei kenkėjais ir nuimti bei sutvarkyti derlių. Viskas skirta tam, kad priežiūros būtų kuo mažiau.

4. Peter McHoy, K.G. "Protingas Šiltnamis"

   Tai knyga apie tai, kaip pasidaryti tikrai derlingą šiltnamį ir neturėti dėl jo problemų.

5. Edward C. "Svajonių Daržas"

   Knygoje net ir patyrę daržovių augintojai ras netikėtų pasiūlymų, problemų sprendimo būdų, kurie privers iš naujo pažvelgti į tai, ką ir kaip darome savo jau seniai puoselėjamame darže.

6. D. G. Hessayon "Didžioji Sodininko Knyga"

   Vienas svarbiausių dalykų sodininkystėje yra genėjimas. Būtent šioje knygoje smulkiai aprašoma ir iliustruojama, kaip tą darbą atlikti geriausiai.

7. Nikolajus I. Kurdiumovas "Protingas Sodu"

   Ši knyga - apie tai, kaip gyventi žemėje be chemikalų ir trąšų. Čia yra viskas: derlingumo pagrindai, agrocenozių pastovumas, saugi agronomija ir landšaftas.

8. Sepp Holzer "Gamtinis Sodu"

   Ši knyga - ne apie tai, ką daryti, kad sodas būtų sveikas ir derlingas, o apie tai, ko NE daryti, kad jis tikrai toks būtų. Norite užsiauginti vaisių paprasčiausiais ir sveikiausiais būdais? Knygos atskleidžia: Kaip užsiauginti savaime sudygusį ir užaugusį abrikosą, persiką ar riešutmedį. Ką daryti, kad naujos, negirdėtos pietinės veislės nenušaltų žiemą. Kaip atrodo sodas pačiame miške. Per 50 pateiktų planų padės jums susikurti nepriekaištingą sodą. Idėjos visiems stiliams - nuo vėsių ir ramybe dvelkiančių japoniškų sodų iki universalių šeimos sodų. Autoritetingi ir patikimi patarimai, įskaitant ir pamokymus, kaip pritaikyti planus ir kokiu būdu sutvarkyti prastus sklypus. Atminkite, kad ar sodas gražus ir patrauklus, priklauso nuo tinkamai kiekvienam augalui parinktos vietos.

tags: #tinginio #darzas #pagal #jasaiti

• kuriame gyvenime esate: metodai ir įžvalgos
• Skaitykite apie svarbiausius etapus ir pokyčius nėštumo metu
• Sužinokite Jurgitos Petrauskienės biografijos detales
• Kodėl svarbu vartoti „Elevit“ maitinant krūtimi?
• Tėvų patirtys su "Pelėda"