Kasmet pirmąją vasaros dieną, birželio 1-ąją, Lietuvoje švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vaikų teisių problemas, pabrėžti jų svarbą ir diskutuoti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai visame pasaulyje. Įvairiose šalyse per šią dieną vyksta konferencijos, renginiai ir susibūrimai, kurių metu keliami klausimai, kaip apsaugoti ir gerinti vaikų teises, kovoti su jų išnaudojimu ir diskriminacija.
Vaikų gynimo dienos ištakos siejamos su 1925 metais Šveicarijoje įvykusia Pasauline vaikų gerovės konferencija. Nors joje nebuvo nustatyta konkreti data, idėja sukurti tarptautinę vaikų dieną, pabrėžiančią vaikų teises, buvo palaikyta. Po 1949 metais Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos, Sovietų Sąjungoje 1950 m. birželio 1-oji pirmąkart buvo paskelbta Tarptautine vaikų gynimo diena. Ši tradicija išliko ir iki šių dienų daugelyje posovietinių valstybių, įskaitant Lietuvą.
Tuo tarpu Jungtinės Tautos (JT) pirmąkart paminėjo Pasaulinę vaikų gynimo dieną 1954 metais, siekdamos skatinti vaikų gerovę visame pasaulyje. Lapkričio 20 d. yra reikšminga data, nes 1959 m. JT Generalinė asamblėja paskelbė Vaikų teisių deklaraciją, o 1989 m. - Vaikų teisių konvenciją. Būtent lapkričio 20-oji daugelyje Vakarų šalių minima kaip Vaikų gynimo diena. JT Vaikų fondas (UNICEF) per šią dieną kasmet rengia kampanijas, skirtas mažinti vaikų socialinę atskirtį, ugdyti švietimo ir skaitmeninio raštingumo svarbą, o taip pat atsižvelgti į klimato krizės problemas. Pavyzdžiui, 2022 metų Vaikų gynimo dienos tema buvo „Geresnė ateitis kiekvienam vaikui“, raginanti ginti, švęsti ir propaguoti vaikų teises.
Nėra sutapimas, kad būtent Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie daugelio Lietuvos savivaldybių, įskaitant Jonavą, buvo sukviesti tėvai su vaikais į akciją „Noriu į mokyklą!“. Ši akcija, skirta priminti valdžiai apie diskriminaciją, kurią patiria vaikai dėl politinių sprendimų, neleidžiančių jiems lankyti mokyklų kontaktiniu būdu. Vietoje to, vaikai buvo verčiami praleisti dienas prie kompiuterio, prarasdami ir neįgydami socializacijos, kontaktų mezgimo ir bendravimo įgūdžių.
Į organizatorių kvietimą atsiliepė ir jonaviečiai, kurie 14 val. prie Jonavos rajono savivaldybės rinkosi su savo atžalomis, nešini plakatais, lietuviška atributika ir spalvotomis kreidelėmis. Akcijos Jonavoje metu dalyvis Valentinas Varnas pabrėžė: „Kaip žinia, šiandien Vaikų gynimo diena, todėl aktyvūs tėveliai, visuomenė nusprendė padaryti akciją, kad apgintų vaikų teises, nes apie tai visi kalba, tačiau niekas nieko nedaro. Šiandien susirinkom parodyti, kad vaikai nori eiti į mokyklą, kad nuo rugsėjo pirmosios nori visi grįžti į klases, o ne būti uždaryti namuose, sėdėti prie kompiuterio.“
Akciją organizavo „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“, kuris jau gegužės 15 dieną subūrė didelę dalį žmonių į Šeimos gynimo maršą, parodė savo tvirtybę ir atsidavimą šaliai. Valentinas Varnas priminė, kad praėjusį mėnesį šiame marše aktyviai dalyvavo ir Jonavos kraštiečiai - į maršą vyko virš 60 automobilių, dalyvavo virš 200 jonaviečių.

Neilgai trukus prie savivaldybės esanti Santarvės aikštė nusidažė vaikų piešiniais, kuriuose aiškiai išreikštas noras nuo rugsėjo 1-osios grįžti į mokyklas be testavimo ir skiepų. Akcija „Noriu į mokyklą“ neapsiribojo tik vaikų piešiniais ir susibūrimu prie savivaldos pastato. Miestų merams, savivaldybių administracijų bei veikiančių švietimo įstaigų vadovams buvo įteiktas teisinis reikalavimas nedelsiant nutraukti, anot akcijos rengėjų, antikonstitucinių sprendimų vykdymą. Reikalavimais siekiama vaikus sugrąžinti į mokyklas jiems įprastomis ugdymo ir bendravimo sąlygomis.
„Įteiksime reikalavimą, kad jie baigtų mokinių testavimą, rūšiavimą, kad visiems be išimčių leistų grįžti į mokyklą, kaip tai padarė Šiaulių meras. Teisininkų paruoštame dokumente išdėstytas šis reikalavimas, kurį pasirašė daug tėvų ir žiūrėsim, kaip jie reaguos - ar priims mūsų konstitucines teises, ar atmestinai į tai žiūrės. Nors ir žadėjo mūsų akcijoje pasirodyti administracijos vadovas, bet kaip matome - jo nėra, tad dokumentą įteiksime vieno langelio principu“, - kalbėjo Valentinas Varnas.
„Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ reikalauja, kad savivaldybių vadovai nutrauktų šią, jų nuomone, beprasmę vaikų diskriminaciją pagal testuotą-netestuotą faktą. Jie pabrėžia, kad testavimas ir skiepijimasis turi būti laisvo pasirinkimo, o ne paslėpta prievarta ir pretekstas diskriminuoti silpniausius visuomenės narius. Nors aukščiausia šalies valdžia - vyriausybė - tik rekomenduoja visuotinį testavimą ir skiepus, žemesnės grandys - savivaldybės - jau daro juos privalomus ir neleidžia netestuotų ar neskiepytų vaikų į kontaktines pamokas.
„Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ primena, kad visur kitur, į bet kokius kitus renginius - koncertus, susibūrimus - vaikai iki 16 metų amžiaus turi teisę dalyvauti, esą, turėdami (Ne)Galimybių pasą. Ten pas juos nereikalaujama nei skiepijimo, nei testavimo fakto, kas aiškiai liudija, jog privalomo testavimo reikalavimas iš tėvų yra grynai politinis sprendimas, niekaip nesusijęs su epidemiologine būtinybe.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat aktyviai dalyvavo diskusijose dėl vaikų teisių apsaugos ir lygaus starto galimybių, surengdamas susitikimą šia tema. Susitikime buvo aptarta, kaip užtikrinti vaikų gerovę koronaviruso pandemijos akivaizdoje, kaip spręsti iššūkius vaikų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse bei kaip tinkamai pasirengti grįžti į visuotinį kontaktinį ugdymą.

Prezidentas pabrėžė: „Jau antrus metus gyvename neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir vaikų gerovei yra iškilę daug ir rimtų rizikų. Jau dabar stebimos neigiamos pasekmės mokymosi pasiekimams, socialiniam gyvenimui, vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Mes turime užtikrinti, kad moksleivių ugdymo spragos būtų kompensuotos, o sumažėjęs dalyvavimas neformaliajame ugdyme - efektyviai išnaudotas vasaros mėnesiais. Šią Rugsėjo 1-ąją visi vaikai, be jokių išimčių, turi grįžti į mokyklas.“
Dėl karantino sąlygų per dvejus mokslo metus Lietuvoje vaikai daugiau kaip 8 mėnesius (beveik vienerius mokslo metus) mokėsi nuotoliniu būdu, o tai yra vienas ilgiausių laikotarpių Europoje. Pasak Prezidento, per pandemiją ypač nukentėjo vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio ir emocijų sutrikimų bei augantys socialinės rizikos veiksnius patiriančiose šeimose. Todėl pažeidžiamiausiems vaikams Prezidentas siūlo taikyti vadinamąjį žaliųjų koridorių principą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybės vadovas paragino kuo greičiau imtis veiksmų sprendžiant ankstyvos diagnostikos ir raidos reabilitacijos trūkumo problemą, užtikrinant realią pagalbą šeimoms, ypač gyvenančioms šalies regionuose.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1 d. turi būti užtikrintos lygiavertės ankstyvojo ugdymo sąlygos ir privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams. Šios permainos leis kasmet į ankstyvąjį ugdymą papildomai įtraukti iki tūkstančio vaikų ir reikšmingai sumažinti jų gebėjimų ir pasirengimo pradiniam ugdymui skirtumus tarp to paties amžiaus vaikų.
Birželio 1-oji - tarptautinė vaikų gynimo diena - Jonavos vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams buvo paversta ypatinga. Socialinės darbuotojos padėjėja Aušra Navikaitė rašė, kad renginys prasidėjo Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje. Kartu su „Renginys Tau“ direktoriumi Irmantu Pilecku tiek maži, tiek dideli, tiek ir vaikų globos namų auklėtojos žaidė sporto žaidimus, bėgiojo ir, kas svarbiausia, visi šypsojosi. Siekiant pabrėžti mokymosi svarbą, Irmantas Pileckas apdovanojo tris geriausiai besimokančius globotinius: Andželiką Ūsaitę, Augustiną Ūsą ir Viktoriją Kryžanauskaitę. Šventę vainikavo grupės „16Hz“ dainos, o globotinė Paulina Mysova, pasižyminti ypač gražiu balsu, turėjo progą sudainuoti su grupe dainą „Laukų gėlė“, kas jai tapo tikra staigmena ir išsipildžiusiu noru.
Jonavos krašte aktyviai vykdomos įvairios švietimo iniciatyvos, skirtos vaikų ugdymui ir socialinių įgūdžių lavinimui. Jonavos pradinėje mokykloje vyko rajono pradinio ugdymo pedagogų metodinės grupės gerosios patirties sklaidos renginys „Mokomės su kitais ir iš kitų“. Jame „Lietavos“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Jolita Skulčiuvienė kalbėjo apie gamtos mokslų pamokose ir popamokinėje veikloje taikomus metodus. Apie skaitymo skatinimą ir jo svarbą pradiniame ugdyme pranešimus skaitė Jonavos pradinės mokyklos mokytoja Valdonė Šimonytė ir R. Samulevičiaus progimnazijos mokytoja Lina Korsakienė, pasidalindamos strategijomis, skatinančiomis mokinius ir jų šeimos narius skaityti.
„Neries“ pagrindinėje mokykloje nuolat vyksta metodinės tarybos veikla, kurios tikslas - dalintis gerąja patirtimi. Mokyklos bendruomenė organizavo teletiltą su Ukmergės „Šilo“ progimnazija, skatindama bendradarbiavimą ir patirties mainus. Birželio 3 d. vyko rajoninė dorinio ugdymo (tikybos) viktorina „Džiaugsmas tikėti“, kurioje 3 vietą užėmė 5b klasės mokinys Dovydas Chvatovas. Pirmų klasių mokiniai sėkmingai baigė tarptautinę socialinių įgūdžių ugdymo programą „Zipio draugai“, mokydamiesi kalbėti apie jausmus, ieškoti būdų su jais susitvarkyti ir ugdyti empatiją.
Mokiniai aktyviai dalyvauja ir įvairiose olimpiadose bei projektuose. 2-4 klasių mokiniai dalyvavo respublikinėje pasaulio pažinimo olimpiadoje „Gaublys“, o 5-10 klasių mokiniai - dailyraščio darbų parodoje „Dėk žodį prie žodžio“. Karantino metu mokyklos skatino skaityti knygas, pabrėždamos, kad skaitantis žmogus niekada nesijaus vienišas. Vasario-kovo mėnesiais mokiniai priėmė „Sveikatiados“ projekto iššūkį „Pietų kovos“, skirtą skatinti sveikatai palankius pietus. Aštuntų klasių mokiniams buvo pravestos integruotos matematikos-dailės pamokos „Simetrija miniatiūroje“, o 6c klasė dalyvavo didžiausioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“, leidžiančioje susitikti su žymiais žmonėmis ir plėsti akiratį.
Startavęs STEM projektas „Aš - pasaulio dalis“ tęsia veiklą, stiprindamas matematikos mokymosi motyvaciją. Jeronimo Ralio gimnazijos mokiniai dalyvavo ekspedicijoje, kurios metu tyrinėjo Taurostos parko augmeniją, susipažindami su vietiniais augalais. Jonavos rajono švietimo įstaigos taip pat gamino aitvarus aitvarų parodai „Populiarinkime matematiką“.

Lietuvoje veikia ir nacionalinio lygio kultūros iniciatyvos, tokios kaip šokio teatras „Dansema“, siekiantis skleisti šiuolaikinį šokį jaunimui ir vaikams. Trupė yra viešėjusi daugelyje pasaulio šalių. Choreografė Birutė Banevičiūtė rengia modernaus šokio dirbtuves ir seminarus vaikams, jaunimui bei šokio mokytojams.
Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių vaikams. Vilniaus rotušėje vyko „Dansemos“ šokėjų ir specialiųjų poreikių vaikų pasirodymas, kuriame dalyvavo vaikai, turintys intelekto ir kompleksinių negalių. Choreografė ragino mokytojus leisti visiems vaikams pasireikšti patiems, o tai pasiteisino - net tie vaikai, kurie buvo „nurašyti“, aktyviai dalyvavo spektaklyje ir pasiekė įspūdingų rezultatų. Šokėja G. Subotinaitė pabrėžė, kad didžiausias iššūkis dirbant su specialiųjų poreikių vaikais buvo kantrybė ir laukimas, kol vaikai atsivers ir pasitikės. Tokių projektų poreikis yra didžiulis, nes jie parodo, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai, nors ir savaip, nori kurti ir gali tai daryti.

Nors birželio 1-oji daugelyje šalių ir toliau minima kaip Tarptautinė vaikų gynimo diena, Lietuvoje vyksta diskusijos dėl šios datos „dekomunizacijos“. Seimo nariai svarstė galimybę atsisakyti posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo birželio 1-ąją ir pakeisti jį kitomis datomis.
Komiteto nariai pritarė siūlymui gegužės trečiąjį penktadienį minėti Vaiko dieną, o lapkričio 20 d. - Pasaulinę vaiko teisių apsaugos dieną. Buvo argumentuojama, kad „visiškai teisingai išsiaiškintas tas komunistinis birželio 1 d. kontekstas. Tikrai mes rekomenduojame tą dieną dekomunizuoti.“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas atkreipė dėmesį, kad birželio 1 d. švenčia visos buvusios sovietinės respublikos, taip pat šalys kaip Angola, Kinija, Ekvadoras.
Tačiau pasigirdo ir kritikos. Seimo narė prof. teigė: „Kai pradedame iš viršaus naikinti tradicijas, būna labai didelis pasipriešinimas. Mano supratimu, reikėjo aptarti su įvairiomis asociacijomis. (...) Yra ir šeimų, savivaldybių ir kitos įvairios asociacijos. Taip yra nedaroma. Jeigu mes esame demokratinė šalis, turėtume atkreipti dėmesį į asociacijas, į tai, ką jos mano.“ Kiti Seimo nariai, pritardami dekomunizacijos idėjai, siūlė galvoti ir apie kitų sovietinių švenčių, pavyzdžiui, Moters dienos, atsisakymą. Tačiau akcentuojama, kad „nėra apskritai naikinama vaiko diena, kaip tik siūlomos dvi dienos. (...) O sovietines tradicijas galime išguiti iš mūsų gyvenimo.“
Seimo narė P. Kuzmickienė, pateikdama projektą, priminė, kad po 1949 m. Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje 1950 m. birželio 1 d. buvo paskelbta Vaikų gynimo diena. Priešingai, daugelyje Vakarų šalių ir Skandinavijos valstybių Pasauline vaikų diena laikoma lapkričio 20-oji - diena, kurią 1959 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija ir kurią 1989 m. patvirtinta Vaikų teisių konvencija. Šiuo metu teisės aktuose Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena kaip atmintina diena nereglamentuota.
Debatus dėl birželio 1-osios minėjimo konteksto galima apibendrinti lentelėje:
| Data | Minėjimo pavadinimas | Mininčios šalys/organizacijos | Ištakos/Svarba |
|---|---|---|---|
| Birželio 1 d. | Tarptautinė vaikų gynimo diena | Lietuva, dauguma posovietinių valstybių, Kinija, Angola, Ekvadoras | Maskvos Tarptautinė moterų konferencija (1949), Sovietų Sąjunga (1950), komunistinis kontekstas |
| Lapkričio 20 d. | Pasaulinė vaikų gynimo diena / Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena | Jungtinės Tautos (nuo 1954), Vakarų šalys (Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Kipras, Nyderlandai, Prancūzija), Skandinavijos valstybės | JT Generalinė asamblėja (1959 - Vaikų teisių deklaracija, 1989 - Vaikų teisių konvencija) |
Vaikų gynimo diena, nors ir skirta švęsti vaikystę ir pabrėžti jų teises, taip pat atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria vaikai kasdieniame gyvenime. Deja, Kauno apskrities vyriausiasis policijos ir Jonavos policijos komisariatai pranešė, kad birželio 1-osios ir birželio 2-osios dienomis Jonavos rajone neapsieita be alkoholinių gėrimų, ko pasekoje buvo registruoti net keli įvykiai, susiję su neatsakingu elgesiu.
Šie įvykiai primena, kad vaikų gerovė ir saugumas priklauso ne tik nuo institucinių sprendimų, bet ir nuo kiekvieno suaugusiojo atsakingumo ir elgesio kasdieniame gyvenime.