Eritrocitų perteklius kraujyje: policitemija, priežastys ir gydymas

Bendras kraujo tyrimas - viena paprasčiausių procedūrų, įprastai atliekama profilaktinio patikrinimo metu. Tai - esminis diagnostinis įrankis, kuris padeda vertinti bendrą žmogaus sveikatą ir nustatyti įvairias ligas dar ankstyvose stadijose. Jis yra vienas dažniausiai atliekamų tyrimų tiek pacientams, atėjusiems profilaktiniam sveikatos patikrinimui, tiek turintiesiems rimtų nusiskundimų. Kraujo tyrimo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.

Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai, t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos ar gydymo stadijos. Vieni svarbiausių bendro kraujo tyrimo parametrų yra susiję su raudonaisiais kraujo kūneliais, vadinamais eritrocitais.

Eritrocitai: raudonieji kraujo kūneliai ir jų funkcija

Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) - ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, kurie atlieka deguonies pernešimo funkciją iš plaučių į viso organizmo ląsteles. Jie atlieka gyvybiškai svarbią funkciją - perneša deguonį iš plaučių į viso kūno audinius ir pašalina iš jų anglies dioksidą.

Eritrocitai yra sferinės abipus įgaubtos formos, kuri jiems leidžia susilenkti ir prasiskverbti pro smulkiausius kraujo indus. Raudonieji kraujo kūneliai gyvuoja apie 120 dienų. Raudonieji kraujo kūneliai sudaro 45% viso kraujo ir yra vienas iš svarbiausių elementų žmogaus organizme. Šios kraujo ląstelės susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

Svarbiausi eritrocitų rodikliai kraujo tyrimuose

Bendro kraujo tyrimo metu vertinami įvairūs eritrocitų rodikliai, kurie suteikia išsamios informacijos apie kraujo būklę. Eritrocitų skaičius nurodo raudonųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Šis rodiklis svarbus vertinant, ar organizmas geba tinkamai aprūpinti audinius deguonimi. Viename litre kraujo suaugę žmonės paprastai turi nuo 4,32 iki 5,72 trilijonų eritrocitų. Tai - sveiko žmogaus rodiklis. Eritrocitų koncentracija kraujyje priklauso nuo amžiaus ir lyties.

Svarbiausių eritrocitų rodiklių normos (suaugusiems)

Hemoglobinas yra eritrocitų baltymas, pagrindinis deguonies pernešėjas. HBG (hemoglobinas) yra baltymas, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius bei anglies dioksido pernešimą iš audinių į plaučius. Normalus hemoglobino lygis skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui.

Hematokritas (kraujo tyrime paprastai žymimas Hct) rodo, kokią procentinę kraujo dalį sudaro eritrocitai. HCT (hematokritas) yra rodiklis, matuojantis eritrocitų tūrį kraujyje procentais. Tai reiškia, kad hematokritas parodo, kiek procentų iš viso kraujo tūrio užima eritrocitai. Jis ypač svarbus vertinant anemijos ar kraujo netekimo sunkumą bei organizmo hidratacijos būklę.

Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. Tai MCV (vidutinis eritrocitų tūris), MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas), MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) ir RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį).

• MCV parodo vidutinį vieno eritrocito dydį. Tai itin svarbu anemijos tipams atskirti. Tiek šio rodiklio skaičiaus padidėjimas, tiek sumažėjimas, reiškia nukrypimą nuo normos, kas gali būti blogos savijautos ar sveikatos sutrikimų priežastimi. MCV rodiklis lėtai kinta, nes eritrocitų tūris atsinaujina per keletą mėnesių, dėl to yra labai svarbus dėl savo tikslumo.
• MCH rodiklis rodo, kiek hemoglobino yra viename eritrocite.
• MCHC rodo hemoglobino koncentraciją nustatytame eritrocitų tūryje.
• RDW rodo eritrocitų dydžių variaciją.

Retikuliocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi Ret, RET) yra labai jaunos eritrocitų formos. Jų padidėjimas rodo suintensyvėjusią eritrocitų gamybą. Taip gali būti atsistatant kraujodarai, po nukraujavimo, paskyrus trūkstamų kraujo gamybai preparatų - visais šiais atvejais intensyviau gaminami raudonieji kraujo kūneliai.

Policitemija (eritrocitozė): kas tai?

Policitemija arba eritrocitozė - tai eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio padidėjimas kraujo tūrio vienete. Policitemija arba didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius atsiranda, kai raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje viršija normalias vertes. Kalbant apie eritrocitus, siekiama aukso viduriuko: jų turi būti nei per daug, nei per mažai. Jeigu esama pertekliaus, tai reiškia, kad kraujas yra tirštas.

Eritrocitų pertekliaus priežastys

Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Šios priežastys skirstomos į pirmines ir antrines.

Pirminė eritrocitozė (policitemija)

Pirminė policitemija nustatoma, jeigu ją sukelia raudonųjų kraujo kūnelių anomalija. Tai dažniausiai yra paveldima patologija, kai įvairios receptorių ir fermentų mutacijos lemia nenormalų raudonųjų kraujo kūnelių kiekio didėjimą. Raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimas gali būti dėl ligos, vadinamos polycythemia vera, tam tikros rūšies vėžiu. Tačiau ši liga yra reta.

Antrinė eritrocitozė (policitemija)

Antrinė eritrocitozė nustatoma, jeigu raudonieji kraujo kūneliai yra normalūs, tačiau jų kiekio padidėjimą lemia gretutinė organizmo būklė. Viena grupė tokių patologinių būklių yra ta, kuri lemia deguonies koncentracijos sumažėjimą kraujyje, pavyzdžiui: lėtinė plaučių liga, lėtinis širdies nepakankamumas, plaučių fibrozė. Kita ligų grupė, pavyzdžiui, navikiniai procesai, gali skatinti nenormaliai didelę eritropoetino gamybą, kas irgi lemia eritrocitų kiekio padidėjimą.

Kitos eritrocitozės priežastys

Eritrocitų skaičius gali padidėti sergant lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis. Bandydamas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų organizmas gali imti gaminti daugiau eritrocitų nei įprastai. Pavyzdžiui, aukštai kalnuose gyvenančių žmonių organizme eritrocitų kiekis yra didesnis, nes kalnuose trūksta deguonies. Tarp kitų priežasčių išskiriamos:

• rūkymas;
• įgimtos širdies ligos;
• dehidratacija;
• inkstų ląstelių karcinoma, kuri yra inkstų vėžio rūšis;
• kaulų čiulpų liga, sukelianti raudonųjų kraujo kūnelių perprodukciją ir susijusi su genetine mutacija.

Priežasčių gali būti įvairių - sergama ateroskleroze (kraujagyslių sienelių liga), geriama per mažai skysčių.

Simptomai, esant padidėjusiam eritrocitų skaičiui

Policitemija ne visada pasireiškia simptomais, kai kuriems žmonėms jų nėra. Dažniausiai pati policitemija yra pagrindinės ligos simptomas. Didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius gali būti sutrikimo ar ligos požymis. Dėl absoliučios eritrocitozės padidėja kraujo klampumas, sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, o organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja kraujo krešulių susiformavimo tikimybė.

Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas. Pacientas gali jausti galvos svaigimą, dusulį ir diskomfortą pilve. RBC patikrinimas retai yra priežastis apsilankyti pas gydytoją, nes beveik nėra simptomų, rodančių mūsų raudonųjų kraujo kūnelių koncentracijos pasikeitimą.

Eritrocitozės diagnostika

Policitemija yra diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir bendrojo kraujo tyrimo rezultatais. Hematokrito vertė dažnai būna padidėjusi. Santykinė eritrocitozė nustatoma, jeigu kraujo plazmos kiekis yra sumažėjęs, o eritrocitų skaičius yra normalus. Protinga kasmet pasitikrinti, net jei jaučiatės visiškai sveikas, nes ankstyva diagnostika yra itin svarbi.

Eritrocitų pertekliaus gydymas

Policitemijos gydymo taktika priklauso nuo policitemijos rūšies ir ją sukėlusios priežasties. Jeigu yra nustatoma pagrindinė liga, lėmusi antrinės eritrocitozės atsiradimą, pradedamas tos patologijos specifinis gydymas. Nors policitemijos, kurią sukelia pagrindinė liga, išvengti nepavyksta, tačiau laikantis sveikos gyvensenos galima sumažinti pirminės policitemijos tikimybę. Dėl nesveiko gyvenimo būdo atsiradusi policitemija gali nereikalauti medicininio gydymo.

Svarbu žinoti, kad antrinė policitemija gali stipriai padidinti kraujo klampumą, tad, jei paskirtas gydymas nėra veiksmingas, būtina nuleisti šiek tiek paciento kraujo atliekant flebotomiją (perpjaunant kraujagyslę) ar venesekciją (surenkant kraują plona adata iš stambesnės venos). Tokios procedūros sumažina kraujagyslių užsikimšimo krešuliais tikimybę. Kitas ligos gydymo būdas yra flebotomija, kurios metu hematokrito lygis sumažinamas iki normalaus lygio, adata ištraukiant kraują iš paciento.

Hidroksikarbamidas yra dažniausiai gydytojų rekomenduojamas vaistas, kai policitemija yra kaulų čiulpų ligos (polycythemia vera) pasekmė. Hidroksikarbamidas sulėtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą organizme.

Bendrojo kraujo tyrimo svarba

Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas kinta dienomis.

Bendras kraujo tyrimas, apimantis eritrocitų, leukocitų trombocitų rodiklius, yra itin svarbus sveikatos stebėjimui. Tačiau svarbu atsiminti - pavieniai rodikliai nevertinami atskirai. Gydytojai analizuoja bendro kraujo tyrimo rezultatus kompleksiškai, įvertindami simptomus ir papildomus tyrimus. Kraujo pokyčiai, nustatyti bendru kraujo tyrimu, gali padėti atsekti įvairių negalavimų priežastį ar būti pagrindas atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. Protinga kasmet pasitikrinti, net jei jaučiatės visiškai sveikas.

tags: #kudikiui #per #daug #eritrocitu #kraujyje

• viskas apie Krikšto sakramentą
• Lietuvos darželių augalų tradicijas ir aukštaūges gėles
• sprendimai darbams aukštyje
• Trumpas eilėraštis apie draugus
• Reikmenys gimdymui