Darželio Auklėtojų Darbas ir Atlyginimas: Nuo 2017 m. Iki Šiandien
Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus švietimo sistemos etapas, o auklėtojai atlieka esminį vaidmenį vaikų ugdyme ir priežiūroje. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčiui, kuris, palyginti su kitais švietimo sektoriaus darbuotojais, išlieka mažesnis. Ši problema kelia susirūpinimą dėl darbuotojų trūkumo, kvalifikacijos ir ugdymo kokybės.
2017 m. duomenimis, vidutinis darželio auklėtojo atlyginimas buvo žymiai mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai buvo net 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo pedagogų. Seimo narės G. Skaistės teigimu, vidutinis auklėtojų atlyginimas yra daugiau nei 26 proc. mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o auklėtojų padėjėjų - net 52 proc. mažesnis. Valstybės kontrolės duomenimis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai gauna 36 proc. mažesnius atlyginimus, lyginant su bendrojo ugdymo pedagogais.
Šis atlyginimų skirtumas turi neigiamų pasekmių:
- Darbuotojų trūkumas: Dėl mažo darbo užmokesčio savivaldybėms sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus ikimokyklinio ugdymo pedagogus. Dėl šios priežasties darželiai susiduria su opia problema ieškant auklėtojų ir jų padėjėjų.
- Kvalifikacijos problemos: Pasak NVSC atstovų, pasitaiko atvejų, kai darželyje su vaikais dirba asmenys, visiškai neturintys pedagoginio išsilavinimo. NVSC atstovai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus darželiai yra perpildyti, o dalis pedagogų neturi tinkamo išsilavinimo.
- Ugdymo kokybės mažėjimas: Kvalifikuotų ir motyvuotų pedagogų trūkumas gali neigiamai paveikti ugdymo kokybę ikimokyklinėse įstaigose.
Seimo narė G. pabrėžė, kad nors mokyklose įvestas etatinis pedagogų darbo apmokėjimo modelis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kuriems jau taikomas etatinis apmokėjimas, liko diskusijų nuošalyje. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. šalies mokyklose buvo įdiegtas mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelis. Mokyklose įvestą etatinį pedagogų darbo apmokėjimo modelį Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dažnai pristato kaip panacėją nuo visų mokytojų priekaištų. Tačiau diskusijų nuošalyje liko ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kuriems jau iš anksčiau taikomas etatinis apmokėjimas. Įvedus šį apmokėjimą mokytojo etatas sudaromas iš 36 val. per savaitę (1512 val. per metus).
Dar 2017 m. lapkričio mėnesį kolektyvinėje sutartyje buvo nuspręsta iki 2018 m. birželio 1 d. pasiūlyti sprendimus, kaip palaipsniui iki 2020 m. sulyginti bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus. Tačiau šis procesas nebuvo sklandus, o papildomas finansavimas šią pedagogų grupę dažnai aplenkdavo. Anot G. Skaistės, Vyriausybė "užsimerkia prieš kritinę situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose". Ji užregistravo siūlymą skirti bent pusę atlyginimams suvienodinti reikalingos sumos jau 2019 metais.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. tarnybinių koeficientų riba buvo pakelta iki maksimalios, naikinant darbo užmokesčio koeficientų „žirkles“. Visų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį siūloma kelti vidutiniškai 7 proc., o darželio auklėtojų - 17 proc. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Politinėje taryboje priimtas sprendimas parengti naują pedagogų atlyginimų kėlimo programą, ją patvirtinti ir įgyvendinti.
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos - dar 18,7 procento. Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis turėjo didėti apie 21 proc. Nuo sausio 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai augo 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendrai padidėjo vidutiniškai 21 proc.
Švietimo biudžetas šiais metais augo daugiau kaip puse milijardo eurų (501 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais). Daugiausia papildomai skirtų lėšų (352,6 mln. eurų) tenka pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.
Vilniaus savivaldybė nusprendė padidinti etatų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat padidinti darželių auklėtojų atlyginimą. Nuo liepos padidinus darželių auklėtojų atlyginimą 150 eurų, auklėtojos uždirbo maždaug 616 eurų, atskaičius mokesčius. Tam iš miesto biudžeto šiemet buvo skirta per 2,2 mln. eurų.
Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams - vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams - vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai netiesioginiam darbui su mokiniais, tai yra, pasiruošti ugdymo veiklai, turės viena valanda ilgesnį apmokamą laiką. Perskirsčius darbo valandas, pasirengimui jiems skiriamos 6 valandos, bendra darbo trukmė lieka ta pati - 36 valandos per savaitę.
Nuo rugsėjo nebefinansuojamos per didelės klasės. Įtvirtinama nuostata, kad nuo naujų mokslo metų bendrojo ugdymo klasėje besimokantis mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams.
Kaip numatyta lapkričio Seimo priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos - dar 18,7 procento. Švietimo biudžetas šiemet auga daugiau kaip puse milijardo - 501 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Daugiausia papildomai skirtų lėšų (352,6 mln. eurų) tenka pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.
Taip jau istoriškai susiklostė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys, skirtingai nuo jų kolegų bendrojo ugdymo sistemoje, ne taip preciziškai reikalauja savo teisių, todėl šių įstaigų vadovai su nebyliu savivaldybių pritarimu irgi pro pirštus žiūri į teisėtus mokytojų lūkesčius. Vyrauja gūdų sovietmetį primenanti nuostata, kad mažiausiam švietimo sistemos dalyviui - ikimokykliniam ugdymui - užteks ir to, kas bus „dosnia“ valdžios ranka skirta. Toks požiūris neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Visų pirma, ikimokyklinio ugdymo mokytojai jaučiasi nevertinami ir net savotiškai engiami. Antra, atsiranda pavojus, kad po pusmečio planuojamų pokyčių įvedimas bus lydimas naujo skandalo - ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimui nėra pasiruošta!
Kaip pažymimi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte, pareiginės algos koeficientų dydžiams padidinti 2025 metais prireiks apie 23,5 mln. eurų. 2025 m. darbo užmokestis padidės mažiausiai 11,7 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus, taip pat apie 15 tūkst. Pedagoginiams darbuotojams nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
Vidutinis Mokytojų Darbo Užmokestis: Statistikos Interpretacijos
Kaip skelbė ŠMSM, vidutinis mokytojų darbo užmokestis nuo 2019 metų stabiliai auga kasmet. Anot Valstybės duomenų agentūros, praėjusių metų IV ketvirtį vidutinis mokytojų atlyginimas siekė 1408 eurus „į rankas“. Tačiau šie skaičiai kelia abejonių švietimo bendruomenei. LŠMPS pirmininkas E. Milešinas samprotavo, kad tokį atlyginimą kaip 1408 eurai „į rankas“, arba netgi didesnį, pavieniai Lietuvos mokytojai gauti gali. „Negalime paneigti, kad yra didelių atlyginimų. Gali būti mokytojų, gaunančių ir 1600, ir 2000 eurų „į rankas“. Tokių atvejų yra šimtai, tačiau ne tūkstančiai. Esminis skirtumas, kad pagal duomenų agentūros pateiktą skaičių, visi mokytojai IV ketvirtį turėjo uždirbti vidutiniškai 1408 eurus. Gali būti, kad kažkas gavo 3000, kažkas - 100 eurų, bet vidurkis yra toks“, - aiškino LŠMPS pirmininkas. E. Milešinas ir švietimo bendruomenė nesupranta, iš kur tokie skaičiai galėjo atsirasti. „Ministerijos išplatintame pranešime yra pateiktas grafikas, kuriame matoma, kad metinis mokytojo atlyginimas yra 1264 eurai „į rankas“ - 200 eurų mažiau, nei IV ketvirtį“, - svarstė LŠMPS pirmininkas.
E.Milešinas skaičiavo, kad, pagal agentūros statistiką, metinis vidutinis atlyginimas yra 2040 eurų „ant popieriaus“, o suma, kurią gauna mokyklos kiekvieno mokytojo etatui -1632,62 eurai „ant popieriaus“. Tai yra 400 eurų mažiau nei skelbiama pranešime. E.Milešinas skaičiavo, kad pagal įstatymą, dirbant pilnu etatu, kvalifikuoto, tik pradėjusio dirbti mokytojo atlyginimas yra 1446 eurai „ant popieriaus“, o maksimaliai mokytojas ekspertas, turintis 25 metų darbo patirtį, gali uždirbti 1891 eurą „ant popieriaus“. „Imant visą koeficientų lentelę, bendras visų, visas kategorijas turinčių mokytojų atlyginimas buvo 1601 eurai „ant popieriaus“ - praktiškai tai, ką duoda valstybė, tikrai ne 1408 eurai „į rankas“, - aiškino LŠMPS pirmininkas. A.Jurgelevičius pritardamas pridėjo, kad mokyklai yra skiriama šiek tiek daugiau pinigų, nei apskaičiuota reikalingų etatams, tam, kad būtų galima mokėti priedus už veiklos sudėtingumą ir panašius dalykus. E.Milešinas pridėjo, kad, jei mokykloje yra daugiau stažą turinčių mokytojų metodininkų ar ekspertų, pinigų pritrūksta, ir valstybė nebeduoda tiek lėšų, kiek reikia.
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas svarstė, kad, norint uždirbti sumą, kurią pateikė valstybės duomenų agentūra, neužtektų vieno darbo etato. „Kuo aukštesnė kategorija ir stažas, tuo daugiau mokytojas gali uždirbti. 2021-2022 mokytojų metodininkų ir ekspertų buvo mažiau nei pusė - 43 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė mokytojų negalėjo uždirbti daugiau nei vidutinio atlyginimo, kurį finansuoja valstybė. Norint uždirbti 1408 eurus „į rankas“, kuriuos skelbė duomenų agentūra, pagal įstatymą, IV ketvirtį, mokytojas vidutiniškai turėjo dirbti beveik pusantro (1,49) etato. Tuo tarpu, ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais vidutinis mokytojas dirbo 0,92 etato“, - lygino E. Milešinas.
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas neatmetė galimybės, kad atlyginimas galėjo būti didesnis ir dėl suteiktų premijų, tačiau, žvelgiant į statistiką, ši mintis taip pat nepasitvirtino. A.Jurgelevičius sakė, kad mokytojams priedai yra mokami už specialiųjų poreikių, užsieniečių vaikų mokymą. „Jei visi dirbtų vienodu etatu, kad gautų 1408 eurus, IV ketvirtį tik pradėjusio dirbti mokytojo atlyginimas dėl veiklos sudėtingumo, priedų, turėtų padidėti 37 proc.. Mokytojo eksperto, turinčio 25 metų, patirtį -18 proc. Pagal įstatymą, priedų maksimumas yra 25 proc. nuo atlyginimo, o vidutiniškai kiekvienas mokytojas gauna tik 3-5 proc. priedų“, - aiškino E.Milešinas.
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas svarstė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis vos ketvirtadalio Lietuvos mokyklų duomenims. Pasak A.Jurgelevičiaus, būtų įdomu sužinoti, kokios mokyklos dalyvavo tyrime ir kokiais kriterijais jos buvo atrinktos. „Teoriškai galvojant, išrinkus 23 proc. mokyklų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, gal ir gautume tokius vidutinio atlyginimo skaičius“, - svarstė LŠMPS pirmininko pavaduotojas. Jam pritarė E.Milešinas, pabrėždamas, kad tikslus rezultatas galėjo būti neatspindėtas, jei duomenys buvo imami iš privačių mokyklų. „Nors privačių mokyklų ugdymo turiniui valstybė skiria tokius pat pinigus, joms įstatymas negalioja, todėl atlyginimus jie gali nusistatyti patys.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
