Kaip padėti vaikui sėkmingai adaptuotis darželyje ir stiprinti imunitetą

Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį, yra reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Tai laikotarpis, kai viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Adaptacijos periodu visa šeima išgyvena nelengvus, įtampą keliančius jausmus: stresą, nerimą, baimę. Mažųjų jausmai būna ypač stiprūs, jiems sunku juos kontroliuoti, juk vaikas atsiskyrimą nuo tėvų patiria pirmą kartą. Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tam, kad mažylis sėkmingai prisitaikytų naujoje aplinkoje, patys tėvai turi nusiteikti pokyčiams ir tinkamai paruošti vaiką.

Adaptacijos darželyje esmė ir trukmė

Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o paieška gali užtrukti. Kiekvienam vaikučiui adaptacijos laikotarpis yra skirtingas, jį veikia individualios savybės. Vieniems pakanka dviejų savaičių, kitiems prireikia ir dviejų mėnesių. Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.

Svarbu suvokti, kad adaptacija vyksta visai šeimai. Tėvams taip pat iškyla įvairių jausmų, tarkim, tenka atsiskirti nuo mažylio ilgesniam laikui, pasikeičia rutina, tenka pradėti derinti jau iki tol buvusius aiškius dienos ar savaitės planus su nuvykimu į bei iš darželio, galbūt grįžtama į profesinius darbus. Su pokyčiais gali susidurti ir broliai bei seserys.

Svarbiausi žingsniai sėkmingai vaiko adaptacijai darželyje

Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Labai svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko, o adaptacijos metu palaikytų vaiką emociškai - dažniau apkabintų, priglaustų, pabučiuotų.

1. Pasiruošimas darželiui iš anksto

• Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jei vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną, panašiu metu, kaip ir darželyje. Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
• Apie darželį kalbėtis iš anksto. Kuo dažniau pasakoti vaikui, kad darželis yra draugiška vieta, kurioje jis sužinos bei išmoks daug naujo, susiras draugų. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių gali būti daugiau, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų. Svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jei vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Su mažesniais vaikais tokie pokalbiai gali būti minimalūs, tačiau vis tiek vartokite tokius žodžius, kaip „darželis“, „auklėtoja“, „auklytė“.
• Supažindinkite su darželio aplinka. Verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas, apžiūrėti darželį iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta.
• Aptarkite adaptacijos planą su auklėtojomis. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks yra darželio adaptacijos planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina.

2. Teigiamas tėvų nusiteikimas ir pasitikėjimas

Tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese. Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte.

Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Netinka sakyti „nebijok“, nes jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti.

3. Konstruktyvus atsisveikinimas

Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Dalis vaikų atsisveikindami su savo tėvais pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje dingsta žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami.

Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.

Rekomendacijos atsisveikinant:

• Trumpas ir struktūruotas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas.
• Atveda tas pats žmogus. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau.
• Panašiu metu ir ne piko metu. Pasitarkite su auklėtoja, kada atvedamų vaikų srautas yra mažesnis, ir tėvai galėtų ramiau atsisveikinti.
• Komunikuoti su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus.

4. Palaipsniškas atsiskyrimas: 8 žingsniai

Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks šių žingsnių:

1. Būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais.
2. Išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
3. Trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
4. Išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
5. Išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
6. Palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
7. Palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
8. Palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.

5. Pažadų laikymasis ir dienos rutina

Vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta. Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą. Kitąkart vaikui pasilikti gali būti sudėtingiau.

Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas.

6. Emocijų iškrovos ir palaikymas

Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.

Dažni iššūkiai ir jų sprendimai

Vaikas nenori valgyti darželyje

Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.

Galimos priežastys ir sprendimai:

• Sunkiai toleruojami pokyčiai ir stresas. Vengimas valgyti gali būti būdas susidoroti su pokyčiais. Pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą.
• Pasikeitę valgymo įpročiai ir dienotvarkė. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose prieš kelionę ir vos grįžę iš jo.
• Laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti.
• Išrankumas maistui. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
• Nauja aplinka ir pojūčiai. Nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti.
• Maisto iš namų galimybė. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Dalinėse įstaigose galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos.

Vaikų miego režimas ir jo svarba

Miego režimas yra itin svarbus vaiko savijautai. Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku.

Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti. Tai gali jus suklaidinti, todėl pamanysite, kad vaikas nenori miego. Bet taip gali nutikti dėl miego trūkumo. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.

Kaip padėti vaikui nesirgti darželyje?

Visiškai išvengti ligų nepavyks. Kitaip kalbant, darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas, ir šiomis ligomis teks persirgti - anksčiau ar vėliau. Labai svarbu, kad ugdymo įstaigos griežtai laikytųsi taisyklės neleisti sergantiems vaikams lankyti darželio.

Imuniteto stiprinimas

Kuo stipresnė vaiko imuninė sistema, tuo lengviau vaiko organizmas susitvarko su ligomis - taip pat ir su tomis, kuriomis vaikas dar nesirgo. Imunitetą stiprina:

• Pilnavertė subalansuota mityba. Maistas turi būti įvairus ir sveikas: kuo daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų produktų. Jei jūsų vaikas buvo ilgai žindomas, didelė tikimybė, kad jo imunitetas bus stipresnis, nei mišinukais maitintų vaikų - jums tereikės tęsti motinos pieno pradėtą darbą.
• Geras poilsis. Nuovargis - ligų draugas ir sveikatos priešas. Svarbu užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą, atsižvelgiant į vaiko amžių.
• Aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas lauke stiprina vaiko organizmą ir imunitetą.
• Higiena. Įpraskite plauti rankas, ypač po to, kai nusičiaudote, išsipučiate nosį, ar padedate tai padaryti vaikui. Visa tai taip pat stabdo bakterijų ir virusų plitimą.
• Skiepai. Laikytis rekomenduojamo skiepų kalendoriaus yra svarbi prevencinė priemonė nuo daugelio ligų.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus?

Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos. Pokalbis su specialistu gali „įnešti“ aiškumo, nusiraminimo, naujų idėjų ir būdų, taip pat tai gali būti ir svarbi pradžia tolimesnių sunkumų intervencijai. Jeigu matote, kad potyriai yra lydimi neigiamų emocijų, kurių protrūkiai vis dažnėja ir stiprėja, tai nelaukite, kol tai savaime praeis. Tai gali išsispręsti ir savaime, bet galimai ne vaiko naudai.

tags: #ka #daryti #kad #vaikas #nesirgtu #darzelyje

• Skaitykite apie placentą
• Nepilnamečių kelionės Europos Sąjungoje
• Žemaičių Kalvarijos mokyklos raida
• Džiaugsminga žinia iš Stasiulytės ir Meškausko šeimos
• Juokingi dvynukų išvykų anekdotai