Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį, yra reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Tai laikotarpis, kai viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Adaptacijos periodu visa šeima išgyvena nelengvus, įtampą keliančius jausmus: stresą, nerimą, baimę. Mažųjų jausmai būna ypač stiprūs, jiems sunku juos kontroliuoti, juk vaikas atsiskyrimą nuo tėvų patiria pirmą kartą. Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tam, kad mažylis sėkmingai prisitaikytų naujoje aplinkoje, patys tėvai turi nusiteikti pokyčiams ir tinkamai paruošti vaiką.

Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o paieška gali užtrukti. Kiekvienam vaikučiui adaptacijos laikotarpis yra skirtingas, jį veikia individualios savybės. Vieniems pakanka dviejų savaičių, kitiems prireikia ir dviejų mėnesių. Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Svarbu suvokti, kad adaptacija vyksta visai šeimai. Tėvams taip pat iškyla įvairių jausmų, tarkim, tenka atsiskirti nuo mažylio ilgesniam laikui, pasikeičia rutina, tenka pradėti derinti jau iki tol buvusius aiškius dienos ar savaitės planus su nuvykimu į bei iš darželio, galbūt grįžtama į profesinius darbus. Su pokyčiais gali susidurti ir broliai bei seserys.
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Labai svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko, o adaptacijos metu palaikytų vaiką emociškai - dažniau apkabintų, priglaustų, pabučiuotų.

Tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese. Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte.
Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Netinka sakyti „nebijok“, nes jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti.
Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Dalis vaikų atsisveikindami su savo tėvais pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje dingsta žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami.
Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.
Rekomendacijos atsisveikinant:
Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks šių žingsnių:
Vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta. Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą. Kitąkart vaikui pasilikti gali būti sudėtingiau.
Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas.
Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.
Galimos priežastys ir sprendimai:

Miego režimas yra itin svarbus vaiko savijautai. Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku.
| Vaiko amžius | Miego trukmė per parą |
|---|---|
| 1 metai ir 6 mėnesiai | 14 valandų |
| 2 metai | 13 valandų |
| 3 metai | 12 valandų |
Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti. Tai gali jus suklaidinti, todėl pamanysite, kad vaikas nenori miego. Bet taip gali nutikti dėl miego trūkumo. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.
Visiškai išvengti ligų nepavyks. Kitaip kalbant, darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas, ir šiomis ligomis teks persirgti - anksčiau ar vėliau. Labai svarbu, kad ugdymo įstaigos griežtai laikytųsi taisyklės neleisti sergantiems vaikams lankyti darželio.

Kuo stipresnė vaiko imuninė sistema, tuo lengviau vaiko organizmas susitvarko su ligomis - taip pat ir su tomis, kuriomis vaikas dar nesirgo. Imunitetą stiprina:
Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos. Pokalbis su specialistu gali „įnešti“ aiškumo, nusiraminimo, naujų idėjų ir būdų, taip pat tai gali būti ir svarbi pradžia tolimesnių sunkumų intervencijai. Jeigu matote, kad potyriai yra lydimi neigiamų emocijų, kurių protrūkiai vis dažnėja ir stiprėja, tai nelaukite, kol tai savaime praeis. Tai gali išsispręsti ir savaime, bet galimai ne vaiko naudai.