Kūdikio tinkama mityba yra nepaprastai svarbi jo raidai ir gerovei. Subalansuotas ir maistingas racionas padeda užtikrinti pakankamą energijos kiekį, kuris reikalingas ne tik aktyviai dienos veiklai, bet ir kokybiškam poilsiui, ypač pietų miegui. Sotesnis pamaitinimas prieš miegą leidžia ilgiau išmiegoti, nes ilgiau virškinamas maistas ir lėčiau išalkstama. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios košės tinka kūdikiams, kada jas pradėti duoti ir kaip paruošti, siekiant geresnio dienos miego ir bendros savijautos.
Kūdikio primaitinimas prasideda nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti. Pagal naujausias mitybos rekomendacijas, pirmąją košę galite pasiūlyti nuo 4-6 mėnesių. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis. Pirmiausia duodamos košės, tačiau vienintelis košių trūkumas - jos neskanios ir daugeliui vaikų nepatinka. Kiekvienas vaikas mėgsta vis kitokią košę. Geriau yra pratinti kūdikį valgyti visokias košes.
Duokite jam laiko pamėgti košes. Paprastai gydytojai pataria pradėti nuo 1 arbatinio šaukštelio košės ir pamažu gausinti iki 2-3 valgomųjų šaukštų, jeigu kūdikiui košės patinka ir nesutrikdo virškinimo. Tegul keletą dienų jis tik ragauja košę. Porciją didinkite tik tada, kai košė kūdikiui patinka. Neskubėkite!
Tiesiog gražu žiūrėti, kaip kūdikis pirmą kartą bando kietą maistą. Jis negali suprasti, kas čia per bjaurastis, todėl rauko nosytę ir kaktelę. Nesmerkite jo. Juk jam iš tikrųjų visai naujas skonis ir nauja konsistencija. Be to, jis dar nepriprato prie šaukšto. Kai kūdikis žinda krūtį, pienas automatiškai teka į burną. Bet iš pradžių jis nežino, ką daryti su kietu maistu, patekusiu į jo burną. Jis ne iš karto išmoksta paimti maistą priekine liežuvio dalimi ir stumti jį į gerklę. Iš pradžių kūdikis jį ima čiulpti, ir kone visa košė atsiduria ant smakro. Turėsite iš naujo mėginti, bet nenusiminkite,- truputį košės vis tiek jis suvalgys. O ilgainiui išmoks valgyti kietą maistą. Tik turėkite kantrybės. Nesvarbu kurį kartą jį maitinsite koše. Tik neduokite jos tomis valandomis, kai kūdikis nelabai alkanas.

Daugelis tėvų pastebi, kad sotesnis maistas prieš pietų miegą padeda kūdikiui ilgiau ir ramiau miegoti. "Aš kartais prieš miegą duodu grūdų košės ir mišinuko (visą kitą laiką geria MP). Tada išmiega kokias 4 valandas," - dalijasi viena mama. Kitos mamos taip pat pritaria: "As tai savo aukseliui apie puse 9 duodu kosytes, tada 11val geriam pienuka-misinuka ir einam miegot." arba "Aš sūneliui irgi duodu kruopų košę apie 20val, tada 21val einam liuliuko ir prieš miegelį geriam MP. Tada per naktį kelias tik 2 kartus." Šios patirtys rodo, kad tinkamai parinkta ir paruošta košė gali prisidėti prie ilgesnio ir kokybiškesnio vaiko miego. Antrasis papildomo maitinimo mėnuo. Kūdikiui geriau, kai jis žino, ką kokiu metu jis gaus - košės, krūties pieno ar vaisių.
Kruopų košės - tai daug energijos teikiantis patiekalas, svarbus kūdikio mityboje. Lietuvoje pirmoji košė rekomenduojama daržovių, tačiau tai ne taisyklė - galite pradėti papildomą maitinimą ir nuo kruopų košės. Geriausia atsižvelgti į sezoną. 8 mėn. kūdikis turi per dieną gauti dvi skirtingas košes - daržovių ir grūdų. Jos gali būti pagamintos namuose arba pramoniniu būdu. Košės gali būti pagamintos su mamos pienu ar pieno mišiniu (pienas įpilamas į košę tuomet, kai ji jau yra pagaminta). Viena iš košių paprastai duodama pietums, kita - tuomet, kai mama turi laiko ją pagaminti.
Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Svarbu, kad kasdien valgyti tas pačias košes nusibosta ir suaugusiems, ir vaikams, todėl turėkite bent keturias skirtingas kruopų rūšis ir jas mainykite. Svarbiausia - tai turėtų būti pilno grūdo košės.

| Kruopos | Privalumai | Trūkumai | Rekomenduojamas amžius |
|---|---|---|---|
| Ryžiai | Lengvai virškinami, tinka esant viduriavimui | Mažai maistinių medžiagų, gali būti arseno | Nuo 6 mėn. (saikingai) |
| Avižos | Daug skaidulų, gerina virškinimą, tinka esant vidurių užkietėjimui | Gali sukelti alergiją | Nuo 6 mėn. |
| Grikiai | Daug mineralų, vitaminų, augalinių baltymų | Specifinis skonis | Nuo 6 mėn. |
| Manai | Lengvai virškinami, greitai paruošiami | Mažai maistinių medžiagų, gali sukelti alergiją | Nuo 12 mėn. (saikingai) |
| Miežiai | Daug mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos | Gali sunkiau virškintis | Nuo 8-10 mėn. |
| Kukurūzai | Tinka esant virškinimo problemoms | Mažai maistinių medžiagų | Nuo 12 mėn. |
Kad košėje ją gaminant išliktų kuo daugiau organizmui būtinų ir reikalingų medžiagų, ji turi būti gaminama iš kokybiškų kruopų, pvz., ekologiškai užaugintų grūdų, ne senesnio kaip 2 metų derliaus.
Taip, kruopos turi būti mirkomos. Prieš mirkymą kruopas peržiūrėkite - ar jos gerai išvalytos, ar jose neatsirado kenkėjų, pelėsių ir pan. Peržiūrėtas kruopas nuplaukite sietelyje, geriau tekančiu vandeniu, leiskite vandeniui nusivarvėti. Po to inde, (geriausia stikliniame) kruopas pamerkite 6-8 valandoms. Kai kruopos išmirks, jas dar kartą reikia nuplauti kiaurasamtyje tekančiu vandeniu. Kai vanduo nutekės, kruopas sudėkite į verdantį nedaug pasūdytą vandenį. Virš kruopų turėtų būti 3 cm vandens. Kruopas virkite 2-5 min., maišydami šaukštu, geriau mediniu. Kiekvienos rūšies grūdų košė verda skirtingą laiko tarpą, pvz., avižų dribsnių verda trumpiausiai, apie 1 minutę (nes dribsniai yra suspausti grūdai), ilgėliau verda grikių, dar ilgiau - ryžių bei miežių košės. Virimo laikas priklauso ir nuo ugnies stiprumo. Baigiant virti mediniu ar nerūdijančio plieno šaukštu paimkite truputėlį kruopų ir pabandykite sutrinti per sietelį ar tiesiog lėkštėje perspausti šakute. Jei tai pavyksta lengvai - vadinasi, kruopos išvirė. Išvirusios kruopos yra minkštos, jas lengva trinti. Išvirusias kruopas kiek atvėsinkite, tik tada sutinkite. Priedai įdedami košę sutrynus. Prieš maitinimą patikrinkite košės temperatūrą, ji turi būti ne karštesnė kaip 35°C ir ne vėsesnė kaip 25°C.
Košė paprastai pagaminama vandenyje - tuomet, kai ji tokia liks, vadinsis nepagardinta. Į pagamintą košę, prieš pat jos davimą kūdikiui, geriausia įpilti jo motinos pieno, o jo neturint - pieno mišinio, ir tik 10 mėn. ir vyresniems į košę galima įpilti 50-60 ml virinto karvės ar ožkos pieno. Liesas pienas (iki 2,5 proc.) netinka. Šie priedai pakeičia košės spalvą, konsistenciją, skonį, o svarbiausia - ją praturtina „gyvais“ vitaminais, mineralinėmis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai. Visi priedai į košę dedami tik prieš pat maitinimą.
Vienų kruopų košė gali alergizuoti vieną mažylį, o kito visai neveikti. Tam, kad atskirtumėte, kokią košę toleruoja konkretus mažylis, vienu ir tuo pačiu metu reikia duoti vienos rūšies kruopų košės, o kai kūdikis prie jos pripranta, duoti kitos rūšies kruopų košės. Alergiškam kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti tos košės, kuri jį alergizuoja. Alergiškam vaikui dera atlikti alergologinį tyrimą maistiniams alergenams.
Noras saldinti košes yra didelė klaida - kūdikis, paragavęs saldintos košės, gali atsisakyti ne tik bet kokios nesaldintos kruopų košės, bet ir daržovių košės, o tai yra labai negerai. Atpratinti kur kas sunkiau nei pripratinti, be to, saldžiai valgydamas kūdikis per greitai priauga svorio. Saldinant iš mažojo žmogaus atimama galimybė pajusti naujus skonius. Į košes galima įberti truputėlį „ant peilio galiuko“ juoduotos druskos. Jei kalbame apie manus virtus piene su cukrumi, tai nėra košė, o tikrų tikriausias desertas - pyragas skystame pavidale. Tad jei laikas desertui, tada irgi galima valgyti manų košę mažesniais kiekiais, bet vaikui paaiškinti, jog tai - desertas. Svarbu žinoti, kad uogienė, joje esantis cukrus trikdo kruopų esančių medžiagų įsisavinimą.
Šiam patiekalui galite naudoti bet kurias šaknines daržoves: morkas, pastarnokus, ropes, griežčius. Maišykite ir derinkite pagal savo mažylio skonį. Vienu kartu virkite ir sau, ir kūdikiui. Tik sau vėliau pabarstykite druska ir netrinkite, o mažyliui sutrinkite. Ir jokio gaminimo atskirai!

Dabar parduotuvės lūžta nuo didelės kruopų košių įvairovės kūdikiams. Pramoniniu būdu gaminamos kruopų košės gali būti įvairiai supakuotos - pakeliuose ir rečiau stiklainiuose. Pirkite tą pramoniniu būdu pagamintą kruopų košę, kuri skirta būtent Jūsų kūdikio amžiui. Kitaip tariant, patiekalo maistinė vertė yra apskaičiuojama, priklausomai nuo valgytojo amžiaus: 6 mėnesių kūdikiui negalima duoti košės, kuri gamintojo skirta 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams. Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių negardinkite jokiais priedais. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės yra su pienu ir be jo. Kai kūdikis turi viršsvorio, geriau tinka košė be pieno. Pieniškų košių virti nereikia, pakanka miltelius užpilti 50°C temperatūros virintu vandeniu, gerai pamaišyti ir košė paruošta. Daugumos šių košių sudėtyje yra 12 vitaminų, geležies, cinko, kalcio, jodo ir kitų medžiagų, reikalingų sparčiam kūdikio augimui. Tų pačių medžiagų yra ir namuose pagamintose kruopų košėse. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose - kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas.
Sulaukus 5-7 mėnesių amžiaus, kai kūdikis jau yra susipažinęs su daržovių koše, galima pradėti įtraukti mėsos tyrę į jo mitybą. Nuo 7 mėnesių mažyliams jau reikia pradėti duoti mėsytės. Raudona (liesa) mėsa yra vertingas šaltinis, aprūpinantis organizmą nepakeičiamomis amino rūgštimis ir pilnaverčiais baltymais, kuriuos organizmas įsisavina daugiau nei 90%. Joje gausu mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, fosforas, magnis, siera, geležis, varis ir cinkas, taip pat vitaminų (B1, B2, B6 ir kt.) ir cholino. Jauniklių mėsa yra lengviau virškinama ir įsisavinama dėl mažesnio jungiamojo audinio kiekio.
Veršiena dažnai rekomenduojama kaip pirmoji mėsa dėl lengvai pasisavinamos geležies, aukštos kokybės baltymų ir mažo riebalų kiekio. Jei veršiena nepasiekiama, galima rinktis triušieną, nutriją, avieną ar kiaulieną. Kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, aviena gali būti tinkamiausias pasirinkimas. Paukštiena, ypač pramoniniu būdu užauginti broileriai, savo kokybe atsilieka nuo veršienos ir kitų gyvūninių mėsų. Liesos kiaulienos, nusipirktos iš ūkininko, kuris šėrė kiaulę ekologiniais pašarais ir paskerdė ją užaugusią iki 80-100 kg gyvo svorio, galima duoti 7 gyvenimo mėnesį. Kalakutiena - rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis. Liesa mėsa ir paukštiena yra ne tik didelio kiekio baltymų, bet ir lengvai įsisavinamo geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis.
Mėsą atšildykite kambario temperatūroje. Prieš virimą mėsos nereikia mirkyti vandenyje. Nuplaukite ją šaltu vandeniu, pašalinkite sausgysles ir smulkius kauliukus. Verdant mėsą, užpilkite ją vandeniu taip, kad vanduo apsemtų mėsą 2-3 cm. Nupilkite nuvirtą vandenį ir nenaudokite jo sultiniams gaminti. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet ne patižusi. Pervirta mėsa tampa neskani ir limpa prie liežuvio. Mėsos tyrę pradėkite duoti kartu su daržovių koše. Pradėkite nuo mažo kiekio, maždaug degtukų dėžutės dydžio mėsos gabaliuko. Kas antrą-trečią dieną didinkite mėsos tyrės kiekį po vieną arbatinį šaukštelį, kol pasieksite 40-50 g per dieną. Šį kiekį galima padalinti į vieną ar du maitinimus. Liesos mėsos 8 mėn. kūdikiui per parą reikėtų duoti 30-50 g. Per didelis mėsos kiekis apkrauna inkstus. Mėsos tyrės nereikia gardinti grietine, sviestu ar aliejumi. Mėsos tyrė gali būti maišoma su nenušlifuotų ryžių koše. Svarbu, kad mėsos-daržovių košė nebūtų pagaminta su motinos pienu, pieno mišiniu ar karvės pienu. Duodant kūdikiui mėsos košės, reikia duoti atsigerti, nes rūgštys padeda pasisavinti geležį.

6-8 mėn. kūdikiui reikia pasiūlyti papildomų užkandžių tarp maitinimų 1-2 kartus per dieną. Apie 8 mėn. liežuvio lankstumas padidėja tiek, kad kūdikis sugeba dantenomis trinti, nustumti ryklės link ir nuryti didesnį rupaus maisto kiekį. Todėl 8 mėn. kūdikiai turi būti papildomai maitinami 3 kartus per dieną (pieno mišinys nėra papildomas maitinimas). 8 mėn. kūdikis turėtų valgyti 5 kartus per parą. Pasitaiko kūdikių, kurie nori valgyti ir 6 kartus. Sulčių skiesti nereikia. Atsiminkite, kad sultys nepakeičia vaisių tyrės, nes jose nėra augalinės ląstelienos. Didesnis sulčių kiekis gali sulėtinti augimą, skatinti antsvorį. Sultyse yra gliukozės, fruktozės, sacharozės - dantų ėduonies rizikos veiksnių. Kūdikių ir mažų vaikų skrandžio talpa yra 30 g/kg. Kitaip tariant 6-8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 200-250 g. Nurodyta skrandžio talpa dar nereiškia, kad kūdikis kiekvieną kartą suvalgys tiek, kokia yra jo skrandžio talpa. Visiškai nesvarbu, kokia tvarka duodate įvairias kieto maisto rūšis. Nesvarbu, kokio maisto bus duodama vakarienei prieš naktį, svarbiausia po to išvalyti dantukus, nors kūdikiui tai nepatinka. Sausainukų 6-8 mėn. amžiaus kūdikiams dar negalima duoti, nes mažyliai teturi tik kelis pirmuosius dantukus, kurie skirti maistui atsikąsti, o ne kramtyti. Atsikandę trapių maisto produktų, kūdikiai gali užspringti.
Pasnausti yra fantastiška! Net ir suaugusiems pietų miegas gali būti absoliučiai atgaivinantis - tiek protiškai, tiek fiziškai. Kai pradedate mokyti savo mažylį savarankiško užmigimo įgūdžių, greičiausiai pastebėsite, kad jam gana greitai pavyksta užmigti naktį. Tačiau su pietų miegeliais gali kilti problemų. Pažvelkime į kai kurias priežastis, kodėl pietų miegeliai linkę užknisti.
Mūsų kūnai natūraliai prisitaiko prie 24 valandų ritmo, ir tam yra tikra fiziologinė priežastis. Saulės šviesa, arba bet kokia „mėlyna“, trumpo bangos ilgio šviesa, tokia, kokią skleidžia telefono ar televizoriaus ekranas, skatina kortizolio gamybą. Akivaizdu, kad tai ne visada įmanoma. Jei Jūsų mažylis jaunesnis nei 6 savaitės, jo idealus būdravimo laikas yra tik nuo 45 minučių iki valandos. Negalite jo nuolat laikyti prietemoje ir atokiai nuo ekranų. Investuokite į kokybiškas tamsinančias (blackout) žaliuzes savo miegamajame. Negalima apsakyti, kokia puiki investicija yra geros užtemdančios žaliuzės.
Melatoninas yra hormonas, padedantis mūsų kūnams nusiraminti ir pasiruošti miegui. Deja, daugumai žmonių, įskaitant kūdikius, melatonino gamyba pilnai nesuaktyvėja iki nakties. Taigi, turime rasti kitų būdų, kaip padidinti miego poreikį. Puikus būdas tai padaryti - išeiti su kūdikiu į lauką netrukus po to, kai jis pabudo. Tiesa, saulės šviesa stimuliuoja kortizolio gamybą, bet saulė taip pat suaktyvina melatonino gamybą vakare, o tai padeda kūdikiui gerai išsimiegoti naktį. Taip pat, kai tik įmanoma, fizinis aktyvumas yra puikus būdas, padedantis geriau miegoti. Kad ir kokiu būdu Jūsų mažyliui patinka judėti, judinkite jį kuo daugiau. Stenkitės suplanuoti fizinę veiklą arčiau pabudimo, o ne prieš pat miegą.
Kai reikia baigti mėgstamą veiklą - niekam nepatinka nustoti daryti tai, kas patinka, vien tam kad galėtų eiti miegoti, o mažyliai čia irgi ne išimtis. Jei Jūsų vaikas dalyvauja linksmame slėpynių žaidime arba yra įtrauktas į naujausią filmuko seriją, jam pasakę, kad laikas miegoti, greičiausiai sukelsite protestą. Vėlgi, tinkamas laikas yra labai svarbu, todėl stenkitės, kad įdomi ir aktyvi veikla būtų arčiau pabudimo laiko. Kai artėja miego laikas, užsiimkite raminančia veikla, pavyzdžiui: dainuokite, skaitykite, apsikabinkite ar veikite bet ką kita, ką Jūsų vaikas mėgsta daryti, nenaudodamas daug energijos.
Stiprus triukšmas ir miegas nelabai dera. Šiukšliavežiai, sirenos, paukščiai, šunys, kurjeris, kuris neperskaito užrašo „Neskambinkite durų skambučiu!!!!“ - visa tai gali sutrikdyti kūdikio pietų miegą. Gali atrodyti prieštaringa, bet vienas iš geriausių sprendimų, kai aplinkoje daug triukšmo, yra… na, daugiau aplinkos triukšmo. Baltojo triukšmo prietaisai, su kuriais, manau, yra susipažinę visi žemėje gyvenantys tėvai, iš tikrųjų nėra raminantys ar skatinantys miegą. Svarbiausia, nepamirškite stebėti garsumo lygio.
Visos šios rekomendacijos gali būti naudingos, tačiau jos yra niekis, palyginti su pagerėjimu, kurį pamatysite, jei mažylis išmoks užmigti savarankiškai. Labiau nei bet kas kitas, tai yra raktas į tai, kad Jūsų kūdikis miegotų visą naktį, o dieną ilgai ir ramiai miegotų pietų miegelius.
