Automobilio vibracija važiuojant tam tikru greičiu: priežastys ir sprendimai

Automobilis - tai sudėtingas mechanizmas, kuriame veikia daugybė judančių dalių, todėl laikui bėgant tam tikri garsai ir vibracijos tampa neišvengiami. Tačiau ne visi garsai yra normalūs. Pašaliniai, neįprasti garsai ir vibracijos dažnai rodo, kad automobilio sistemoje gali būti gedimų arba pradeda dėvėtis svarbios detalės. Kai vairuotojas pastebi, kad važiuojant atsiranda vibracija ar nestabilumas, svarbu iš karto išsiaiškinti, kokios yra automobilio drebėjimo priežastys. Tokie požymiai niekada nėra atsitiktiniai - jie gali reikšti tiek smulkius mechaninius neatitikimus, tiek rimtus važiuoklės ar variklio sutrikimus. Norint tiksliai suprasti, kas sukelia automobilio drebėjimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada ir kur jis jaučiamas. Ar vibracija juntama vairui, pedalams, ar visam kėbului? Ar drebėjimas atsiranda tik stabdant, ar ir važiuojant pastoviu greičiu?

Ratai ir padangos - dažniausios vibracijos priežastys

Viena dažniausių vairo vibracijos priežasčių yra automobilio ratai, tiksliau - jų netinkamas subalansavimas. Dažniausia priežastis - prastai subalansuoti arba pažeisti ratai. Jei važiuojant tam tikru greičiu (dažnai apie 90-120 km/h) automobilis pradeda vibruoti, tai gali reikšti, kad ratai blogai subalansuoti, padangos turi nelygumų ar deformacijų, arba ratlankiai yra sulenkti ar pažeisti.

Gali atsitikti taip, kad nuo ratlankio nukrenta blogai pritvirtintas svarelis arba dirbtuvės, balansuojančios ratą, padaro klaidą, pavyzdžiui, balansuoja ratą, kurio padangos protektoriuje yra įstrigęs akmuo. Todėl visuomet reikia prisiminti, kad prieš ratų balansavimą būtina kruopščiai išvalyti padangas, pašalinti visus eksploatacijos metu susikaupusius likučius. Kita priežastimi gali būti taškinis padangos pažeidimas, t. y. guzas arba netolygus susidėvėjimas, kuris taip pat gali sukelti vairo vibraciją. Jei drebėjimas jaučiamas vairuojant, ypač per vairą, tai gali reikšti, kad priekiniai ratai nėra subalansuoti arba vienas jų deformuotas. Tokiu atveju vibracija dažniausiai juntama važiuojant didesniu greičiu - nuo 80 km/h ir daugiau.

Taip pat yra galimas ratlankio pažeidimas, kuris neleidžia tinkamai subalansuoti rato. Jei ratlankio nepavyks išlyginti, teks pirkti naują ratlankį. Kiti banaliausi atvejai apima ant ratlankio prilipusį purvą arba sniegą žiemą. Nešvarumai tarp stebulės ir ratlankio flanšo taip pat sukelia panašius į rato disbalanso simptomus. Todėl gerose vulkanizavimo dirbtuvėse mechanikas po ranka turi grąžtą su metaliniu šepetėliu, kuris pagal nutylėjimą išvalo ir ratlankį, ir stebulės įlinkį.

Dažniausiai problema kyla ne dėl to, kad ratas akivaizdžiai buvo neteisingai subalansuotas. Labai dažnai, kai ratas, dėl kurio atsiranda vibracija, uždedamas ant įprastų ratų balansavimo staklių, atrodo, kad jis yra gerai subalansuotas arba labai artimas idealiam. Tačiau sumontavus ratą ant automobilio, vibracija tampa pernelyg pastebima. Taip yra todėl, kad tam tikroje padangos perimetro vietoje, giliai po protektoriaus sluoksniu, susijungia padangos struktūriniai sluoksniai. Šis įvairių sluoksnių sujungimo taškas paprastai būna kietesnis nei kiti padangos perimetro taškai. Jei iš tiesų padanga vienoje vietoje yra standesnė, kietesnė nei likusioje perimetro dalyje, tuomet, kai automobilio svoris veikia padangą ir ratas sukasi, ji pradeda šokinėti.

Nevienodam radialiniam padangų standumui nustatyti naudojami specializuoti įrankiai, pavyzdžiui, balansavimo staklės su vadinamuoju kelio bandymu. Tokio tipo balansavimo įrenginys nesuka sumontuoto rato ore, bet spaudžia jį prie specialaus būgno, imituodamas natūralią apkrovą važiuojant. Mašina ne tik nurodo vulkanizatoriui, kaip pasukti padangą ant ratlankio, kad būtų kuo mažiau svarmenų, reikalingų ratui subalansuoti, bet ir nustato, kur tuos svarmenis dėti, atsižvelgiant į padangai tenkančią apkrovą. Jei ši operacija pavyksta, rezultatas būna toks: ratas, išbandytas su įprastu padangų balansavimo aparatu, pasirodo esąs blogai subalansuotas, tačiau sumontuotas automobilyje jis elgiasi puikiai - jokios vibracijos.

Beje, padangų gamintojai nenoriai priima skundus dėl ratų balanso problemų. Ištaisyti padangos trūkumą tinkamai subalansavus ratą dažniausiai įmanoma, ir tai yra gera žinia. Jei drebėjimas atsirado iškart po padangų keitimo ar remonto, nedelsiant grįžkite į servisą ir atlikite ratų patikrą.

Taip pat gali būti, kad padangos visai nekelia problemų, bet dėl tam tikrų priežasčių padanga tiesiog pasisuko ant ratlankio. Ne veltui kai kurių autoservisų mechanikai prašo klientų kelias valandas po padangų keitimo, kai montavimo pasta dar nėra išdžiūvusi, staigiai nestabdyti ir negreitinti. Padangų būklė yra dar viena jautri automobilio dalis, kuri dėl sąlyčio su kelio danga dėvisi sparčiai. Su padangomis dažniausiai būna susijusios dvi problemos - pažeidimai ir nusidėvėjimas. Jeigu padanga turi konstrukcinių arba mechaninių pažeidimų, vadinamųjų „guzų“, kyla pavojus, kad ji gali sprogti. Jeigu padanga nudyla ir nelieka protektoriaus, tuomet esant šlapiai kelio dangai, dingsta sukibimas su keliu ir galima netekti automobilio kontrolės. Tai itin gerai juntama stabdymo metu. Problemas, susijusias su padangomis, išduoda vibracijos, kurios atsiranda važiuojant didesniu greičiu. Netolygiai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti.

Pavaros sistemos komponentų įtaka vibracijai

Pusašiai ir lankstai

Ieškant vibracijos priežasčių, be ratų, reikia atkreipti dėmesį į automobilio pavaros sistemą. Visų pirma, reikia patikrinti varančiuosius pusašius, vidinius ir išorinius lankstus bei jų apsaugas. Vibraciją gali sukelti vidinio lanksto pažeidimas. Be jaučiamos vairo vibracijos, sukant, pradedant judėti arba važiuojant didesniu greičiu lankstas gali skleisti pašalinius garsus. Lankstų pažeidimai įvyksta dėl prakiurusių guminių apsaugų arba dėl per didelių automobilio apkrovų. Kartais pakanka pakeisti tik apsaugą, tačiau dirbtuvės vis dažniau nutaria keisti visą lankstą, taip siekdamos išvengti pakartotinio gedimo.

Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitėti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidžiate akceleratorių. Jeigu drebulys juntamas stipriau greitėjant, gali būti problema su pusašiais arba jų vidinėmis granatomis. „Garanata“ sudaro išorinė ir vidinė dalys, tarp kurių skersai išfrezuotuose figurinuose grioveliuose sudėti plieniniai rutuliai. Per laiką, aišku, ir grioveliai, ir rutuliai padyla, tarp jų ima atsirast tarpai, ir mazgas praranda savo preciziškumą. Praktiškai tas pasireiškia „traškesiu“ ratuose važiuojant susukus vairą. Paprasčiausiai, ir gana efektyviai, galima patikrinti užvarius auto ant duobės, ir, iš visos sveikatos, suėmus abiem rankom, „padraskant“ pusašius. Išėmus susibaigusią „granatą“, dažniausiai krenta į akis išilginis vidinės dalies laisvumas išorinėje. Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją.

Variklio ir transmisijos tvirtinimo elementai

Susidėvėjusios variklio ir pavarų dėžės pagalvės

Kita vairo vibracijos priežastis - susidėvėjusios variklio arba pavarų dėžės pagalvės. Jų užduotis yra slopinti šių elementų išilginius ir skersinius judesius. Pagalvės pažeidimas labiausiai pasireikš varikliui dirbant tuščiąja eiga, kai automobilis stovi ir neatsiranda kitos vibracijos, susijusios su važiavimu. Pagalvių keitimo kaina priklauso nuo to, kiek sunkus priėjimas prie jų bei nuo pačių pagalvių tipo, nes kai kuriuose aukštesnės klasės automobiliuose važiavimo komfortui pagerinti naudojami hidrauliniai sprendimai su kintama slopinimo charakteristika. Tai reiškia, kad variklio pagalvė turi kanalų sistemą, kurioje alyva paduodama į atskiras kameras. Slopinimas taip pat gali būti reguliuojamas elektromagnetiniu stiprintuvu. Jeigu drebėjimas stiprėja didinant greitį arba pasireiškia tik tam tikru momentu, problema gali slypėti variklyje. Netolygus variklio darbas, susidėvėjusios variklio pagalvės ar netinkamai veikiantys degimo žvakės gali sukelti vibraciją. Pavarų dėžės problemos taip pat dažnai pasireiškia vibracijomis, ypač keičiant pavaras ar važiuojant pastoviu greičiu. Automatinėse dėžėse tai gali reikšti, kad transmisijos skystis yra susidėvėjęs arba jo per mažai. Mechaninėse - susidėvėję sankabos elementai. Esant nelygiam variklio darbui arba problemoms sankabos sistemoje (pvz., susidėvėjęs smagratis), automobilis gali drebėti, ypač esant apkrovai ar perjungiant pavaras.

Stabdžių sistemos gedimai ir jų požymiai

Deformuoti stabdžių diskai ir nusidėvėjusios trinkelės

Dar viena vairo vibracijos priežastis - deformuoti stabdžių diskai. Tokie virpesiai bus jaučiami stabdymo metu važiuojant dideliu greičiu. Vairas „šokinės“ rankose, iš ratų pusės sklis triukšmas, o reiškinys išnyks atleidus stabdžių pedalą. Dažniausios stabdžių diskų „mušimo“ priežastys yra tokios: neprofesionalus montavimas (pavyzdžiui, varžtų priveržimas netinkamu momentu) arba netinkamas stebulės nuvalymas, dėl kurio stebulė netolygiai priveržiama prie disko. Požymius, panašius į diskų deformaciją, gali sukelti pakabos guminių-metalinių sujungimų laisvumai, todėl šis reiškinys turi būti kruopščiai išnagrinėtas. Be paviršių nuvalymo kokybės patikros, rekomenduojama laikrodinio matuoklio pagalba pamatuoti disko ir stebulės mušimą. Leistinas disko storių skirtumas yra nuo 0,01 iki 0,02 mm ribose. Kartais vairo drebėjimas pasireiškia tik stabdant - tuomet kaltininkai greičiausiai yra išlinkę stabdžių diskai. Kai stabdžiai įkaista, išsikreipę diskai pradeda vibruoti, o tai perduodama vairui. Nors stabdžiai dažniausiai pasireiškia drebuliais stabdant, kai kada nelygūs stabdžių diskai arba kaladėlių gedimai gali sukelti vibraciją ir važiuojant.

Cypiantis garsas stabdant - vienas iš dažniausiai vairuotojų pastebimų signalų. Tai gali reikšti, kad stabdžių kaladėlės nudilo ir atėjo laikas jas keisti. Daugelyje šiuolaikinių automobilių kaladėlėse yra specialūs indikatoriai, kurie pradeda skleisti garsą, kai trinties medžiaga pasiekia kritinį lygį. Vienas dažniausių ir bene lengviausiai identifikuojamų garsų - cypimas, metalo trinties į metalą, girgždesys, sklindantis iš ratų. Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris tuomet, kai trinkelės nusidėvi, pradeda skleisti cypimo garsą. Jeigu vairuotojas nepaiso šio, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą. Toks garsas reiškia, kad vairuotojas turėtų nuimti ratą ir patikrinti, kokia stabdžių trinkelių būklė. Jei iš ratų sklindančių garsų nepaisoma ypač ilgai, tikėtina, jog nusidėvėjusios trinkelės sugadins ir išdėvės stabdžių diską, tad teks keisti ir jį. Stabdymo sistema yra viena svarbiausių automobilyje, todėl pajutus pirmus požymius ar stabdant išgirdus pašalinius garsus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus. Naujesni automobiliai turi įdiegtus jutiklius, kurie praneša, kad jau nusidėvėjo stabdžių trinkelės, tačiau senesniuose automobiliuose, kuriuose dar nėra įdiegtos kontrolės sistemos, reikėtų stebėti automobilio pokyčius vairuojant. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių pedalą. Jeigu jis pradeda spaustis lengviau arba sunkiau nei įprastai, arba jį reikia nuspausti iki pat galo, kad automobilis pradėtų deramai stabdyti, tai rodo rimtą gedimą. Stabdžių trinkelė turi frikcinę dalį, kuri spaudžiasi prie stabdžių disko. Jai visiškai nusidėvėjus, metalas pradeda trintis į metalą ir pasigirsta čaižus garsas stabdant.

Pakabos elementų reikšmė

Važiuoklės komponentų nusidėvėjimas

Drebėjimą gali sukelti ir susidėvėjusios važiuoklės detalės, tokios kaip šarnyrai, stabilizatoriaus traukės, amortizatoriai, granatos ar jų guminiai gaubtai. Simptomai: drebulys juntamas ne tik per vairo kolonėlę, bet ir per visą automobilį. Gali pasigirsti bildesiai ar traškesiai per nelygumus.

Jei važiuojant automobiliu pasigirsta bildėjimo garsas, tuomet, tikėtina, iškilo problemų, susijusių su pakaba. Vienas iš galimų gedimų, kai automobilis pradeda skleisti bildėjimo garsą, yra pakabos svirčių jungčių nusidėvėjimas. Šarnyriniai sujungimai yra vieni svarbiausių važiuoklės dalių, jungiančių judančias pakabos detales, nuo kurių priklauso automobilio stabilumas kelyje.

Jeigu automobilis pradeda skleisti duslų bildėjimo garsą, galima priežastis yra nusidėvėjusios guminės pakabos įvorės („sailentblokai“). Nors „sailentblokai“ dar ilgą laiką gali atlikti savo funkciją, jų defektams įsisenėjus pasikeičia ratų geometrija, o tai pradeda kenkti automobilio kontrolei - jis tampa nestabilus kelyje, suprastėja jo valdymas. Be to, tai gali turėti įtakos ir netolygiam padangų dėvėjimuisi. Ilgai ignoruojant šią problemą, pažeidžiamos ir kitos pakabos dalys, todėl padarinių šalinimas gali gerokai paploninti piniginę.

Bildėjimas gali reikšti ir daugiau gedimų. Jei bilda tuomet, kai važiuojate nelygia kelio danga, tai gali reikšti, kad kilo problemų, susijusių su amortizatoriais ir jų atramomis. Vietose, kur amortizatorius tvirtinamas prie automobilio kėbulo, yra specialios guminės arba poliuretaninės „pagalvės“. Automobiliui važiuojant ir sugeriant kelio nelygumo smūgius, jų energija perduodama į atramines amortizatoriaus „pagalves“. Kai jos nudyla, visi smūgiai tenka automobilio korpusui ir taip jis pažeidžiamas. Važiuojant automobilis pradeda linguoti kelyje, dėl svorio centro persistūmimo į priekį ilgėja stabdymo kelias. Automobilis tampa ne tik mažiau manevringas, bet ir itin pablogėja važiavimo komfortas - mašina „gaudo“ visus kelio nelygumus, tuomet kenčia ir jos konstrukcija.

Kiti garsai ir vibracijos, įspėjantys apie problemas

Variklio skyriaus ir vairo sistemos garsai

Cypsėjimas, čirpimas iš variklio skyriaus. Jeigu iš variklio skyriaus girdite garsą, kuris primena cypsėjimą, cypimą arba čirpimą, bei šis garsas pasigirsta vos užvedate vidaus degimo variklį (o kai kuriais atvejais yra girdimas ir nuolat, kai variklis veikia), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų. Nedaug vairuotojų žino, kad daugelis prietaisų, tokių, kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, veikia valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Tokie įtaisai, kaip generatorius, gali turėti atskirą jų veikimui skirtą diržą. Kai šie diržai nusidėvi, pasensta, kartais net sutrūkinėja jų paviršius, tai lemia, kad jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus. Tad užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, ekspertas pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad su problema susidūrė diržas, valdantis vieną iš minėtų prietaisų. Tuomet galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir pamėginti apžiūrėti jo vidinį paviršių. Jei šis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, jeigu galima diržą lengvai pasukti, kad paviršių pavyktų apžiūrėti, tikėtina, šis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir jie veikia teisingai. Apie vairo stiprintuvo ir generatoriaus diržo nusidėvėjimą kartais perspėja į cypimą panašus garsas. Išgirdus tokį garsą, diržą reikėtų patikrinti - jei matosi suaižėjimai, tuomet reikėtų nedelsiant jį keisti, o ne toliau eksploatuoti automobilį. Silpnoji variklių dalis yra variklio dujų mechanizmo paskirstymo diržai. Nutrūkus tokiam diržui, išsibalansuoja visas variklio darbas. Deja, įprastai vairuotojui pastebimų šio diržo gedimo simptomų nėra, todėl užbėgant įvykiams už akių, paskirstymo diržą, kaip ir tepalus, reikia keisti nuolat, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas.

Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas. Įprastai toks garsas, kai atrodo, kad automobilis dejuoja ar verkšlena, pasigirstantis, kai sukamas vairas, vairuotojui sukelia daug nerimo ir nėra itin jaukus. Tačiau problema gali būti ir ne itin rimta. Neretai tokie garsai, sklindantys, kai sukamas vairas, reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro. Pasitikrinti paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir, atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.

Ūžimas iš ratų - guoliai ir padangos

Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu. Nors patyrusiai ausiai šis garsas išties nemalonus, dažnai dėl kelio ypatybių, nelygumų, šiurkštesnio asfalto ne vienas vairuotojas jo gali neatpažinti. Visgi ekspertai pabrėžia, kad šis nemalonus ūžimas stiprėja didėjant greičiui. Įprastai galimi du variantai: arba ūžia netinkamai, nevienodai nusidėvėjusios automobilio padangos, arba - susidėvėję ratų guoliai. Jei važiuojant padidėjo triukšmingumas ir pasigirsta ūžimas, tuomet greičiausiai turite problemų, susijusių su ratų guoliais. Jiems nusidėvėjus, automobilis praras stabilumą, taps sunkiau valdomas kelyje, padangos pradės dėvėtis netolygiai. Pasitikrinti, ar tai gali būti šie gedimai, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima ganėtinai paprastai: išvažiavus ant lygaus, šviežio asfalto galima trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas. Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma.

Kiti neįprasti garsai

Metalinis caksėjimas ar čaižesys, ypač girdimas važiuojant nedideliu greičiu, gali būti susijęs su laisvais ar netinkamai pritvirtintais ratų varžtais, stabdžių detalėmis ar net išmetimo sistema. Užmiesčio kelionės metu išgirstas neįprastas bildėjimas vidurinėje automobilio dalyje privertė sunerimti. Galiausiai atsidarius langą ir geriau įsiklausius paaiškėjo, kad garsus skleidė atsilaisvinusi apsauginė automobilio dugno skarda.

Ką daryti pajutus vibraciją ar keistus garsus?

Bet kokia automobilio vairo vibracija yra gedimo, kuris ne tik labai erzina, bet ir pagreitina įvairių automobilio komponentų nusidėvėjimą, požymis. Vibracija važiuojant nėra smulkmena - tai ženklas, kad jūsų automobilis gali turėti problemų. Jei automobilio drebėjimas stiprėja didinant greitį arba pasireiškia tik tam tikru momentu, arba jei drebėjimas stiprus ir atsiranda vos tik padidinus greitį, arba jei kartu girdite keistus garsus (bildesiai, traškesiai), arba jei automobilis tampa sunkiai valdomas ar traukia į šoną, būtina nedelsiant kreiptis į servisą. Klausymasis: atkreipkite dėmesį, kada tiksliai girdisi garsas - stabdant, greitėjant, važiuojant per duobes ar posūkiuose. Vizuali apžiūra. Apsilankymas servise. Neignoruokite keistų garsų - jie gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų automobilis reikalauja dėmesio. Laiku nustatyta ir pašalinta problema ne tik padės išvengti brangaus remonto, bet ir užtikrins jūsų bei kitų eismo dalyvių saugumą.

Tomasz Ochman, įmonės SKF techninės pagalbos specialistas, paaiškina: „Dažna įvairių vibracijų atsiradimo priežastis - ne tik neprofesionalus montavimas, bet ir žemos kokybės dalių naudojimas, tokios dalys greitai nusidėvi. Kartais jos neužtikrina virpesių slopinimo jau nuo pat pradžios, todėl vairuotojas gali pamanyti, kad ne dėl šio elemento buvo juntama vairo vibracija.“ Giedrius Matulevičius, UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas, akcentuoja, kad reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas. Pavyzdžiui, vairo stiprintuvo skystį vairuotojai ypač dažnai pamiršta ir susirūpina juo tik tada, kai pasigirsta nemalonūs ausiai garsai. Užtektų žinoti, kad šį skystį verta pakeisti nauju kas porą metų, taip ir lygis išliks užtektinas, ir skystis nepraras savo savybių.

tags: #vaziuojant #tam #tikru #greiciu #ratas #kiausinis

• Ką žinoti apie išmokas gimus vaikui užsienyje
• Naujo vežimėlio trūkumai
• Kaip veikia organų prekybos verslas Egipte
• Jūsų asmenybės ir likimo žemėlapis
• Iššūkiai ir kokybės pažeidimai globos įstaigose