Žinduoliai (Mammalia) yra aukščiausios organizacijos stuburiniai gyvūnai, pasižymintys sudėtinga sandara ir evoliucine pažanga. Ši klasė skirstoma į pirmažvėrius (kloakinius) bei tikruosius žinduolius, kurie savo ruožtu dalijami į sterblinius ir aukštesniuosius - placentinius. Visi žinduoliai, išskyrus kloakinius, yra gyvavedžiai, o jauniklius maitina pienu.

Išnagrinėti evoliucijos dėsningumai leidžia daryti išvadą, kad evoliucija yra pažangus procesas. Tačiau morfofiziologiniu požiūriu progresyvios grupės nebūtinai būna progresyvios biologiniu požiūriu, t. y. klestinčios. Pavyzdžiui, morfofiziologiškai progresyvus neporakanopių žinduolių būrys (tapyrinių, raganosinių ir arklinių šeimos) šiuo metu yra ant išnykimo ribos. Taip nutinka todėl, kad morfofiziologinis tobulumas gali būti susijęs su prisitaikymu gyventi tam tikromis sąlygomis, o joms pasikeitus, individų grupė nebegali prisitaikyti ir išmiršta.
Šiuo metu pagrindinė dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastis yra neigiamas žmogaus veiklos poveikis gyvūnams. Dėl šios įtakos vienos rūšys visiškai išnyksta, kitos tampa retomis, o trečių populiacijos sumažėja tiek, kad tenka imtis neatidėliotinų apsaugos priemonių. Svarbiausioji priežastis, dėl kurios gyvūnų sumažėjo, yra ne tiek tiesioginis jų naikinimas, kiek netiesioginė žmogaus įtaka, pasireiškianti gyvenamųjų vietovių pakitimais iškirtus miškus, suarus stepes ar nusausinus pelkes.
Negalutiniais duomenimis, iki šiol Žemėje išnyko apie 106 žinduolių rūšys, o šimtai kitų gyvūnų rūšių yra arti išnykimo ribos. Daugelis rūšių, kurios praeityje buvo įprastos ir gausios, dabar tapo retomis. Taip praeityje išnyko stelerio karvės, sparčiai nyksta bizonai.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Išnykusios žinduolių rūšys | Apie 106 |
| Nykstančios gyvūnų rūšys | Apie 600 |
Žinduolių vystymosi sėkmę lemia ir ankstyvasis ontogenezės laikotarpis. Žindymas ne tik aprūpina jauniklį maistinėmis medžiagomis, bet ir formuoja imunitetą per motinos pieno komponentus, tokius kaip imunoglobulinai ar laktoferinas. Kūdikystėje gautas maitinimo būdas turi ilgalaikę įtaką medžiagų apykaitai, nutukimo rizikai bei atsparumui autoimuninėms ligoms vėlesniame amžiuje. Žindomi kūdikiai gauna apsaugą, kurios neturi dirbtinai maitinami gyvūnai, todėl natūralus maitinimas išlieka svarbiu evoliuciniu mechanizmu, užtikrinančiu rūšies individų išlikimą ir sveikatą.
