Mankštos pratimai ikimokyklinio amžiaus vaikams: visapusiškam fiziniam ir protiniam vystymuisi

Sveikas vaikas - tai visų tėvų svajonė ir auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs, priklauso nuo suaugusiųjų - kokias sąlygas vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko organizmą labai stipriai veikia jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje auga. Judėjimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka lemia nevisavertį vystymąsi ir augimą. Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti, vieni kitiems padėti. Jie su vaiku praleidžia daug laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias, gebėjimus ir įpročius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80% paauglių nesurenka minimalaus rekomenduojamo 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną. Stebime paradoksą - technologijos, turėjusios palengvinti gyvenimą, atėmė iš vaikų natūralų judėjimą. Rezultatas? Daugėja laikysenos sutrikimų, plokščiapėdystės atvejų, silpnėja raumenų korsetai, mažėja plaučių talpa. Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus vaiko vystymuisi, o gimnastikos pratimai namuose gali tapti puikiu būdu skatinti judėjimą, lavinti motorinius įgūdžius ir formuoti taisyklingą laikyseną. Pilnaverčiam vaiko augimui būtinas fizinis aktyvumas, teigiamos emocijos, bendravimas su kitais vaikais ir dar daug kitų patirčių. Mokslininkų teigimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo būti iki 180 min. fiziškai aktyvūs, o mokyklinio - 90 min. Dėl mažo judrumo gali pradėti kisti vaikų laikysena, plokštėti pėdos, mažėti lankstumas ar raumenų jėga.

Fizinio aktyvumo svarba ir nauda vaikų vystymuisi

Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi.

Raumenų ir kaulų sistemos vystymasis

Nuolatinis fizinis aktyvumas, ypač augimo laikotarpiu, atlieka panašų vaidmenį kaip sportininkų treniruotės. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Mažųjų kūno kultūra neatsiejama nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu treniruoti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo preso raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą. Dažnai šiems, taip pat ir pečių juostos bei riešo raumenims, skiriama per mažai dėmesio.

Augančio žmogaus organizme kaulų mažėja, nes jie suauga vienas su kitu. Vaikui augant kauluose mažėja vandens, ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Tinkamas kaulų vystymasis yra glaudžiai susijęs su vaiko fiziniu aktyvumu - taisyklinga kaulo struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms. Visi ikimokyklinuko kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikų kauluose yra daugiau vandens, organinių medžiagų ir kremzlinio audinio, tačiau mažiau mineralinių druskų, dėl šių priežasčių kaulai yra labiau elastingi ir rečiau lūžta, tačiau - greičiau iškrypsta. Todėl parinkus netinkamą fizinį krūvį ar pratimus, galime pakenkti vaiko laikysenai ir leisti jai iškrypti.

Širdies ir kvėpavimo sistemos stiprinimas

Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra palyginti maža ir silpna, o organizmo jaučiamas deguonies bei maistinių medžiagų poreikis, kurias perneša kraujas, - didelis. Todėl vaiko širdis turi dirbti intensyviau nei suaugusiojo. Lyginant su pastaruoju, vaiko kraujospūdis yra mažesnis, o pulsas - dažnesnis. Plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Iš pradžių krūtinės ląsta būna statinės pavidalo, vėliau, susiplodama ir išsitempdama, įgauna nupjauto kūgio formą. Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą.

Nervų sistemos ir motorikos lavinimas

Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją. Rūpindamiesi savo vaikų sveikata, tėvai turi sudaryti jiems deramas motorinio vystymosi sąlygas. Ribojant vaikų fizinį aktyvumą vėlinamas motorinis, fizinis ir psichinis vaiko vystymasis. Judesių lavinimas neatsiejamas nuo vaiko protinio ugdymo. Fizinė veikla turėtų būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti. Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek kartų metei kamuolį aukštyn, draugui, kiek kartų sugavai, pasakyti, kuris kamuolys - guminis ar kimštinis - yra didesnis, kuris sunkesnis, kokios jis formos ir spalvos. Arba, tarkime, nustatyti, kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis - apskritimo, kvadrato, ar trikampio. Kokių spalvų yra ant jo nubrėžti koncentriniai ratai, kuris iš jų didesnis. Neurologiniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų vystymąsi. Judant aktyvuojamos ne tik motorinės, bet ir už atmintį, dėmesį bei emocijų valdymą atsakingos smegenų sritys. Gimnastika lavina raumenis, gerina laikyseną, koordinaciją ir pusiausvyrą. Tai viena iš visapusiškiausiai fizinę raidą skatinančių sporto šakų. Gimnastikos pratimai ugdo gebėjimą orientuotis netikėtose situacijose. Jie lavina koordinaciją, jėgą, lankstumą, ištvermę. Išlavintos šios ypatybės leidžia vaikams jaustis užtikrinčiau kasdieniame gyvenime. Šiame amžiuje vaikai jau gali atlikti sudėtingesnius pratimus ir suprasti jų naudą. Svarbu skatinti savarankiškumą ir leisti vaikams patiems pasirinkti mėgstamas veiklas.

Fizinio ugdymo principai ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judėjimo patirtį, supažindina su skirtingais judesiais, elementariausiais sporto šakų veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Vaikai sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio priemonėmis. Tai ugdo gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, suvokti laiko trukmę. Nereikia pernelyg daug dėmesio skirti technikos mokymui.

Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda - stovi, sėdi, vaikštinėja.

Tinkama aplinka mankštai

Mankštai reikia parūpinti tinkamą aplinką. Darželyje tai - sporto salė ar kita tam pritaikyta ir paruošta patalpa. Ruošiant vietą mankštinimuisi namie, reikėtų perstumti arba pernešti trukdančius baldus. Svarbu pasirūpinti dviem dalykais: besimankštinančiųjų saugumu, kad jie neužsigautų, nesusižeistų, taip pat kad nebūtų gadinamas interjeras, pavyzdžiui, mėtant sviedinį. Patikrinkite, ar grindys neslidžios - naudokite kilimėlį arba jogos kilimėlį. Pašalinkite aštrius daiktus ir baldus, kurie gali kelti pavojų. Įsitikinkite, kad vaikas dėvi patogius, judesių nevaržančius drabužius.

Konkretūs pratimai ir veiklos idėjos

Rytinė mankšta ir bendrieji pratimai

Optimalus mankštinimosi laikas - 20-30 min. Šis laikas priklauso nuo vaiko norų, galimybių ir susidomėjimo. Ir priešingai - kai vaikas nerodo nuovargio požymių ir dar norėtų mankštintis, mankštos laiką galima pratęsti. Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių. Pirmuosius pratimus galima atlikti net ir lovytėje, ypač jei vaikutis tingi keltis. Pradėkite nuo kvėpavimo ir labai gero pasirąžymo, kad ištampytumėte visą kūną.

• Kvėpavimo pratimai: Kvėpuoti reikėtų giliai ir lėtai: giliai įkvėpkite, kol suskaičiuos iki 3, sulaikyti kvėpavimą, po to pamažu iškvėpti per suspaustas lūpas. Pratimą kartokite 3 kartus. Įkvėpkite pro nosį ir išpūsti kuo daugiau oro pro burną, tarsi stengiantis pripūsti žaislą.
• Pratimas „Daryk, kaip aš!“: Mama ir mažylis stovi lengvai pritūpę. Pratimą pradeda mama rodydama pavyzdį: pirmiausia suplojama delnais, tada kaire ranka suplojama į dešinę koją, tą patį padaroma kita ranka ir pan.
• Pratimas „Malūnėlis“: Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
• Pratimas „Lanksti nugarytė“: Vaikutis atsistoja, kojytės pečių plotyje, o rankos ant liemens. Pirmiausia į dešinė ir kairę pusę lenkiama galva, paskui tą patį padarome visu kūnu. Sunkesnė pratimo versija: įkvėpiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka moti aukštyn. Iškvėpiant grįžti į pradinę padėtį.
• Pratimas „Pečių raumenų tempimas“: Atsistoti pražergtomis kojomis, vieną ranką pakelti virš galvos, kitą nuleisti prie šono.
• Pratimas „Siek, kiek pasieksi!“: Vaikutis sėdasi ant grindų, kojos pražergtos į šalis kiek galima daugiau. Viena po kitos rankutėmis „žingsniuojama“ į priekį.
• Pratimas „Lėktuvėlis“: Mažylis atsigula ant žemės liesdamas ją priekiu. Pakelia kairę ranką ir bando suimti dešinę koją, nugara išsilenkia. Galvą reikia pakelti į viršų. Stenkitės koją pakelti kiek galima aukščiau. Palaikome kelias sekundes, tada lėtai nuleidžiame.
• Pratimas „Kojos kėlimas“: Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti.
• Pratimas „Nykštukai - milžinai“: Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn.
• Pratimas „Kojos pirštų siekimas“: Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvėpiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvepiant išsitiesti, rankos ant liemens.
• Pratimas „Ritmas“: Mažylis sėdi ant kėdutės. Mama stovi priešais ir ploja melodiją.
• Pratimas „Plojimas delnais virš galvos“: Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
• Pratimas „Rankų tempimas“: Vaikutis sėdi ant kėdės, į rankas paima kamuolį. Mama stovi jam už nugaros. Vaikutis pakelia rankas su kamuoliu virš galvos ir atiduoda kamuolį mamai. Vaikutis trumpam atsipalaiduoja.
• Pratimas „Linksmieji sukiniai“: Vaikas ir mama atsisėda ant grindų vienas kitam nugaromis per rankų ilgio atstumą. Mama apima kamuolį ar kokį kitą žaislą ir pasisukusi į dešinė perduoda į mažyliui.
• Pratimas „Linksmasis futboliukas“: Mažylis atsisėda ant grindų, per kelius truputį sulenkia kojas, o rankutėmis atsiremia į žemę. Mama atsisėda priešais, maždaug 1,5-2 metrų atstumu. Kad paspirtų kamuolį mamai, vaikutis turės atkelti sėdynę nuo žemės, remdamasis į ją rankomis.
• Pratimas „Beždžioniukas“: Vaikas stovi, po to pasilenkia į priekį ir rankomis atsiremia į grindis. Rankomis ir kojomis spardo kamuolį, kaip beždžioniukas.
• Pratimas „Pritūpimas“: Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi.

Baigiant makštelę, o taip pat ir tarp pratimų galima padaryti atpalaiduojančių pratimų. Kartais užtenka tiesiog papurtyti rankas ar kojas, kad raumenys atsipalaiduotų.

Pėdų stiprinimo pratimai plokščiapėdystės prevencijai

2-7 m. vaikai itin sparčiai lavina bendrąją motoriką. Tad šiuo amžiaus tarpsniu derėtų pasirūpinti vaikų tinkamu pėdos skliauto formavimusi bei plokščiapėdystės korekcija ir profilaktika. Tam didelę reikšmę turi tinkamai parinkta avalynė ir, žinoma, tinkami bei saugūs įvairūs fiziniai pratimai. Plokščiapėdystės korekcijai ir profilaktikai užsiėmimų metu galima naudoti įvairias kūrybiškas savos gamybos priemones - įvairios faktūros sensorinius takelius, kamštelių takus. „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas siūlo 10 pratimų pėdutėms, kurie bus ne tik itin naudingi visiems, norintiems išvengti plokščiapėdystės, tačiau taip pat ir įdomūs bei įtraukiantys mažylius.

• Dygliuoto kelio eisena: Pirmasis pratimas iš pažiūros itin paprastas - siūloma keliauti dygliuotais kamuoliukais. Išdėliokite maždaug 10 kamuoliukų vaiko žingsnio atstumu. Mažajam reikia stengtis nenulipti nuo kamuoliukų. Kad pratimas būtų įdomesnis, galite susitarti slaptą koduotę, pavyzdžiui, kamuoliukai - tai saugūs akmenys, o grindys - verdanti lava! Pamėginkite užduotį pasunkinti ir grįžti atgal atbulomis. Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, mažina pėdos virtimą į vidų.
• Keliavimas lazda: Jei dygliuotų kamuoliukų po ranka neturite - pasitarnaus ir paprastas šluotkotis. Padėkite jį ant žemės ar jogos kilimėlio ir paprašykite vaiko jį pereiti kryžiuojant kojas. Pratimo paįvairinimui galite su vaiku susitarti, jog dabar jis - lyno akrobatas, o lazda - jo lynas! Ar pavyko pereiti visą lazdą nenukritus? O atbulomis?
• Balansinės pagalvėlės iššūkiai: Jei vaikščioti mažajam nusibodo - pabandykite balansinės pagalvėlės pratimus. Ši pagalvėlė tinka ne tik sėdėjimui, bet ir įvairiems pratimams. Paprašykite vaiko ant jos pastovėti ant vienos kojos, o po to - kitos. Atrodo per lengva? Taip tik atrodo! Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
• Į pagalbą - kasdieniai daiktai: Pavyzdžiui - rankšluostis. Paprašykite vaiko susukti rankšluostį į ritinuką. Svarbi sąlyga - kojų pirštukais! Itin smagu rungtyniauti su broliu ar sese - vienas iš vieno galo, kitas iš kito, ir kuris nugalės? Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
• Atsikratykite senos makulatūros: Išskleiskite didelį lapą ir paprašykite vaiko jį sugniaužyti į kamuoliuką. Be abejo, jog rankų naudoti nevalia - tik kojų pirštukus! Šis pratimas lavina mažylio koordinaciją, judesius ir aktyvina raumenis.
• Nenaudok kulnų: Pamėginkite pakartoti anksčiau aprašytus pratimus su rankšluosčiu ir makulatūra, tik vienas svarbus pakeitimas - kulnai it prikalti prie žemės - jų pajudinti nevalia! Tokie pratimai stiprina pėdos skliautą, mažina ir padeda išvengti pilnapėdystės ir šleivapėdystės.
• Krepšinis kitaip: Jei jūsų vaikas didelis krepšinio fanas, pakvieskite išmėginti kiek kitokią šio žaidimo formą - pėdutėmis. Tegul mažylis pamėgina paimti nedidelį guminį kamuoliuką kojų pirštukais ir įmesti į šalia stovintį krepšį. Kad būtų šiek tiek lengviau, galite naudoti nepilnai pripūstą kamuoliuką.
• Spalvoti piešiniai: Visiems (na, beveik visiems) vaikams patinka piešti! Tad kodėl neišbandžius piešimo kojų pirštukais? Tereikės kelių flomasterių ar kreidučių ir popieriaus lapo - paprašykite vaiko užrašyti savo vardą, nupiešti gėlę, nuspalvinti mėgiamiausią personažą.

Pratimo tikslas: stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis. Atlikimas: stovint kojų pirštais suimamos juostos/skarelės/medžiaginės juostelės ir uždedamos ant virvelės. Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas skalbinių džiaustymas.

Nugaros raumenų tempimo pratimai

• Pratimo tikslas: nugaros raumenų tempimas. Atlikimas: gulint ant pilvo, kojų pirštais remiantis į grindis, ištiesti rankas į priekį ir suploti delnais. Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plojimas.

Koordinacijos ir pusiausvyros lavinimo pratimai

• Vienos kojos stovėsena: Paprašykite vaiko stovėti ant vienos kojos 10-20 sekundžių, laikant rankas ant klubų. Norėdami padidinti iššūkį, jie gali užsimerkti arba laikyti lengvą daiktą, pvz., kamuoliuką.
• Virvės imitacija: Ant grindų padėkite virvę arba nupieškite liniją kreida. Vaikas turi eiti linija, stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą.
• Balansavimo lenta: Jei turite balansavimo lentą, ji puikiai tinka pusiausvyrai lavinti. Jei ne, galite naudoti kietą pagalvę ar susuktą rankšluostį.
• Žaidimas „Statula“: Grojant muzikai vaikai juda, o muzikai sustojus turi sustingti pasirinktoje pozoje ir išlaikyti pusiausvyrą kuo ilgiau.
• Pratimo tikslas: lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą. Atlikimas: klūpint ant žemės, delnai prie kelių atremti ant frotinių rankšluostėlių į grindis. Rankos slysta į šalis ir vėl grįžta į pradinę padėtį. Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas grindų valymas. Pastaba: Kojų pirštai ir pačios kojos neturėtų būti atkeliamos nuo grindų.

Kvėpavimo pratimai

Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo atkūrimui, stiprinimui, kvėpavimo raumenų treniravimui. Tai tuo pačiu didina atsparumą ligoms, nes vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, kasmet vis daugėja. Koreguojant ir stiprinant kvėpavimo organus, ypač svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas. Pratimų metu treniruojami raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese: diafragma, išoriniai ir vidiniai tarpslanksteliniai raumenys, juosmens kvadratinis raumuo, tiesieji, skerstieji, bei skersaruožiai pilvo raumenys ir kiti.

Pratimai su įranga ir žaidimai

• Pavyzdžiai ir idėjos mankštai vaikų darželyje ir namuose Žaidimai: "Twister", Kakės Makės žaidimas, "Šokinėti gumą" ("Dvejetukai", "Trejetukai"). Priemonės: Kempinėlės (skaičiuoti, bokštą statyti, kempinių mūšį pažaisti), kamuoliai, virvės. Užduotys: Spalvų pažinimas, dešinės ir kairės rankos atskyrimas, margučių paieška pagal žemėlapį.
• Mankštos arkliukas - nejučia lavinantis žaislas: Geriausia mankšta tokia, kur jautiesi žaidžiantis, o geriausias žaislas tas, su kuriuo nejučia dar ir pasimankštini! Štai todėl vaikai taip mėgsta įvairius šokuojančius žaislus - balansinį arkliuką ar mankštos kamuolį. Sėdint ant tokio žaislo galima įsivaizduoti, jog esi pats tikriausias Teksaso kaubojus, o toks žaidimas koreguoja mažylio laikyseną, eiseną ir yra itin naudingas vaikams, turintiems klubų displaziją.
• Vaikų džiaugsmas - batutas: Jei gyvenate dideliame kieme - Jūsų mažasis, ko gero, jau ne pirma vasara jūsų maldauja didelio batuto, ant kurio galėtų dūkti ir šokinėti.
• Kūdikystės pratimai su kineziterapiniu kamuoliu: Pasak kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, viena populiariausių vaikų bei kūdikių mankštai naudojamų priemonių yra specialūs reabilitacijai skirti kamuoliai. "Mankštinantis ant tokio kamuolio vaiko kūnas atlieka daugiau judesių, t. y. padidėja jo judesių amplitudė, todėl tempimo pratimai tampa efektyvesni. Tokie pratimai lavina vaiko jutimus, koordinaciją bei pusiausvyrą. Ne mažiau svarbu yra tai, kad pratimai ant kamuolio yra žaismingi ir įdomūs vaikams", - sako R. Rapalienė. Pratimai su kamuoliu nuo įprastos mankštos skiriasi tuo, kad jų metu juda visas vaiko kūnas - reikia išlaikyti pusiausvyrą, o tai vaiką priverčia ieškoti svorio centro. Taip pat šie pratimai paskirsto kūno svorį ant didelės, tačiau judančios atramos ir priverčia judėti, dirbti silpnesnę vaiko kūno dalį ar pusę. Jėgos skirtumą kompensuoja stipresniojo kūno dalis - pratimų ant kamuolio metu perskirstomas ir perkeliamas vaiko kūno svorio centras.
  • Paguldykite kūdikį ant kineziterapinio kamuolio pilvu žemyn ir stovėdami kojūgalyje laikykite vaiką už kojyčių. Įsitikinę, kad kūdikis yra patogioje padėtyje, didele amplitude ridenkite kamuolį vaiko galvos kryptimi, tada grįžkite atgal, kol vaiko pėdos atsirems jums į pilvą ar kojas.
  • Paguldykite vaiką ant pilvo ir stovėdami priešais laikykite vaiką už rankų. Iš lėto ridenkite kamuolį vaiko kojų kryptimi, kol jis kojytėmis atsirems į žemę ir grįžkite į pradinę padėtį.
• Ikimokyklinio amžiaus (3-6 metai) kliūčių ruožas: Sukurkite namuose kliūčių ruožą. Panaudokite pagalves, antklodes, kėdes ir stalus.
• Mokyklinio amžiaus (7 metai ir vyresni) pratimai su gimnastikos kamuoliu: Kamuolį laikykite prie krūtinės, darykite sėdimą atgal, o kamuolį stumkite pirmyn. Pasilenkite, nugara ir rankos turi būti tiesios, kelkite kamuolį aukštyn. Ridenkite kamuolį pirmyn. Atsigulkite ant kamuolio. Darykite atsispaudimus nuo kamuolio. Paimkite kamuolį su kojomis ir darykite mažus pasikėlimus. Gulkitės ant šono, kamuolį laikykite su kojomis. Kartokite 3 serijas po 20 pasikėlimų.

Kineziterapija ir fizinis raštingumas namuose

Kineziterapijos svarba ir taikymas namuose

Kinezeterapija - tai ne tik reabilitacijos priemonė po traumų ar ligų. Ji gali būti puiki prevencija, padedanti vaikui harmoningai vystytis, formuoti taisyklingą laikyseną ir lavinti motorinius įgūdžius. Kinezeterapija - judesio terapija - gali būti lengvai pritaikoma namuose, net neturint specialaus išsilavinimo. Kinezeterapija reikalinga ne tik gydymui, bet ir prevencijai. Kaip pradėti kinezeterapiją namuose? Įvertinkite situaciją. Stebėkite vaiką įprastoje aplinkoje: kaip jis sėdi, vaikšto, bėgioja. Paprašykite jo atsistoti tiesiai, nusifotografuokite iš priekio, šono ir nugaros. Sukurkite rutiną. Pratimai veikia tik tada, kai atliekami reguliariai. Geriau 10 minučių kasdien nei valandą kartą per savaitę. Padarykite tai žaidimą. Vaikai nemėgsta monotonijos. Jei liepsite jiems „daryti pratimus”, greičiausiai susidursite su pasipriešinimu. Pradėkite nuo paprastų pratimų ir palaipsniui didinkite sudėtingumą.

Kinezeterapijos pratimų pavyzdžiai: Gyvūnų imitacija: vaikščiojimas kaip meška (ant visų keturių), šokinėjimas kaip varlė, šliaužimas kaip gyvatė. Kamuolio ridenimas: sėdint ant grindų su ištiestomis kojomis, ridenti kamuolį vienas kitam. Balansavimas: vaikščiojimas tiesia linija, apsimestine sija, stovėjimas ant vienos kojos. „Tiltelis”: gulint ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas pastatyti ant žemės, rankas ištiesti palei šonus ir pakelti klubus aukštyn. Išlaikyti 5-10 sekundžių. „Supermenas”: gulint ant pilvo, vienu metu pakelti ištiestas rankas ir kojas nuo žemės, išlaikyti 3-5 sekundes. Pusiausvyros lenta: stovėjimas ant specialios pusiausvyros lentos arba ant minkšto paviršiaus (pvz., pagalvės). Plankė: atremti alkūnes į grindis, ištiesti kūną taip, kad jis sudarytų tiesią liniją nuo galvos iki kulnų.

Fizinis raštingumas ir taisyklingi judesiai

Programa „Sveikatiada”, bendradarbiaudama su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms, šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą. Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Fizinis raštingumas turėtų būti ugdomas ir aktyviai plėtojamas kaip ir kitos pažinimo sritys, pavyzdžiui, mąstymas ar atmintis. Vaikui mokymasis judėti reikalingas, kad vaikas tobulėtų. Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.

Laikysenos sutrikimų prevencija

Kitas labai svarbus vaiko augime etapas, tai brendimas, kuriuo metu lytiniai hormonai gali turėti įtakos mūsų kaulams, tiek berniukų bei mergaičių hormonai skatina kaulų augimą ir stiprėjimą, todėl šiuo laikotarpiu turime būti itin atsargūs ir dėmesingi tam, kad augimas būtų sklandus ir nesukeltų neigiamų veiksnių kaulams ar raumenims. Išmaniųjų technologijų naudojimo apribojimas yra tik vienas iš sprendimų būdų, tačiau norėdami ištikrųjų išspręsti šią problemą - turime grįžti į gyvenimo pradžią, kai mūsų stuburas tik formuojasi, tai į kūdikystę. Visiems galioja ta pati taisyklė - tai raidos dėsningumas, kai nauji įgūdžiai ir judesiai vyksta tam tikra eilės tvarka. Sudėtingesni gali būti įgyti tuo atveju, kai jau yra įvaldyti paprastesni ir vaikas yra tam pasiruošęs, ypač fiziškai, tai yra sustiprėjusios tam tikros kūno dalys ir stuburo dalys. Kaip taisyklė, seniai jau aišku, kad ant vieno peties kuprinės nešioti niekas nepataria, nes tai turi neigiamą įtaką laikysenai ir eisenai. Tačiau svarbi yra ir kuprinės padėtis, jos svoris. Nešdamas per sunkią kuprinę, vaikas yra priverstas labiau lenktis į priekį, tokiu būdu nugara ir raumenys įgauna didesnį krūvį, neatlaiko krūvio ir formuojasi netaisyklinga laikysena. Kuprinės svoris neturi viršyti 10 - 15 proc. Atkreipkime dėmesį ne tik į namuose esančią mokymosi vietą, tačiau ir ar darželis, mokykla užtikrina saugumą, mokymosi vieta turi būti suplanuota taip, kad atitiktų vaiko amžių bei ūgį. Atsižvelkime į tai, kad sėdimoji dalis su kėdės atlošu sudarytų 90 laipsnių kampą, vaikas giliai turėtų sėdėti ant sėdimosios dalies tiesiai laikant nugarą nuo jos apatinės dalies iki galvos. Kojos turi būti sulenktos taip pat stačiu kampu tiek ties klubais, tiek ties keliais, pėda turi pilnai remtis į grindis. Tarp stalo ir kūno, tiksliau liemens - turi likti tarpas, tačiau labai nedidelis, apie 3cm. Disciplina - tai išmokti sėdėti taisyklingai, o to mokytis reikia ne tik tada, kai jau yra pakrypusi laikysena, bet nuo mažų dienų. Šiomis dienomis sunku įsivaizduoti gyvenimą be išmaniųjų technologijų, tenka net ir mokytis iš jų. Svarbu, jei vaikas naudojasi kompiuteriu, tai turėtų vyktų prie stalo o ne ant lovos ir kompiuteris būtų akių lygyje, tai yra kaklas nebūtų palenktas žemyn, nugara tiesi, nesusikūprinę, ta pati taisyklė galioja ir su kitomis išmaniosiomis technologijomis. Taip pat nepamirškime reguliariai tikrinti sveikatos būklę.

Vengtinos pozos

Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie pratimo elementai atliekami neteisingai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta pasirinkti „W” sėdėjimo pozą, kurioje sėdint/atsigulant pertempiami sąnariai, raiščiai. Jei iš šios pozos pradedamas atlikti koks nors judesys, visas pratimas tampa nesaugiu. Vietoj netinkamos sėdėjimo, gulėjimo pozos galima išmokyti vaikus pasirinkti tinkamą, saugią padėtį.

Motyvacija, saugumas ir individualus požiūris

Kaip paversti mankštą smagia veikla?

Vaikai nemėgsta monotonijos. Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios. Vaikui būtina sudaryti įvairiapusio judėjimo galimybes, jį aktyvinti ir skatinti. Mankštinimasis ikimokyklinukui turi būti smagus užsiėmimas. Vaikui labai svarbu, kad jis darželyje su kitais vaikais ar namie su tėvais galėtų pašokinėti, pamėtyti sviedinį, varžytis ir nugalėti, pasimokyti naujų judesių, o ką nors išmokęs - turėtų kam pasigirti. Tačiau suaugusieji šioje programoje privalo numatyti ir sveikatingumo bei edukacinių tikslų įgyvendinimą. Reikia pasirinkti tinkamus pratimus ir vadovauti juos atliekant. Parinkti tinkamus pratimus nėra lengva. Nereikėtų siūlyti ir pernelyg lengvų pratimų, o tuos, kuriuos vaikas išmoksta atlikti - palaipsniui sunkinti. Sudėtingesnius, didesnių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančius pratimus rekomenduotina kaitalioti su lengvesniais, tada vaikas galės pailsėti. Raumenų grupių veiklos kaita - irgi svarbus pratimų atrankos kriterijus. Pamankštinus kojas, reikia imtis rankoms skirtų pratimų - tuo metu kojų raumenys galės ilsėtis; pamankštinus pilvo raumenis, pradėti mankštinti nugarą ir t. t. Nereikia vaiko versti daryti pratimą, jei vaikas bijo ar nenori jo atlikti dėl kitų priežasčių. Kad mankšta būtų vaikui maloni ir teiktų džiaugsmą, ji turi vykti ramioje, draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje. Žaidimų taisyklės turėtų būti paprastos ir aiškios. Vaikas paprastai stengiasi parodyti, kad mokės, ir labiau susidomi pratimu. Dažna ikimokyklinukų mankštinimosi forma yra mėgdžiojamieji žaidimai. Vaikas mėgdžioja jam žinomų gyvūnų, daiktų elgesį arba judesius. Žaidimą patartina organizuoti taip, kad vaikas turėtų galimybę laimėti. Nuolatos pralaimėdamas jis praras norą rungtyniauti ir mankštintis.

• Būkite pavyzdys: Vaikai mokosi stebėdami. Jei jie matys, kad fizinis aktyvumas teikia jums džiaugsmo, tikėtina, kad ir patys perims šį požiūrį.
• Paverskite pratimus žaidimais: Vaikams nereikia „treniruočių” - jiems reikia žaidimų.
• Leiskite vaikui būti ekspertu: Tegul jis sugalvoja naujus žaidimus ar pratimus, moko jus.
• Nesureikšminkite rezultatų: Svarbiausia - judėjimo džiaugsmas.
• Pripažinkite individualumą: Kiekvienas vaikas turi savo judėjimo stilių. Kai kurie mėgsta aktyvius, energingus žaidimus, kiti - ramesnius, reikalaujančius tikslumo.

Saugumas ir motyvacijos palaikymas

Prieš pradedant bet kokius pratimus, svarbu atlikti apšilimą, kad paruoštumėte raumenis ir sąnarius. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros, ypač kai jie atlieka sudėtingesnius pratimus. Vaiko motyvacija sportui dažnai svyruoja dėl įvairių priežasčių - nuobodulio, baimės suklysti, monotonijos ar kintančių pomėgių. Vaikų sporto psichologai rekomenduoja sukurti iššūkių ir pasiekimų sistemą, kuri būtų pritaikyta konkretaus vaiko poreikiams. Svarbu padėti vaikui atpažinti savo pažangą, kad ir kokia maža ji būtų. Gimnastikos treneriai pataria niekada nelyginti vaiko su kitais, o tik su jo ankstesniais pasiekimais. Kai tėvai rodo susidomėjimą, bando atlikti pratimus kartu ar net prašo vaiko „pamokyti” juos, vaiko motyvacija sportui gali žymiai padidėti. Vaiko fizinis tobulėjimas labiausiai pastebimas, kai praktika vyksta reguliariai. Sporto specialistai ir gimnastikos treneriai rekomenduoja 2-3 trumpas (15-30 minučių) sesijas per savaitę, kad vaikas galėtų tobulėti, bet nepervargti. Vyresnių nei 6 metų vaikų galima klausti, kokius pratimus jie norėtų daryti, ką norėtų tobulinti, kas jiems atrodo sunkiausia. Labai svarbu stebėti nuovargio, perdegimo ar nepasitenkinimo ženklus.

Individualūs poreikiai ir konsultacija su specialistu

Svarbu suprasti, kad kiekvieno vaiko galimybės ir poreikiai skiriasi. Prieš pradedant namų pratimus, būtina pasikonsultuoti su specialistais - kineziterapeutu, ergoterapeutu ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju. Cerebrinį paralyžių turintiems vaikams ypač naudingi tempimo pratimai, padedantys išvengti kontraktūrų. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai padeda proprioceptinė stimuliacija - gilaus spaudimo pratimai, sunkių daiktų nešiojimas, šokinėjimas ant batuto. Prieš pradedant mankštintis, yra atliekamas individualus vaiko fizinės būklės įvertinimas, išsiaiškinamos silpnosios ir stipriosios raumenų grandys, įvertinama laikysena, lankstumas, raumenų jėga. Treniruočių metu atliekami bendrojo lavinimo ir specialieji pratimai, atsižvelgiant į vaikų amžių, fizinį pasirengimą ar esamus judamojo aparato sutrikimus. Užsiėmimuose gausu pratimų skirtų plokščiapėdystės, netaisyklingos laikysenos prevencijai.

Kompleksinė mankštos programa ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

Ši kompleksinė mankštos programa yra skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, siekiant palaikyti jų fizinį aktyvumą ir saugoti, palaikyti bei gerinti regėjimą, kartu siekiant vaikus apmokyti ir savarankiškai atlikinėti šią mankštą. Bendras šios kompleksinės mankštos atlikimo laikas apie 6 - 7 min. Mankštą rekomenduojama atlikinėti bent du kartus per dieną. Fizinę mankštą sudaro 4 pratimai. Jų atlikimo trukmė apie 3 - 3,5 minučių. Akių ir regėjimo mankštą sudaro 8 pratimai. Kompleksinė mankšta gali būti atliekama darželiuose, namuose, įvairiose stovyklose ir kitose vietose, padedant ir prižiūrint darželio auklėtojoms, tėvams ir globėjams. Reikiamai įsisavinus šios kompleksinės mankštos programą, ją vaikai gali atlikinėti ir savarankiškai.

Gimnastikos priedai ir įranga namuose

Norintiems efektyviai palaikyti vaiko susidomėjimą gimnastika namuose, pravers specialiai tam pritaikyti gimnastikos priedai. Tai gali būti jogos kilimėlis, guminės juostos, balansavimo lenta, gimnastikos kamuolys ir kt.

• Jogos kilimėlis: Tai pagrindas viskam - nuo tempimo iki jėgos pratimų. Kilimėlis apsaugo sąnarius, suteikia stabilumo ir komforto.
• Gumos (resistance bands): Puiki alternatyva hanteliams ar treniruokliams. Su jomis gali atlikti daugybę jėgos pratimų - nuo sėdmenų ir kojų iki pečių bei rankų.
• Masažuokliai ir voleliai: Sportas nėra tik pratimai, bet ir atsistatymas.
• Šokdynė: Maža, paprasta, bet labai efektyvi priemonė kardio treniruotėms.
• Kėdė arba suoliukas: Tokią įrangą galima lengvai laikyti net mažame bute.
• Gimnastikos kamuolys: Didelis gimnastikos kamuolys tampa vis populiaresnis ne tik sporto salėje, bet ir namuose, bei darbe. Tai labai funkcionalus įrankis, kuris gali pasitarnauti, kaip kėdė, sofa ar treniruoklis.

tags: #mankstos #pratimai #ikimokyklinio #amziaus #vaikams

• Apie dvynukių stilių ir gyvenimo akimirkas
• Išsamiau apie „Kūdikių SPA“ verslą
• geltonai žydinčių piktžolių atpažinimas
• Kaip užtikrinti vaiko saugumą
• kaip optimizuoti personalo valdymą socialinės globos sektoriuje