Žmonijos lopšys: istorijos, legendų ir civilizacijų pėdsakais
Žmonijos istorija - tai kelionė, kurios ištakos siekia tolimą praeitį. Nors šiandien „žmonijos lopšio“ vardas dažniausiai priskiriamas Afrikai, kurioje nuo senų laikų gyveno daug ir įvairių primatų, moksliniai atradimai nuolat plečia mūsų akiratį. Pirmieji Homo sapiens pėdsakai rasti Etiopijoje, prie Omo upės krantų, kur mokslininkai aptiko 200 000 metų senumo skeletų liekanas, nurodančias, kad iš tos vietos kilo mūsų rūšis.
Visgi, pastarieji paleontologiniai atradimai priverčia suabejoti vieninteliu žmonijos lopšiu. Archeologinių kasinėjimų vietovėje netoli Tbilisio, Gruzijoje, mokslininkai aptiko 1,8 mln. metų senumo suakmenėjusius kaulus, kurie verčia manyti, jog mūsų senovės protėviai iš Afrikos migravo daug anksčiau nei manyta. Šie radiniai atveria naują puslapį Eurazijos evoliucijos istorijoje.
Etiopija - laiko mašina į praeitį
Etiopija, anksčiau žinoma Abisinijos vardu, egzistuoja jau daugiau nei 3000 metų ir sukaupė vieną turtingiausių istorinių palikimų Užsachario regione. Tai ne tik legendinės Šebos karalienės namai, bet ir garsiosios Liusės - priešistorinės žmonijos pramatės - gimtoji žemė. Jos griaučiai, rasti 1974 metais Afaro dykumoje, yra vienas ryškiausių įrodymų, kodėl Etiopija dažnai vadinama „žmonijos įsčiomis“.
Lalibela - viena įstabiausių Etiopijos vietų, vietinių krikščionių vadinama Afrikos Jeruzale. Šis šventas miestas piligrimus traukia nuo 1187 metų. Lalibeloje yra net 13 akmeninių bažnyčių, pradėtų kalti XII amžiuje, kurios, priešingai nei kitur pasaulyje, yra iškaltos gilyn į žemę.
Archajiškos tradicijos ir unikalus paveldas
- Šv. Marijos (Bet Maryam) bažnyčia: Seniausia iš Lalibelos bažnyčių, kurioje vyksta pagrindinė Kalėdų (Ganna) ceremonija.
- Šv. Jurgio (Bete Giyorgis) bažnyčia: Kryžiaus formos statinys, iškirstas iš vientiso uolos gabalo.
- Bete Medhame Alem: Laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje, primenanti graikišką šventyklą.
Šiaurės Etiopijoje galima pasijausti lyg patekus į Kristaus gimimo metus - baltomis marškomis (shamma) apsigobę vyrai ir moterys gena asiliukus, neša žabus ir ruošia maistą paprasčiausiomis sąlygomis. Šalyje išlikę daugybė ne itin daug kontaktų su civilizacija turinčių genčių, kurios iki šiol saugo savo kalbą, tautinius kostiumus ir archajiškus papročius.
Civilizacijų ryšiai ir paslaptys
Tolimiausias žmonijos istorijos dienas dengia užmirštis. Visose pasaulio tautose išlikę padavimai apie katastrofas, tvanus ir žemės drebėjimus. Kai kurie istoriniai sutapimai tarp tolimų pasaulio kraštų verčia susimąstyti apie prarastus ryšius. Pavyzdžiui, inkų imperija Pietų Amerikoje ir senovės egiptiečiai turėjo panašius mirusiųjų balzamavimo būdus, o kryžiaus ženklas, simbolizuojantis amžinąjį gyvenimą, buvo žinomas abiejose Atlanto pusėse.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Bendras plotas | 30,3 mln. km² |
| Ilgiausia upė | Nilas (6853 km) |
| Aukščiausias taškas | Kilimandžaras (5895 m) |
| Didžiausias gyventojų skaičius | Nigerija (193 mln.) |
Žmonijos istorija - tai tūkstantmečius trunkanti mozaika, kurioje susipina moksliniai faktai, legendos ir mitai. Nors kai kurie ryšiai nutrūko po senovės katastrofų ar žmonių migracijos, šiandien mes vis dar bandome suvokti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo laikas. Etiopija, savo ruožtu, lieka vienu geriausių atspirties taškų, siekiant pažinti šias gilias žmonijos ištakas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
