Prancūziškas Vaikų Auklėjimas: Pamelos Druckerman Knygos Įžvalgos ir Principai

Pastaraisiais metais vis didesnio populiarumo sulaukia įvairūs vaikų auklėjimo metodai, o vienas iš jų - prancūziškas auklėjimo būdas. Apie jį kalbama forumuose, straipsniuose ir, žinoma, knygose. Šiame straipsnyje mes išsamiai apžvelgsime Pamelos Druckerman knygą "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" (angl. "Bringing Up Bébé: One American Mother Discovers the Wisdom of French Parenting") ir išnagrinėsime pagrindinius prancūziško auklėjimo principus, aptarsime jų privalumus ir trūkumus, bei palyginsime su kitais populiariais auklėjimo stiliais.

Apie Pamelos Druckerman knygą „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“

Pamela Druckerman, amerikietė žurnalistė, gyvenanti Paryžiuje, savo knygoje "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" dalinasi asmenine patirtimi auginant vaikus Prancūzijoje. Knyga pasakojama apie amerikietės adaptaciją ir visus motiniškus potyrius nuostabiame mieste Paryžiuje. „Žinau, skamba nemaloniai, bet aš neleipstu nuo Paryžiaus“, - pareiškia iš Niujorko į Paryžių gyventi atvykusi Pamela Druckerman. Ji nesupranta, ką čia valgyti, jos gyvenamasis rajonas nėra gražus, žiema čia per šalta...

Tad ir susilaukusi kūdikio Paryžiuje, ji iš pradžių netrokšta tapti prancūziška mama. Tačiau ilgainiui Pamela prisijaukina miestą ir jo žmones, o didžiausių atradimų padaro stebėdama prancūzų tėvų ir vaikų santykius. Autorė stebi ir analizuoja prancūzų tėvų elgesį, jų požiūrį į vaikų auklėjimą, ir palygina jį su amerikietiškuoju stiliumi. Labai įdomiai ir šmaikščiai pateikiami palyginimai tarp amerikietiško ir prancūziško auklėjimo, kas, Pamelos žodžiais tariant, būtų kaip diena ir naktis, juoda ir balta.

Užrašų knygelę paslėpusi vystyklų krepšyje Pamela Druckerman, buvusi „The Wall Street Journal“ žurnalistė, užsimoja atskleisti paslaptį, kaipgi auginama gerai miegančių, gurmaniškai besimaitinančių ir gana atsipalaidavusių tėvų visuomenė. Knyga tapo bestseleriu, nes atskleidžia daugeliui tėvų aktualius klausimus: kaip išauginti ramius, savarankiškus ir gerai besielgiančius vaikus. Knygoje "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" autorė šmaikščiai ir įžvalgiai pristato prancūziško auklėjimo filosofiją, kuri tikrai turėtų sudominti ir jus. Lietuvoje nemažai tėvų žavisi vadinamu prancūzišku auklėjimu.

Knygos "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" duomenys:

  • Pavadinimas: Vaikų auklėjimas pagal prancūzus. Kodėl prancūzų vaikai neverkšlena ir kitos paslaptys
  • Autorius: Pamela Druckerman
  • Leidėjas: Alma littera
  • Leidimo metai: 2013
  • Puslapių skaičius: 239
  • Auklėjimo stilius: prancūziškas auklėjimas
  • Kam skirta: tėvams, auginantiems vaikus nuo gimimo iki 5-6 metų
  • Vertimas: Iš anglų k. vertė Margarita Bautrėnienė
Pamela Druckerman knygos viršelis

Pagrindiniai Prancūziško Auklėjimo Principai

Nors P. Druckerman knyga yra populiarus prancūziško auklėjimo šaltinis, svarbu atkreipti dėmesį, kad prancūziškas auklėjimas nėra vienalytis reiškinys. Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, Prancūzijoje yra įvairių šeimų ir skirtingų auklėjimo stilių. Tačiau galima išskirti keletą bendrų principų, kurie dažnai pastebimi prancūzų šeimose ir kuriuos pabrėžia autorė.

1. „Pause“ principas: Kantrybė ir Atidėjimas

Prancūzų tėvai moko vaikus palaukti ir atidėti pasitenkinimą. Jie nelinkę iš karto reaguoti į kiekvieną vaiko verksmą ar poreikį, bet leidžia jam pačiam susidoroti su nedideliais sunkumais. Tai padeda vaikams išmokti savitvardos ir kantrybės. Pavyzdžiui, jei vaikas pradeda verkti lovelėje, tėvai pirmiausia palaukia kelias minutes, kad įsitikintų, ar jis negali pats nusiraminti. Tik jei vaikas ir toliau verkia, jie įsikiša ir jį paguodžia. Štai prancūzų kūdikiai, anot Druckerman, jau nuo dviejų trijų mėnesių išmiega neprabudę visą naktį, o jos draugų Amerikoje atžalos taip elgtis pradeda tik nuo metų ar dar vėliau.

Savaitę bandžiau prancūzišką auklėjimą 😂 — Quelle Catastrophe

2. „Le cadre“: Aiškios Ribos ir Nuoseklumas

Prancūzų tėvai nustato aiškias ribas ir taisykles, kurių vaikai turi laikytis. Tačiau šios taisyklės nėra pernelyg griežtos ar ribojančios. Svarbiausia, kad jos būtų nuoseklios ir aiškios vaikui. Tai reiškia, kad tėvai turi laikytis savo pažadų ir bausmių, ir neturėtų keisti savo nuomonės priklausomai nuo vaiko nuotaikos ar aplinkybių.

3. Mėgavimasis Tėvyste ir Asmeninio Gyvenimo Išsaugojimas

Prancūzų tėvai stengiasi mėgautis tėvyste ir nesijaučia kalti dėl to, kad skiria laiko sau. Jie supranta, kad laimingi tėvai - laimingi vaikai. Jie skiria laiko savo pomėgiams, socialiniam gyvenimui ir santykiams su partneriu. Tai padeda jiems išvengti perdegimo ir būti geresniais tėvais. Prancūzijoje ir pati motinystė išgyvenama kitaip. Čia jaunos mamytės netampa nusiplūkusiomis tarnaitėmis, neturinčiomis asmeninio gyvenimo. Anot prancūzių, geri gimdytojai neprivalo nuolat tarnauti vaikams ir dėl to jausti kaltę. Atėjusios į svečius bičiulės amerikietės be paliovos sprendžia savo mažylių kivirčus, o prancūzės draugės siurbčioja kavą, nes jų vaikai žaidžia. Savo vaikams jos pakančiai, ramiai vadovauja, o amerikietėms belieka pavydėti.

4. Valgymo Kultūra: Mėgavimasis ir Įvairovė

Prancūzų vaikai nuo mažens mokomi mėgautis maistu ir valgyti įvairius patiekalus. Tėvai skatina vaikus ragauti naujus skonius ir neleidžia jiems būti išrankiems. Valgymas yra svarbi šeimos dalis, o ne tik būdas numalšinti alkį. Prancūzų šeimos dažnai valgo kartu prie stalo, be televizoriaus ar kitų trukdžių. Tai padeda vaikams išmokti tinkamo elgesio prie stalo ir mėgautis maistu. Prancūzų vaikų stalo patiekaluose dažnesni troškinti porai - ne vištienos gabaliukai.

Labiausiai P. Druckerman patiko prancūzų vaikų maitinimas - tai galėtų būti nuostabus pavyzdys ir kitoms šalims. Palmių šerdys, pomidorų salotos, kalakutiena su bazilikais ir ryžiais, kolumjeras (minkštas sūris), porų sriuba, sardinių putėsiai su grietinėle - tai ne paryžietiškos kavinės, o lopšelio meniu. Knygoje apstu patarimų, kaip vaikučiai valgo, kokiu metu ir kokiu rėžimu, kada galima užkandžiauti, kada ne ir koks efektas pasiekiamas. Skaitydami knygą, rasite atsakymus, kaip išmokyti vaikus valgyti absoliučiai viską, nors bandyti gali tekti ir 10 kartų su vienu ar kitu maisto produktu.

Prancūzų vaikų sveiko maisto meniu

5. Savarankiškumo Skatinimas

Prancūzų tėvai skatina vaikų savarankiškumą nuo pat mažens. Jie leidžia vaikams patiems apsirengti, pavalgyti ir žaisti, net jei tai užtrunka ilgiau ar nėra tobula. Jie tiki, kad vaikams reikia duoti erdvės eksperimentuoti ir mokytis iš savo klaidų. Tai padeda vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir atsakomybės jausmą. Knygoje atskleidžiamas požiūris į lopšelius ir auklėjimą juose: vaikučiai juose turi veikti - žaisti, bendrauti, mokytis dalintis, nes visoms kitoms mokymosi veikloms dar ateis savas laikas.

Knygos „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“ Stiprybės ir Silpnybės

Pamela Druckerman knyga, būdama žurnalistinis tyrimas apie prancūzų ir amerikiečių vaikų auklėjimo skirtumus, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

Stiprybės

  • Lengvai skaitoma ir įtraukianti: Autorė dalinasi asmeninėmis patirtimis ir stebėjimais, kurie yra patrauklūs ir lengvai suprantami. Knyga savo stiliumi labiau panaši į romaną, nei į auklėjimo vadovą, tačiau tai ją daro labai lengvai skaitoma ir įdomia.
  • Praktiniai patarimai: Pateikia praktinių patarimų, kuriuos tėvai gali pritaikyti savo kasdieniame gyvenime.
  • Kultūrinių skirtumų analizė: Atskleidžia skirtingus požiūrius į vaikų auklėjimą ir skatina tėvus kritiškai įvertinti savo pačių auklėjimo stilių.

Silpnybės

  • Asmeninė patirtis, ne mokslinis tyrimas: Knyga remiasi autorės asmenine patirtimi ir stebėjimais, todėl negali būti laikoma moksliniu tyrimu.
  • Idealizavimas: Autorė kartais linkusi idealizuoti prancūzišką auklėjimo stilių ir nepastebėti jo trūkumų.
  • Apibendrinimai ir stereotipai: Knygoje gali būti apibendrinimų ir stereotipų apie prancūzų tėvus.
Svarbiausi prancūzų auklėjimo principai

Prancūziško Auklėjimo Privalumai ir Trūkumai

Kaip ir bet kuris kitas auklėjimo stilius, prancūziškas auklėjimas turi savo privalumų ir trūkumų.

Privalumai

  • Savarankiški ir atsakingi vaikai: Prancūziškas auklėjimas skatina vaikų savarankiškumą ir atsakomybę nuo pat mažens, todėl vaikai išauga labiau pasitikintys savimi ir gebantys pasirūpinti savimi. Argi nenuostabu, jog prancūzų vaikai nemėto maisto, valgo daržoves, nuo 3 mėnesių išmiega visą naktį, neklykia parduotuvėse ir žaidimų aikštelėse, ramiai sėdi prie stalo kavinėse, nepertraukinėja tėvų kalbančių telefonu ar su kitais žmonėmis?
  • Gerai besielgiantys vaikai: Aiškios ribos ir taisyklės padeda vaikams išmokti tinkamo elgesio ir gerbti kitus.
  • Laimingi tėvai: Prancūzų tėvai stengiasi mėgautis tėvyste ir nesijaučia kalti dėl to, kad skiria laiko sau. Tai padeda jiems išvengti perdegimo ir būti geresniais tėvais. Knygoje teigiama, jog prancūzų tėvai „mažiau pavargsta ir patiria daugiau malonumo“ augindami vaikus. O vaikai yra savarankiškesni ir laimingesni.
  • Gera valgymo kultūra: Prancūzų vaikai nuo mažens mokomi mėgautis maistu ir valgyti įvairius patiekalus. Tai padeda jiems išvengti išrankumo maistui ir išsiugdyti sveikus mitybos įpročius.

Trūkumai

  • Gali būti per griežtas: Kai kurie kritikai teigia, kad prancūziškas auklėjimas gali būti per griežtas ir ribojantis, ypač jei tėvai pernelyg daug dėmesio skiria taisyklėms ir disciplinai.
  • Gali būti nepritaikomas visiems vaikams: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ne visiems vaikams tinka tas pats auklėjimo stilius. Prancūziškas auklėjimas gali būti nepritaikomas vaikams, kurie yra jautresni ar reikalauja daugiau dėmesio.
  • Gali būti sunku pritaikyti kitose kultūrose: Prancūziškas auklėjimas yra glaudžiai susijęs su prancūzų kultūra ir tradicijomis, todėl gali būti sunku jį pritaikyti kitose kultūrose.
  • Ne idealus rezultatas: Prancūzija - šalis žavinti savo kultūra, kalba, mada, kvepalais, virtuve, menu ir kinu. Tačiau vaikų auklėjimas nėra ta sritis, kuria žavisi visas pasaulis. Autorė pastebi, jog suaugę paryžiečiai garsėja šiurkštumu, šaltumu ir nedėmesingumu, rašo, kad prancūzai yra santūrūs, abejingi, nedraugiški, o prancūzės uždaresnės. Dažnas keturmetis prancūzų vaikas dar naudojasi žinduku (čiulptuku), peštynės darželių kiemuose yra įprastas dalykas, o mokykloje kritika - pastovus palydovas.

Pažiūrėkime, kelinti prancūzai yra pagal laimingumą pasaulyje. The World Happiness duomenimis 2019 metų ataskaitoje Prancūzijai atitenka 24 vieta. Amerikiečiams (JAV), neišsimiegantiems ir besiplūkiantiems su nedrausmingais vaikais - 18. O galbūt prancūzai pirmauja mažu skyrybų skaičiumi, nes vakarais jiems nereikia vargti migdant vaikų ir keltis prie jų naktimis, dėlto jie turi daugiau laiko ir jėgų skirti dėmesį sutuoktiniui? Tačiau ir šioje srityje jie neturi kuo pasigirti - skyrybų skaičius kasmet didėja, nors ir prancūzės anksti grįžta į darbą, nežindo, migdo vaikus jų kambariuose, ir vadovaujasi taisyklėmis “pirma tėvai, tada vaikai“ bei “sprendžiu aš“. Taigi, prancūziškas auklėjimas nėra tobulas.

Šalis 2019 m. Pasaulio laimės ataskaitos vieta
Jungtinės Amerikos Valstijos 18
Prancūzija 24

Prancūziško Auklėjimo Palyginimas su Kitais Populiariais Stiliais

Prancūziškas auklėjimas skiriasi nuo kitų populiarių auklėjimo stilių, tokių kaip autoritarinis, permisinis ir autoritetingas auklėjimas.

  • Autoritarinis auklėjimas: Šis stilius pasižymi griežtomis taisyklėmis ir mažu tėvų įsitraukimu. Tėvai reikalauja besąlygiško paklusnumo ir nesuteikia vaikams daug laisvės. Prancūziškas auklėjimas yra mažiau autoritarinis, nes tėvai nustato aiškias ribas, bet taip pat skatina vaikų savarankiškumą ir kūrybiškumą.
  • Permisinis auklėjimas: Šis stilius pasižymi dideliu tėvų įsitraukimu ir mažai taisyklių. Tėvai leidžia vaikams daryti viską, ką jie nori, ir vengia nustatyti ribas. Prancūziškas auklėjimas yra mažiau permisinis, nes tėvai nustato aiškias ribas ir reikalauja, kad vaikai jų laikytųsi.
  • Autoritetingas auklėjimas: Šis stilius pasižymi balansu tarp taisyklių ir tėvų įsitraukimo. Tėvai nustato aiškias ribas, bet taip pat yra šilti, rūpestingi ir palaikantys. Prancūziškas auklėjimas yra panašus į autoritetingą auklėjimą, nes tėvai nustato aiškias ribas, bet taip pat skatina vaikų savarankiškumą ir kūrybiškumą.

Kaip Pritaikyti Prancūziškus Auklėjimo Principus Savo Šeimoje

Jei jus domina prancūziškas auklėjimas, galite pabandyti pritaikyti kai kuriuos jo principus savo šeimoje. Štai keletas patarimų:

  • Nustatykite aiškias ribas ir taisykles: Vaikams reikia žinoti, ko iš jų tikimasi. Nustatykite aiškias ribas ir taisykles, kurių vaikai turi laikytis.
  • Būkite nuoseklūs: Laikykitės savo pažadų ir bausmių. Nekeiskite savo nuomonės priklausomai nuo vaiko nuotaikos ar aplinkybių.
  • Leiskite vaikams palaukti: Nemėginkite iš karto patenkinti kiekvieno vaiko poreikio. Leiskite jam pačiam susidoroti su nedideliais sunkumais.
  • Skatinkite savarankiškumą: Leiskite vaikams patiems apsirengti, pavalgyti ir žaisti. Nesikiškite, nebent jiems tikrai reikia pagalbos.
  • Mėgaukitės tėvyste: Skirkite laiko savo pomėgiams, socialiniam gyvenimui ir santykiams su partneriu. Laimingi tėvai - laimingi vaikai.
  • Skatinkite sveiką mitybą: Mokykite vaikus mėgautis maistu ir valgyti įvairius patiekalus. Valgykite kartu prie stalo, be televizoriaus ar kitų trukdžių.
Tėvai žaidžia su vaikais parke, Prancūzija

tags: #knyga #apie #prancuziska #auklejima



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems