Pastaraisiais metais vis didesnio populiarumo sulaukia įvairūs vaikų auklėjimo metodai, o vienas iš jų - prancūziškas auklėjimo būdas. Apie jį kalbama forumuose, straipsniuose ir, žinoma, knygose. Šiame straipsnyje mes išsamiai apžvelgsime Pamelos Druckerman knygą "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" (angl. "Bringing Up Bébé: One American Mother Discovers the Wisdom of French Parenting") ir išnagrinėsime pagrindinius prancūziško auklėjimo principus, aptarsime jų privalumus ir trūkumus, bei palyginsime su kitais populiariais auklėjimo stiliais.
Pamela Druckerman, amerikietė žurnalistė, gyvenanti Paryžiuje, savo knygoje "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" dalinasi asmenine patirtimi auginant vaikus Prancūzijoje. Knyga pasakojama apie amerikietės adaptaciją ir visus motiniškus potyrius nuostabiame mieste Paryžiuje. „Žinau, skamba nemaloniai, bet aš neleipstu nuo Paryžiaus“, - pareiškia iš Niujorko į Paryžių gyventi atvykusi Pamela Druckerman. Ji nesupranta, ką čia valgyti, jos gyvenamasis rajonas nėra gražus, žiema čia per šalta...
Tad ir susilaukusi kūdikio Paryžiuje, ji iš pradžių netrokšta tapti prancūziška mama. Tačiau ilgainiui Pamela prisijaukina miestą ir jo žmones, o didžiausių atradimų padaro stebėdama prancūzų tėvų ir vaikų santykius. Autorė stebi ir analizuoja prancūzų tėvų elgesį, jų požiūrį į vaikų auklėjimą, ir palygina jį su amerikietiškuoju stiliumi. Labai įdomiai ir šmaikščiai pateikiami palyginimai tarp amerikietiško ir prancūziško auklėjimo, kas, Pamelos žodžiais tariant, būtų kaip diena ir naktis, juoda ir balta.
Užrašų knygelę paslėpusi vystyklų krepšyje Pamela Druckerman, buvusi „The Wall Street Journal“ žurnalistė, užsimoja atskleisti paslaptį, kaipgi auginama gerai miegančių, gurmaniškai besimaitinančių ir gana atsipalaidavusių tėvų visuomenė. Knyga tapo bestseleriu, nes atskleidžia daugeliui tėvų aktualius klausimus: kaip išauginti ramius, savarankiškus ir gerai besielgiančius vaikus. Knygoje "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" autorė šmaikščiai ir įžvalgiai pristato prancūziško auklėjimo filosofiją, kuri tikrai turėtų sudominti ir jus. Lietuvoje nemažai tėvų žavisi vadinamu prancūzišku auklėjimu.
Knygos "Vaikų auklėjimas pagal prancūzus" duomenys:

Nors P. Druckerman knyga yra populiarus prancūziško auklėjimo šaltinis, svarbu atkreipti dėmesį, kad prancūziškas auklėjimas nėra vienalytis reiškinys. Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, Prancūzijoje yra įvairių šeimų ir skirtingų auklėjimo stilių. Tačiau galima išskirti keletą bendrų principų, kurie dažnai pastebimi prancūzų šeimose ir kuriuos pabrėžia autorė.
Prancūzų tėvai moko vaikus palaukti ir atidėti pasitenkinimą. Jie nelinkę iš karto reaguoti į kiekvieną vaiko verksmą ar poreikį, bet leidžia jam pačiam susidoroti su nedideliais sunkumais. Tai padeda vaikams išmokti savitvardos ir kantrybės. Pavyzdžiui, jei vaikas pradeda verkti lovelėje, tėvai pirmiausia palaukia kelias minutes, kad įsitikintų, ar jis negali pats nusiraminti. Tik jei vaikas ir toliau verkia, jie įsikiša ir jį paguodžia. Štai prancūzų kūdikiai, anot Druckerman, jau nuo dviejų trijų mėnesių išmiega neprabudę visą naktį, o jos draugų Amerikoje atžalos taip elgtis pradeda tik nuo metų ar dar vėliau.
Prancūzų tėvai nustato aiškias ribas ir taisykles, kurių vaikai turi laikytis. Tačiau šios taisyklės nėra pernelyg griežtos ar ribojančios. Svarbiausia, kad jos būtų nuoseklios ir aiškios vaikui. Tai reiškia, kad tėvai turi laikytis savo pažadų ir bausmių, ir neturėtų keisti savo nuomonės priklausomai nuo vaiko nuotaikos ar aplinkybių.
Prancūzų tėvai stengiasi mėgautis tėvyste ir nesijaučia kalti dėl to, kad skiria laiko sau. Jie supranta, kad laimingi tėvai - laimingi vaikai. Jie skiria laiko savo pomėgiams, socialiniam gyvenimui ir santykiams su partneriu. Tai padeda jiems išvengti perdegimo ir būti geresniais tėvais. Prancūzijoje ir pati motinystė išgyvenama kitaip. Čia jaunos mamytės netampa nusiplūkusiomis tarnaitėmis, neturinčiomis asmeninio gyvenimo. Anot prancūzių, geri gimdytojai neprivalo nuolat tarnauti vaikams ir dėl to jausti kaltę. Atėjusios į svečius bičiulės amerikietės be paliovos sprendžia savo mažylių kivirčus, o prancūzės draugės siurbčioja kavą, nes jų vaikai žaidžia. Savo vaikams jos pakančiai, ramiai vadovauja, o amerikietėms belieka pavydėti.
Prancūzų vaikai nuo mažens mokomi mėgautis maistu ir valgyti įvairius patiekalus. Tėvai skatina vaikus ragauti naujus skonius ir neleidžia jiems būti išrankiems. Valgymas yra svarbi šeimos dalis, o ne tik būdas numalšinti alkį. Prancūzų šeimos dažnai valgo kartu prie stalo, be televizoriaus ar kitų trukdžių. Tai padeda vaikams išmokti tinkamo elgesio prie stalo ir mėgautis maistu. Prancūzų vaikų stalo patiekaluose dažnesni troškinti porai - ne vištienos gabaliukai.
Labiausiai P. Druckerman patiko prancūzų vaikų maitinimas - tai galėtų būti nuostabus pavyzdys ir kitoms šalims. Palmių šerdys, pomidorų salotos, kalakutiena su bazilikais ir ryžiais, kolumjeras (minkštas sūris), porų sriuba, sardinių putėsiai su grietinėle - tai ne paryžietiškos kavinės, o lopšelio meniu. Knygoje apstu patarimų, kaip vaikučiai valgo, kokiu metu ir kokiu rėžimu, kada galima užkandžiauti, kada ne ir koks efektas pasiekiamas. Skaitydami knygą, rasite atsakymus, kaip išmokyti vaikus valgyti absoliučiai viską, nors bandyti gali tekti ir 10 kartų su vienu ar kitu maisto produktu.

Prancūzų tėvai skatina vaikų savarankiškumą nuo pat mažens. Jie leidžia vaikams patiems apsirengti, pavalgyti ir žaisti, net jei tai užtrunka ilgiau ar nėra tobula. Jie tiki, kad vaikams reikia duoti erdvės eksperimentuoti ir mokytis iš savo klaidų. Tai padeda vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir atsakomybės jausmą. Knygoje atskleidžiamas požiūris į lopšelius ir auklėjimą juose: vaikučiai juose turi veikti - žaisti, bendrauti, mokytis dalintis, nes visoms kitoms mokymosi veikloms dar ateis savas laikas.
Pamela Druckerman knyga, būdama žurnalistinis tyrimas apie prancūzų ir amerikiečių vaikų auklėjimo skirtumus, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

Kaip ir bet kuris kitas auklėjimo stilius, prancūziškas auklėjimas turi savo privalumų ir trūkumų.
Pažiūrėkime, kelinti prancūzai yra pagal laimingumą pasaulyje. The World Happiness duomenimis 2019 metų ataskaitoje Prancūzijai atitenka 24 vieta. Amerikiečiams (JAV), neišsimiegantiems ir besiplūkiantiems su nedrausmingais vaikais - 18. O galbūt prancūzai pirmauja mažu skyrybų skaičiumi, nes vakarais jiems nereikia vargti migdant vaikų ir keltis prie jų naktimis, dėlto jie turi daugiau laiko ir jėgų skirti dėmesį sutuoktiniui? Tačiau ir šioje srityje jie neturi kuo pasigirti - skyrybų skaičius kasmet didėja, nors ir prancūzės anksti grįžta į darbą, nežindo, migdo vaikus jų kambariuose, ir vadovaujasi taisyklėmis “pirma tėvai, tada vaikai“ bei “sprendžiu aš“. Taigi, prancūziškas auklėjimas nėra tobulas.
| Šalis | 2019 m. Pasaulio laimės ataskaitos vieta |
|---|---|
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 18 |
| Prancūzija | 24 |
Prancūziškas auklėjimas skiriasi nuo kitų populiarių auklėjimo stilių, tokių kaip autoritarinis, permisinis ir autoritetingas auklėjimas.
Jei jus domina prancūziškas auklėjimas, galite pabandyti pritaikyti kai kuriuos jo principus savo šeimoje. Štai keletas patarimų:

tags: #knyga #apie #prancuziska #auklejima