Prof. Edita Gimžauskienė: Karjera ir Indėlis į Lietuvos Švietimą

Profesorė Edita Gimžauskienė yra žinoma akademikė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė, taip pat aktyvi KTU Alumnų asociacijos valdybos narė. Jos veikla apima ne tik vadovavimą fakultetui, bet ir aktyvų dalyvavimą bei indėlį į Lietuvos švietimo sistemos plėtrą ir konkurencingumo didinimą, ypatingą dėmesį skiriant naujoviškoms studijų programoms ir tarpdisciplininiam mokymuisi.

Dalyvavimas KTU „Karjeros dienose 2015“

Edita Gimžauskienė buvo viena iš pranešėjų ir diskusijos dalyvių didžiausioje Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugėje - KTU „Karjeros dienose 2015“. Tai buvo masinis visų Kauno aukštųjų mokyklų renginys, atviras ne tik KTU, bet visų Kauno universitetų studentams ir absolventams bei moksleiviams. Mugėje laukta apie 7 tūkst. studentų ir moksleivių, prisistatė daugiau nei 130 įmonių ir organizacijų. Šiemet mugės akcentas buvo sėkmingų karjeros pasirinkimo modelių atskleidimas per tikrus pavyzdžius, įkvepiančias gyvenimo istorijas. Gyvename asmenybių amžiuje, kai vertinamas individualumas, o terminas „sėkminga karjera“ įgauna naujų atspalvių. Pirmą kartą karjeros kontaktų mugės metu vyko KTU alumnų konferencija. Edita Gimžauskienė skaitė pranešimą tema „Ką gali duoti universitetas“ ir dalyvavo plenarinėje diskusijoje „Darbdavys-Studentas-Universitetas: Bendravimas ir bendradarbiavimas“.

KTU „Karjeros dienos 2015“ - tai tūkstančių jaunų žmonių ir karjeros profesionalų susitikimo vieta, proga pasidalinti požiūriais ir patirtimi. Šiandien, kai karjeros pasirinkimo neriboja geografiniai rėmai, o dėl galimybių suvilioti talentingus mūsų aukštųjų mokyklų absolventus varžosi pasaulinės įmonės, ypač svarbūs renginiai atskleidžiantys galimybes Lietuvoje.

Lankstaus studijų modelio ir tarpdisciplininių programų vizija

Edita Gimžauskienė pabrėžia, kad mokyklos absolventai, rinkdamiesi studijas, turėtų atkreipti dėmesį į galimybę keisti savo kryptį. Pasak jos, lankstus studijų modelis yra pagrindinis modernaus universiteto bruožas, o didžioji dalis studijų universitetuose ateityje bus tarpdisciplininės. Ji teigia, kad pasirinkimas labai priklauso nuo mokinių motyvacijos, nes tie, kurie tiksliai ir aiškiai žino ko nori, renkasi studijų programas, kurių pavadinimai paprastai sutampa ir su krypties pavadinimu: ekonomika, matematika, finansai, informatika. Tie, kurie dvejoja, dažniausiai stoja dėl pavadinimo. Todėl stodamas moksleivis turėtų atkreipti dėmesį į galimybę lanksčiai keisti savo kryptį.

KTU visose studijų programose suteikiama galimybė rinktis ir gretutines studijas. Profesorė kelia klausimą, ar į ateitį orientuotos studijų programos, jungiančios skirtingus mokslus, netampa sunkiai suprantamos dėl jų įmantrių pavadinimų. Pasak jos, tai, ką žino sveikatos mokslų atstovai, nebūtinai žinos informatikai. Pavyzdžiui, energetikos inžinerijos kursą ir ekonomikos kursą išklausęs absolventas dar negalės spręsti ekonominės energetikos problemų.

Naujos didžiųjų verslo duomenų analitikos programos pristatymas

Kaip pavyzdį E. Gimžauskienė pateikia naują Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studijų programą - didžiųjų verslo duomenų analitiką. KTU šiais metais pristato didžiųjų verslo duomenų analitikos programą.

Šiuolaikiniame pasaulyje statistika rodo, kad kasdien yra sukuriama apie 2,3 trilijono gigabaitų duomenų. Lietuvoje vien mokesčių apskaitos informacinių sistemų duomenys aiškiai iliustruoja galimą potencialą, nes mokesčių inspekcija priima iki 35 tūkst. įplaukų duomenų kas dieną (7 milijonai per metus). Tai kuria masyvius duomenis, iš kurių daryti įžvalgas ir priimti sprendimus be informatikos ir matematikos žinių darosi neįmanoma.

Dalis programos yra skirta išsiaiškinti, kaip panaudoti matematikos instrumentus verslo problemoms spręsti. Tyrimai rodo, kad vien per praėjusius metus JAV didžiųjų duomenų analitikų poreikis išaugo 3 kartus.

Tarpkryptinių studijų esmė ir programos rengimas

Profesorė Edita Gimžauskienė aiškina, kas slepiasi už termino tarpkryptinės / tarpsritinės / tarpdisciplininės studijos. Jos teigimu, išskirtinis orientavimasis yra į didaktikos problematiką, kai dėstoma ne vien matematika, ekonomika, verslas atskirai, bet matematika su verslu kartu. Rengdami didžiųjų verslo duomenų analitikos programą, komanda pradėjo nuo apibrėžimo, kas yra didieji verslo duomenys. Pirmieji susitikimai buvo skirti apsibrėžti, kas yra didieji verslo duomenys. Čia nuomonių iš informatikų, matematikų ir mūsų pusės buvo pačių įvairiausių. Tiesa, kaip ją spręsti, informatikai ir matematikai suvokė šiek tiek skirtingai. Tada reikalai pajudėjo rengiant modulius, formuojant dėstytojų komandas, nes visi moduliai, kurie yra dėstomi toje programoje, yra paremti komandomis: juose yra bent po 1 verslo atstovą, kurio funkcija yra pateikti realią problemą. Įsitraukusios verslo įmonės įsipareigojo tuos duomenis teikti. Tik po šio pasiruošimo atėjo metas matematiniam modeliavimui, programavimo sprendimams. Profesorė akcentuoja didaktiką, studentų gebėjimų kalbėti su įvairių profesijų žmonėmis, ugdymą.

Švietimo politikos įtaka Lietuvos konkurencingumui

Edita Gimžauskienė taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose, skirtose Lietuvos konkurencingumo stiprinimui per švietimo politiką. Ji moderavo diskusiją „Kaip švietimo politika gali perrašyti Lietuvos konkurencingumą?“ Šalies sėkmę lemia ne tik gebėjimas ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir integruotos inovacijų ekosistemos kūrimas. Inovacijų ekosistemos ašis yra universitetai, kuriantys ir perduodantys naujas žinias ir technologijas, aplink juos telkiasi bendrakūros partnerystes vystantys verslai bei startuoliai.

Diskusijos moderatorė, prof. dr. Edita Gimžauskienė, tikino, kad tinkamais prioritetais grįsti, į aukštą pridėtinę vertę orientuoti švietimo sistemos sprendimai yra didesnės nacionalinės konkurencingumo strategijos dalis. Diskusija su įvairių sričių ekspertais atveria galimybes permąstyti švietimo sistemos sąsajas su rinkos poreikiais, verslo bendradarbiavimo galimybėmis ir regionų įgalinimu. Tai būtinas žingsnis, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomikos modelis Lietuvoje remtųsi tvirta švietimo sistema ir sustiprintų Lietuvos pozicijas pasaulinėje rinkoje. Anot jos, Lietuva nepakankamai išnaudoja esamų talentų potencialą, ypač regionuose, ir nepakankamai pritraukia stojančiųjų į inžinerines specialybes.

Duomenys apie didžiųjų duomenų svarbą ir karjeros galimybes

Žemiau pateikiamoje lentelėje apibendrinami duomenys, iliustruojantys didžiųjų duomenų reikšmę šiuolaikiniame versle ir švietimo kontekste.

tags: #edita #gimzauskiene #gime

• Dvynių nėštumas: ką svarbu žinoti?
• Kaip išauginti sėkmingą ir pasitikinčią asmenybę?
• apie Auksinius svogūnus ir politiką
• Pirkėjų įvertinimas: „Cezario“ salotos prekybos tinkluose
• Kaip elgtis radus negyvą gyvūną