Vienas nuostabiausių momentų moters gyvenime yra nėštumas ir mažylio atėjimas į pasaulį. Tačiau tas laikotarpis, kad ir koks jis būtų nuostabus, neretai palieka savo pėdsakus. Po gimdymo moters kūnas pakinta ir tai yra normalu. Nors kinta ne tik krūtinė, tačiau ir pilvas, tačiau dažniausiai krūtinei yra skiriama kur kas daugiau dėmesio. Prieš nėštumą buvusi stangri krūtinė po maitinimo krūtimi ima ir subliūkšta, praranda savo tonusą.
Moterų krūtinės pagrindinė funkcija - maitinti naujai užgimusią atžalą. Nėštumas, gimdymas - hormoninių pokyčių moters organizme, kurie turi įtakos moters išvaizdai, laikotarpis. Hormonai, jų tarpusavio santykis, lemia vienų procesų suaktyvėjimą, kitų užslopinimą. Pakitimai krūtyse nėštumo metu siejami su pasiruošimu žindyti.

Padidėjęs spenelių ir krūtų jautrumas yra vieni pirmųjų nėštumo požymių. Liaukinis audinys reaguoja į hormonų pokyčius ir krūtinė didėja. Vidutiniškai krūtinė padidėja pusantro karto iki žindymo pradžios. Maždaug nuo 12 savaitės įprastinės liemenėlės tampa per ankštos.
Prolaktino koncentracija padidėja jau nėštumo metu, jam veikiant pradeda keistis pieno liaukos, tačiau pieno gamybą jose blokuoja progesteronas ir estrogenas. Pagimdžius progesterono ir estrogeno lygis krenta, tad veikiant prolaktinui pradeda gamintis pienas. Oksitocinas yra atsakingas už pieno tekėjimą. Veikiant šiam hormonui krūtyse esančios mažytės raumenų ląstelės susitraukia ir pienas išspaudžiamas iš alveolių - maišelių, kuriuose jis kaupiasi. Išspaustas pienas teka latakėliais per spenelius. Oksitocino išsiskyrimą žįsdamas veikia kūdikis, o taip pat ir mamos pojūčiai - žindymui atėjęs metas, žiūrėjimas į kūdikį, jo kvapas, kontaktas su jo oda ir jam juntama meilė.
Padidėja spenelio - aureolės kompleksas, suintensyvėja pigmentacija, atsiranda išskyrų iš spenelio, čiuopiami sukietėjimai krūtyse - vieni pagrindinių krūtų pokyčių antrajame trimestre, rodantys, kad prasidėjo pieno gamyba. Tik šiam periode pagamintą pieną suardo pačios moters ląstelės. Trečiam trimestre labiau pakinta tiek krūtų dydis, tiek apimtis po krūtine - praplatėja krūtinės ląsta, prisitaikydama prie augančio vaisiaus.
Svarbu pabrėžti, kad krūtų dydis neturi įtakos sėkmingam žindymui ir pieno kiekiui, t.y. didelė krūtinė savaime nereiškia, kad tekės pieno upės.
Daugelis būsimųjų mamų domisi, kaip teisingai atsistatyti po gimdymo. Ir ne paskutinėje vietoje yra klausimas, kokios priežiūros reikalauja krūtys po gimdymo. Po gimdymo moters kūnas yra pasirengęs maitinti kūdikį. Ir dėl to vyksta būtini pokyčiai susiję su moters krūtimis. Moteris turi turėti pagrindinių žinių apie krūtų priežiūrą po gimdymo.
Ką galima padaryti per patį nėštumą, kad paskui krūtinė kuo mažiau pakistų?
Nėra abejonių, kad nepakartojama motinos pieno sudėtis garantuoja sveiką naujagimio augimą ir raidą, o žindymas apsaugo motinas nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje. Dar iki gimdymo moterims turėtų būti suteikta visa informacija apie taisyklingą žindymą, krūtų priežiūrą, tačiau praktika rodo, kad taip nėra. Žindymas, pieno nusitraukimas pientraukiu, žindymo trukmė, žindomų vaikų skaičius ir kt. Nėštumo ir ypač žindymo metu gali pasitaikyti įvairių diskomfortą keliančių būklių ar net krūtų ligų.
Didelę reikšmę turi vaiko pridėjimas prie motinos krūties iš karto po gimimo. Naujagimio sveikatai labai svarbus imunoglobulinas, kurio yra motinos priešpienyje. Be to, kai kūdikis žindo krūtį, tuo metu geriau traukiasi gimda, o tai padeda greičiau atsiskirti placentai. Be viso to, kūdikio žindymas per pirmuosius keletą minučių po gimimo skatina gerą laktaciją. Mama turi būti tikra, kad ji maitins kūdikį krūtimi. Galbūt ją įtikinės, jog vaikas nepakankamai suvalgo, nepriauga svorio, ir reikėtų pereiti prie dirbtinio maitinimo. Norint būti tikrai, kad vaikas pakankamai suvalgo, jį reikia tiesiog pasverti prieš ir po maitinimo. Specialistai teigia, kad žindymas krūtimi mažiausiai 6 mėnesius žymiai padidina galimybę išvengti daugelio krūtų ligų ateityje.
Ką daryti žindant, kad krūtinė kuo mažiau prarastų savo įprastos išvaizdos? Šiandieninė medicina rekomenduoja vaiką maitinti krūtimi pagal jo poreikius, tačiau būtų gerai išvengti didelių tarpų tarp maitinimų. Žindykite kūdikį pagal poreikį. Žindant pagal poreikį pieno pasigamina tiek, kiek reikia vienam maitinimui, todėl krūtys rečiau persipildo, neįsitempia. Žindykite kūdikį taisyklingai. Žindykite iš abiejų krūtų tolygiai. Apžiūrėdamos savo krūtis, rudajame laukelyje pastebėsite mažas angeles.

Kaip elgtis iškilus sunkumams pataria Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė dr. Galbūt dėl to, kad krūtis pritvinkusi pieno ir kieta? Pačiupinėkite pigmentuotą laukelį ir odą aplink.
Trečia parą po gimdymo krūtys tapo karštos, sunkios, pakilo temperatūra. Tai fiziologinis reiškinys, rodantis, kad prasidėjo pieno gamyba. Jis lengvai praeina, jei kūdikis gerai žinda ir pašalina pieną iš krūties. Taigi išsigąsti nereikėtų ir pulti nutraukti pieno taip pat, nes jo nėra per daug. O krūtys karštos ir patinusios dėl pritekėjusio kraujo ir audinių skysčio į išsiplėtusias kraujagysles, kurios išsiplėtė, kad atplukdytų reikiamą medžiagų kiekį į krūties alveoles pienui gamintis. Ką daryti? Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia žindyti dažnai ir neriboti žindimo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį.
Jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3-5 dieną po gimdymo, gali atsirasti krūtų patinimas. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas laikas, kiek kūdikiui leidžiama žįsti.

Užčiuopiau krūtyje skausmingą sukietėjimą. Ar galiu žindyti šia krūtimi? Užsikimšęs pieno latakas atsiranda dėl pieno sąstovio. Sąstovį lemia iš sutirštėjusio priešpienio susiformavęs kamštis. Jį gali sukelti ir netinkamas pieno pašalinimas. Taigi skausmingą krūtį reikėtų duoti žįsti 2-3 kartus iš eilės. O iš sveikos - truputį nutraukti pieno arba trumpam duoti pažįsti.
Kankina suskilę speneliai. Dėl ko taip atsitiko, juolab kad, rengdamasi gimdymui, juos grūdinau? 98 proc. atvejų speneliai suskyla dėl netaisyklingos kūdikio padėties prie krūties ir netinkamo apžiojimo. Todėl rekomenduojama kreiptis į žindymo konsultantę ar išmanantį žmogų, jei pačiai nesiseka pakoreguoti žindymo technikos. Mokslo įrodyta, kad spenelių įtrūkimai nesusiję su odos spalva, jos storiu, maitinimų dažnumu ir jų trukme.
Ar reikia nutraukti pieną po kiekvieno maitinimo? Ne. Jeigu pieną pradėsite nutraukti po kiekvieno maitinimo, smegenys gaus informaciją, kad kūdikiui reikia daug pieno. Tiek jo ir gaminsis. Tada teks dar ilgiau jį nutraukinėti. Tai atims daug laiko, o žindymas taps ne džiaugsmu, o slogiu, kankinančiu sapnu. Likus pieno krūtyje, kiekvienoje atskirai, veikia su pieno gamyba susijęs hormonas - pieno gamybos stabdytojas.
Kaip žindymas keičia krūtinę? Po gimdymo krūtų liaukinis audinys laukia signalo pradėti intensyvią pieno gamybą. Ji nebūna intensyvi pirmosiomis dienomis, ypač jei vaikas užgimė per Cezario pjūvio operaciją ar gimdymas buvo komplikuotas. Vėliau krūtų liaukinis audinys reaguoja į hormonų pokyčius, žindymą kaip natūralų dirgiklį ir pienas gaminamas „pagal poreikį“. Pasikeičia riebalinio ir liaukinio audinio santykis, pastarasis ima viršų ir tuo aiškinamas fenomenas, kodėl praėjus kelioms savaitėms po gimdymo sumažėja tempimo jausmas, skausmingumas krūtyse, nors dydis bendrai nepakito, pieno kiekis toks pats kaip anksčiau. Nustojus žindyti, krūtų liaukinis audinys ima trauktis, nustoja gaminti pieną ir maždaug per tris mėnesius krūtinė susitraukia iki prieš nėštumą buvusio dydžio. Visgi raiščių susitraukimo galimybės ribotos. Čia analogą galime išvesti su metaline spirale, kuri į pradinę padėtį sugrįžta ištempus iki tam tikro laipsnio. Pertempus raičius sudarančias skaidulas, jos į pradinę būklę nebesusitraukia. Ir tai yra vienas pagrindinių krūtinės pasmukimą aiškinančių fenomenų.
Kai kurių moterų krūtys po gimdymo ir žindymo per kelis mėnesius (beveik) atgauna prieš nėštumą buvusią formą, o kitų krūtinė pasikeičia negrįžtamai. Labai svarbu jaustis gerai. O po gimdymo dažniausiai yra ir taip daug gyvenimo pokyčių. Svarbu, kad jie būtų tvarkomi, išsprendžiami.
Tradiciškoje medicinoje galioja rekomendacija operaciją siūlyti, kai nechirurginės priemonės nėra veiksmingos. Operaciją suprantu kaip dalį kompleksinių priemonių. Jei pasirenkama netinkama operacinė taktika, jei nesivadovaujama pooperacinėmis rekomendacijomis, pavyzdžiui, nedėvi specialios kompresinės liemenėlės, užsiima intensyvia fizine veikla ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos, operacija gali ir neduoti laukiama rezultato. Tačiau daugumoje atvejų krūtų chirurgija padeda atkurti kūno formas ir išvaizdą, ar net ją paryškinti.
Jeigu ateityje dar planuojate vaikų ir norite žindyti - tokiu atveju siūlome pagalvoti, ar ne geriau po visko, po visų planuojamų vaikų atlikti operaciją. Paprasčiausiai po nėštumo krūtinės forma kiek pakinta, tad gali vėl reikti korekcijų. Nustojus žindyti, krūtinė grįžta į iki nėštumo buvusią būklę maždaug per tris mėnesius. Šis laikotarpis gali būti individualus. Dažniausiai plastikos chirurgai rekomenduoja luktelti bent pusmetį su kūno kontūrą keičiančiomis operacijomis. Pavyzdžiui, pilvo plastikai šis laikotarpis gali būti ir ilgesnis. „Galiojimo termino“ šioms operacijoms nėra. Kiekviena moteris renkasi pati, kada nori ir gali atlikti krūtų ar kitą plastinę-rekonstrukcinę operaciją. Rezultatams įtakos gali turėti tik per ankstyvas jos atlikimas. Vis dėlto, moterims siūlyčiau gerai apsvarstyti šeimos planavimo ir plastinių operacijų klausimus su partneriu. Pakartotinis nėštumas, tikėtina, kad turės įtakos anksčiau atliktos operacijos rezultatams.
Esame tikri, kad tokiu atveju pavyks ne tik kur kas greičiau pasveikti, tačiau taip pat ir susitvarkyti su sveikatos problemomis, kad ir kokios yra.
Šiuo metu opcijų yra tikrai daug. Kai kurie specialistai net vienu kartu didina ir kelia. Tai, žinoma, labai patogu, kadangi galima ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau ir nervų. Pirmiausia tai mažinamas odos perteklius, kuris dažniausiai ir gadina bendrą vaizdą. Dažniausiai siūloma panaikinti ir tą odos perteklių, kuris yra ant pilvo. Taip pat naudojant specialias priemones yra pakeliama krūtinė ir tuo pačiu vizualiai ji atrodo taip, kaip iki nėštumo.
Istoriškai krūtinės pakėlimo metodikų būta įvairių. Pagrindinis tokių operacijų tikslas - atstatyti krūtinės formą, pakelti pasmukusius krūtinės audinius, išlaikant ar kiek sumažinant krūtinės tūrį. Šiandien viena populiariausių klasifikacijų paremta pooperacinio rando vieta, forma. Operacijų be randų nebūna, todėl visiškai natūralus klausimas kokio dydžio randas bus po operacijos, kiek jis išduos moterį, kad jai atlikta operacija. Mane vis dar stebina, kad krūtų operacijos yra mistifikuotos, drovimasi apie jas kalbėti, prisipažinti. Krūtinės pakėlimo operacijos metodika skiriasi nuo būklės, krūtinės pasmukimo laipsnio.
Randas gali slėptis:

Metodika parenkama atsižvelgiant į moters lūkesčius, detalius krūtų ir krūtinės ląstos dydžius, bendrąsias kūno proporcijas. Jei norima suteikti papildomo tūrio, padidinti krūtinę, tenka svarstyti krūtų implantų panaudojimo klausimą. Alternatyva krūtinės didinimui implantais yra pastaruoju metu vis didesnio populiarumo susilaukianti riebalų persodinimo operacija. Kuri iš išvardintų operacijų tinkamiausia, siūlyčiau pasitarti su savo plastikos chirurgu. Svarbiausia yra rasti tokią kliniką, kurios teikiamos paslaugos Jums labiausiai tinka.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai savo darbe visuomet stengiasi išlaikyti tai, ką Dievas ar gamta davė. Dauguma krūtinės operacijų metodikų, paremtos išsaugant krūties liaukinį audinį, pieno latakėlius, spenelio - aureolės komplekso fiziologines savybes. Todėl tiek po krūtinės pakėlimo, tiek po krūtinės didinimo dažniausiai įmanoma maitinti krūtimi.
Nėra duomenų, kuriam laikotarpiui išlieka operacijos rezultatai. Tokių tyrimų net ir atlikti neįmanoma, pradedant nuo to, kad žmonės yra labai individualūs, skiriasi fiziologinės charakteristikos, pooperacinė elgsena, amžiniai pokyčiai. Nemažiau svarbūs ir sampratos, lūkesčių pokyčiai bėgant metams. Todėl tikrai nereiktų tikėti, kad plastikos chirurgas išrašys „garantinį lapelį“ kažkuriam laikotarpiui. Vis dėlto, siūlyčiau specialistą rinktis atsakingai, nepabijoti užduoti „nepatogių“ klausimų, pasidomėti kokios yra pooperacinės rekomendacijos, priežiūra ir specialisto/klinikos įsipareigojimai. Dažniausiai po operacijos reikia bent jau mėnesį, kitą laikytis chirurgo pateiktų rekomendacijų.