Priešmokyklinio ugdymo kompetencijos ir ugdymo gairės: išsamus aprašymas

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) yra nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas. Jo paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Šios programos padeda siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų.

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, ir jis pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Bendrosiose programose nuosekliai plėtojama ankstesnių metų bendrosiose programose įvardyta vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptis.

Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir filosofija

Priešmokyklinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai. Asmeniui suteikiamos visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingos kompetencijos, padedant nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus.

Pagrindinės ugdomos kompetencijos

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės ir ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse bei veiklose, siekiant užtikrinti pusiausvyrą ir dermę. Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo kompetencija: Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Jie plėtoja žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybinį mąstymą. Jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus, tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius.
• Pažinimo kompetencija: Tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius.
• Pilietiškumo kompetencija: Vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Jie bendradarbiauja su kitais, puoselėja vertybes, dalyvauja bendruomenės veikloje, ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
• Skaitmeninė kompetencija: Vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Jie peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, išbando technologijas bendravimui.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Vaikai plėtoja savimonės gebėjimus, supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Jie mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas, supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.

Ugdymosi sritys priešmokykliniame ugdyme

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis:

1. Gamtamokslinis ugdymas: Vaikai atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus ir reiškinius. Jie tyrinėja augalus, gyvūnus, dangaus kūnus, gamtos reiškinius, daiktus ir medžiagas, mokosi atlikti paprasčiausius tyrimus. Domėdamiesi smulkiąja tautosaka, negrožinėmis knygomis, vaikai pažįsta gamtą.
2. Kalbinis ugdymas: Vaikai plėtoja savo žodyną, kuria ir atpasakoja trumpus tekstus, sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir sakinius. Ypatingas dėmesys skiriamas valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams.
3. Matematinis ugdymas: Ši sritis skatina vaikus smalsauti, tyrinėti, atpažinti daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius, juos apibūdinti. Vaikai mokosi skaičiuoti, lyginti kiekius, suprasti erdvinius santykius per žaidimus ir praktines veiklas.
4. Meninis ugdymas: Per meninę veiklą vaikai išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius ir vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti. Jie kelia klausimus, dalijasi savo meniniais sumanymais ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už švietimo įstaigos ribų.
5. Visuomeninis ugdymas: Vaikai aptardami gyvenimiškas situacijas skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį. Jie bendradarbiauja su kitais, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes.
6. Sveikatos ir fizinis ugdymas: Ši sritis apima vaiko supratimą apie savo kūną, sveikatą ir fizinį aktyvumą. Vaikai mokosi rūpintis savo sveikata, supranta sveikos mitybos svarbą, mokosi atsakingo ir saugaus elgesio artimojoje aplinkoje ir gamtoje.

Pavyzdžiai iš ugdymosi sričių

Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Štai keletas pavyzdžių, kaip kompetencijos ugdomos per ugdymosi sritis:

• Aplinkos pažinimas per pojūčius: Vaikas pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka amžių atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• Augalai: Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis).
• Gyvūnai: Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius.
• Daiktai ir medžiagos: Vaikas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį, temperatūrą, svorį.
• Tyrinėjimai: Kartu su mokytoju ir kitais tyrimo dalyviais vaikai atlieka tyrimą, aptaria jo eigą, rezultatus ir įgytą patirtį. Atsakydami į klausimus, išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė, pasakoja, kaip rado sprendimą.

Ugdymo metodai ir priemonės

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams.

Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo priemonės, kaip ir metodai, mokytojo pasirenkamos laisvai. Sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.

Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.

Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai yra skirstomi į:

• Iki pagrindinio lygio
• Pagrindinis lygis
• Virš pagrindinio lygio

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.

Vertinimas apima dvi pagrindines formas:

• Formuojamasis vertinimas: Tai ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, skirtas mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui. Jis padeda mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipia, ką dar reikia išmokti, ir leidžia mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, padedantis mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
• Apibendrinamasis vertinimas: Juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą.

Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo gairės

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje.

Įstaigoje priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo programa. Siekiant užtikrinti kokybišką priešmokyklinį ugdymą, mokytojai taip pat vadovaujasi Rekomendacijomis priešmokyklinio ugdymo pedagogui „Patirčių erdvės”. Patarimų rinkiniai - tai įdomių, prasmingų, tikslingų, šiuolaikiškų, į 5-6 m. vaikų iniciatyvas orientuotų projektinių veiklų grupėje ir kitose erdvėse pasiūlymai, padėsiantys vaikams augti ir bręsti kaip asmenybėms, išsiugdyti kompetencijas, numatytas priešmokyklinio ugdymo programoje, ir taip pasirengti mokytis mokykloje.

Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.

Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #kompetencijos

• Apie Darių Užkuraitį
• Parama ikimokyklinukų ir pradinukų maitinimui
• Ar normalu nejaučiate nėštumo požymių?
• Nuo gimimo iki spalvų atpažinimo: kūdikio regėjimas
• Aplinkos modeliavimas ikimokykliniame ugdyme