Negimdinis nėštumas: kaip atpažinti ir suprasti

Negimdinis nėštumas - tai rimta ir pavojinga būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nors ši diagnozė paliečia tik apie 1-2 procentus visų nėštumų, ji gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl labai svarbu žinoti, kokie yra pirmieji simptomai, priežastys bei kada kreiptis pagalbos.

Kas yra negimdinis nėštumas?

Įprasto nėštumo metu apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą, kur prisitvirtina ir ima vystytis. Negimdinis nėštumas įvyksta tuomet, kai kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kitur - dažniausiai kiaušintakyje, rečiau kiaušidėje, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje. Dažniausiai, net 96-97 proc. atvejų, negimdinis nėštumas lokalizuojasi kiaušintakyje. Tačiau pasitaiko ir retesnių vietų, pavyzdžiui, kiaušidė, gimdos kaklelis, cezario pjūvio randas, gimdos kampas ar pilvo ertmė. Ypatingai retais atvejais negimdinis nėštumas gali vystytis kartu su nėštumu gimdoje, o šios būklės diagnostika gali tapti rimtu iššūkiu gydytojui ginekologui. Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis, o negydomas - kelia rimtą pavojų moters gyvybei. Augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui, kiaušintakiniam nėštumui progresuojant, kiaušintakis tempiamas ir gali plyšti, sukeldamas stiprų kraujavimą į pilvo ertmę. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Negimdinis nėštumas pasitaiko maždaug 1 iš 50 nėštumų ir jam reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.

Kur gali įsitvirtinti negimdininis nėštumas?

• Kiaušintakių nėštumas: negimdinis nėštumas, kuris įvyksta kiaušintakiuose, kai kiaušinėlis išsiskiria iš kiaušidžių, vadinamas kiaušintakių nėštumu.
• Kiaušidinis negimdinis nėštumas: kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie kiaušidės. Taip gali nutikti nespėjus kiaušinėliui ištrūkti iš folikulo arba kiaušinėliui keliaujant atgal į kiaušidę per kiaušintakį.
• Pilvo ertmės negimdinis nėštumas: itin retas atvejis, kai nėštumas vystosi pilvo ertmėje, pavyzdžiui, tarp pilvo sienos ir stuburo. Taip gali nutikti, jei apvaisintas kiaušinėlis “nukeliauja” į šią vietą organizmo skysčių pagalba arba judėdamas limfiniais takais.
• Gimdos kaklelio negimdinis nėštumas: kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina gimdos kaklelyje, dažnai dėl anksčiau pažeistos gimdos ertmės.
• Nėštumas po cezario pjūvio: apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina randiniame audinyje po operacijos.

Pirmieji negimdinio nėštumo simptomai

Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje.

Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai:

• Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas: Tai vienas dažniausių simptomų. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo, nuo lengvo diskomforto iki aštraus, pulsuojančio skausmo. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus.
• Kraujavimas iš makšties: Kraujavimas gali būti nereguliarus, gausus arba silpnas, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties.
• Mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
• Skausmas pečių srityje: tai gali būti ženklas, kad plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą.
• Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas: tai ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas. Plyšus kiaušintakiui, prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.

Kiti simptomai: Moteris taip pat gali jausti pykinimą, vėmimą, krūtų pabrinkimą, galvos svaigimą, dažną šlapinimąsi. Tačiau jie būna silpnesni, nes negimdinio nėštumo metu išsiskiriančių hormonų kiekis organizme yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.

Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.

Kada paprastai pasireiškia negimdinio nėštumo simptomai?

Dažniausiai pirmieji simptomai išryškėja tarp 4 ir 12 nėštumo savaitės.

Kas sukelia negimdinį nėštumą?

Dažniausia priežastis - sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos. Tai gali lemti:

• Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos (Dubens organų uždegimas: Dažniausiai jį sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja. Tai gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio).
• Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė).
• Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų (Kiaušintakių pažeidimai: Tai gali būti randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimai, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas).
• Spiralės (IUD) naudojimas (Gimdos spiralė. Pastojimo tikimybė turint gimdos spiralę yra labai menka (statistika rodo, kad gimdos spiralės efektyvumas siekia 99%)).
• Hormoniniai sutrikimai.
• Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
• Endometriozė: Tai liga, kai audinys, paprastai randamas gimdoje, atsiranda kitose kūno dalyse, pvz., kiaušintakiuose, ant pilvaplėvės. Šios būklės sukeliami randai gali trukdyti apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą, taip padidindami negimdinio nėštumo tikimybę.
• Sąaugos dubens ir pilvo ertmėje: Jos gali atsirasti po chirurginių intervencijų.
• Kiaušintakio fibrozė: Po kiaušintakio operacijų.
• Įgimti kiaušintakio defektai.
• Anksčiau buvęs negimdinis nėštumas.
• Dirbtinis apvaisinimas.
• Ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita.
• Vyresnis nei 35 metų moters amžius. Riziką padidina amžius >35 metai, buvę uždegiminės lytinių organų ligos, kontraceptinės spiralės naudojimas, buvęs ovuliacijos sužadinimas, gydomoms nuo nevaisingumo moterims.
• Hormonų, ypač estrogenų ir progesterono (kontraceptinių piliulių) vartojimas. Vartojant hormonus, ypač estrogenus ir progesteroną (kontraceptines piliules) gali sulėtėti normalus apvaisinto kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiais ir tai gali būti ektopinio nėštumo priežastis.

Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.

Negimdinis nėštumas ir nėštumo testas

Nėštumo testas yra svarbus įrankis diagnozuojant nėštumą, tačiau svarbu suprasti, kaip jis veikia esant negimdinio nėštumo atveju. Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, nes organizmas gamina nėštumo hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną). Tačiau šlapimo testas gali būti ir neigiamas, jei atliktas per anksti, arba rodyti neryškią antrą juostelę. Taip yra todėl, kad negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu. Taigi, teigiamas nėštumo testas dar negarantuoja, kad nėštumas yra normalus.

Hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) organizmas pradeda gaminti iškart po apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimo, todėl jo kiekis kraujyje ar šlapime yra vienas pagrindinių nėštumo rodiklių. Tačiau negimdinio nėštumo atveju hCG lygis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo metu. Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48-72 valandas, o negimdinio - didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja. Dėl to gydytojai dažnai atlieka kelių dienų intervalais kartojamus hCG tyrimus, kad įvertintų nėštumo vystymąsi. Jei hCG kiekis neauga normaliai ir ultragarsu vaisius nematomas gimdoje, kyla įtarimas dėl negimdinio nėštumo. Tokia situacija reikalauja skubios medicininės apžiūros ir gydytojo sprendimo dėl tolesnių veiksmų.

Kaip diagnozuojamas negimdinis nėštumas?

Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui, gimdos priedų srityje. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai. Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:

• Ultragarsas: Parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur. Apžiūra atliekama per pilvą arba vidiniu būdu, o procedūra trunka apie 15-20 minučių ir neskausminga. Ultragarsu medikai ieško nėštumo maišelio, tikrina jo vietą bei širdies plakimą. Jei reikia, atliekamas pilvo ertmės ultragarsas - tai padeda įvertinti nėštumo eigą ir vidinius kraujavimus.
• Kraujo tyrimas: Matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą).
• Laparoskopija: Kai kuriais atvejais, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius. Laparoskopijos metu gydytojas per mažus pjūvius pilvo apačioje įveda specialius instrumentus ir pašalina negimdinį nėštumą. Jeigu kiaušintakis stipriai pažeistas ar plyšęs, jis gali būti pašalintas. Esant stipriam kraujavimui, taikoma operacija per didesnį pjūvį - laparotomija.

Gydymas: kaip elgiamasi nustačius negimdinį nėštumą

Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.

• Vaistinis gydymas (metotreksatas): Taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina. Prieš skiriant gydymą, vertinami nėštumo hormono (hCG) kiekiai kraujyje. Kartais prireikia daugiau nei vienos injekcijos, o gydymo sėkmė stebima nuolat tikrinant hCG lygį iki jo visiško išnykimo. Šis būdas leidžia išsaugoti kiaušintakį, jei jis nepažeistas.
• Chirurginis gydymas: Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai. Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis.
• Konservatyvus gydymo metodas: Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiama, kol nėštumas rezorbuosis savaime.

Ar galima pastoti po negimdinio nėštumo?

Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.

Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:

• Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo.
• Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės.
• Pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.

Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn.

Emocinė pusė - ne mažiau svarbi

Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.

tags: #negimdinis #nestumas #kaip #supratot

• Apie žurnalistę Violetą Baublienę
• skaitykite „Clearblue“ nėštumo testo atsiliepimus čia
• Planavimas ir įgyvendinimas darželio scenarijams
• Vytauto Landsbergio politinė karjera
• kaip ugdyti vaiko skaitymo įgūdžius