Kūdikio primaitinimas: kaip nuosekliai didinti porcijas ir įvesti naujus skonius

Pirmasis primaitinimas - jaudinanti pradžia ne tik mamai, bet ir mažyliui. Netrukus atsivers dar vienas, neatrastas skonių pasaulis! Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus.

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus.

Kada kūdikis pasiruošęs primaitinimui?

Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai dar nėra tam pasiruošę.

Kokie kūdikio raidos ženklai rodo, kad jau galima jam pradėti duoti tiršto maisto?

• Kūdikio svoris.
• Dėmesys maistui.
• Motoriniai įgūdžiai.
• Liežuvio darbas ir rijimo refleksas.
• Maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP.

Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle. Iki 4 mėnesių amžiaus kūdikio burnos organai yra pritaikyti išimtinai žindymui. Ant liežuvio patekusį maistą jie mala burnoje ar iš jos išstumia. Nepamirškite pasitarti su savo pediatru, jei nesate tikri, ar jau tikrai atėjo laikas primaitinimui. Taip pat visada stebėkite kūdikio reakcijas valgant, pavalgius.

Primaitinimo pradžia ir porcijų didinimas

Pradedant primaitinimą, svarbiausias tikslas - supažindinti kūdikį su naujais skoniais ir tekstūromis, o ne užtikrinti didelius maisto kiekius. Pirmosios maisto porcijos turėtų būti labai mažos - apie vieną arbatinį šaukštelį per maitinimą. Pradžioje kūdikis gali suvalgyti labai mažai arba net neiš karto priimti kieto maisto, ir tai yra visiškai normalu. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta.

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Nuosekliai didinkite porcijas. Pirmą kartą mažylis suvalgys vos 1-2 arbatinius šaukštelius „kieto“ maisto. Gali būti ir taip, kad pajutęs burnoje jam neįprastą skonį, kūdikis viską išstums lauk. Neverskite jo - jei mažasis valgytojas atsisako ragauti, vadinasi šiam kartui pietūs baigti. Kas kartą mažyliui košelės duokite vis daugiau ir daugiau.

Yra normalu, jeigu pradėjus primaitinti, kūdikis išstumia tyrelę iš burnos - pradžioje dar nepajėgia nustumti kąsnio į užpakalinę burnos dalį ir nuryti, nes kūdikis anksčiau neragavo tirštesnio maisto už motinos pieną ar adaptuotą pieno mišinį, todėl gali užtrukti, kol pripras ir pradės koordinuoti liežuvio judesius. Pirmus kelis kartus pabandykite praskiesti; tada palaipsniui tirštinkite. Taip pat galite palaukti savaitę ar dvi ir bandyti dar kartą.

Maitinimo dažnumas ir porcijų dydis pagal amžių

Iš pradžių kūdikis turi valgyti kietą maistą tik kartą per dieną. Apie 6-7 mėnesius įprasta valgyti du kartus per dieną. Maždaug nuo 8-9 mėnesių jis gali valgyti kietą maistą tris kartus per dieną ir užkandžiauti. Kai kūdikis išmoksta valgyti tirštos konsistencijos maistą ir vieno valgymo metu pradeda suvalgyti didesnį maisto kiekį (vidutinis kiekis maždaug pusė stiklinės), galima įtraukti antrą, o vėliau trečią primaitinimą. Kartu didinamas ir naujų produktų kiekis iš kiekvienos grupės.

9 - 12 mėn. skiriami 3 - 4 primaitinimai, po 2 patiekalus, parenkant kuo įvairesnius produktus, porcijos dydis vidutiniškai siekia apie pusę stiklinės. HiPP tyrelės kūdikiams nuo 8 mėnesio amžiaus paruoštos tokio dydžio indeliuose, kad daugelis vaikų dažniausiai visą tą porciją ir suvartoja. Tačiau yra vaikų, kurie turi didesnį apetitą ir jiems vienos šios porcijos neužtenka, o kitiems vaikams jos gali būti per daug. Tai visiškai normalu, jeigu vieną kartą kūdikis turės labai didelį apetitą, o kitą kartą jis bus mažesnis.

Maitinimo pieno mišiniu taisyklės taip pat kinta su amžiumi:

• Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
• Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
• 6-12 mėnesių: mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių: pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Net kai kūdikis pradės maitintis kietu maistu, motinos pienas arba mišinukas užtikrins didžiąją dalį jo kalorijų ir mitybos iki 9 mėnesių ar 1 metų amžiaus. Galite pastebėti, kad kūdikiui pradėjus valgyti daugiau kieto maisto (apie 9 mėn.), mišinio ar motinos pieno vartojimas palaipsniui mažės. 10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai motinos pieno mažylis turėtų gauti ryte ir vakare.

Kūdikio primaitinimo planas ir produktų įvedimas

Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą. Pirmiausia tėvai turėtų būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti. Maitinkite tik šaukšteliu. "Kietą" maistą mažylis turi valgyti su šaukštu arba imti pirščiukais: taip jis mokysis stalo etiketo ir lavins įgūdžius. Jei vaikas nespringsta, gali kramtyti, maisto konsistencija keičiama į kietesnį, sumaltą ar mažais gabaliukais supjaustytą maistą. Jau galima duoti pačiam valgyti šaukšteliu, o vėliau ir šakute, vandenį gerti iš puodelio. Pirmųjų metų gale jau galima pereiti ir prie šeimos maisto, jei jis yra maistingas ir įvairus.

Vienu metu - vienas naujas produktas. Kiekvieną naują maisto produktą įveskite kas tris dienas - taip galėsite sekti, ar produktas nesukelia alerginės reakcijos. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę.

Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio:

Mitybos įvairovė ir specialūs produktai

Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto. Visi tėvai savo vaikams nori patiekti kuo sveikesnį maistą ir jame išsaugoti kuo daugiau naudingų mikroelementų.

Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį. Trys pastarieji aliejai sudėtyje turi nemažai vienos iš nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių (linoleno r.r.). Riebalai yra svarbūs riebaluose tirpių vitaminų A,D,E,K įsisavinimui; užtikrina maisto organoleptines (skonio, kvapo ir tekstūros) savybes, todėl lemia maisto priimtinumą, pasitenkinimą, sotumą.

Mažieji nuo 6 iki 23 mėnesių turėtų valgyti įvairų maistą. Vaisiai ir daržovės, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis ir kiaušiniai) turėtų būti vartojamas kasdien. Ankštinius augalus (žirnelius, pupeles, avinžirnius, lęšius), riešutus ir sėklas reikia vartoti dažnai, ypač kai mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių suvartojimas yra ribotas, bet jie turėtų būti parenkami tokia forma (miltai, kremas), kad būtų kuo mažesnis springimo pavojus. Gyvūninės kilmės maistas, vaisiai ir daržovės, riešutai, ankštiniai augalai ir sėklos turėtų būti pagrindiniai patiekalo komponentai, nes jie turi didesnį maistinių medžiagų tankį, lyginant su javų grūdais.

Krakmolingi maisto produktai (kviečiai, ryžiai, bulvės) paprastai sudaro didelę dietos dalį, tačiau nesuteikia tokios pat kokybės baltymų kaip gyvūninės kilmės maisto produktai, ir neturi svarbiausių maistinių medžiagų (tokių kaip geležies, cinko ir vitamino B12); daugelyje jų taip pat yra antimaistinių medžiagų, kurios silpnina maistinių medžiagų pasisavinimą. Todėl renkantis javų grūdus, pirmenybė turėtų būti teikiama pilno grūdo produktams, o rafinuotų rinktis - kuo mažiau. Pilno grūdo produktus galima atskirti pagal skaidulinių medžiagų kiekį, nurodytą 100 g produkto, turėtų būti > 5 g/100g. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C).

Pusryčiai: išlieka maitinimas mamos pienu ar ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Tolesnio maitinimo pieno mišiniai atitinka vyresnių kūdikių poreikius. Priešpiečiai: toliau galite tęsti maitinimą mamos pienu arba ar ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Jeigu kūdikis jaučiasi alkanas, papildomai jam galite duoti HiPP Vaisių ir grūdų tyrelės. Pietūs: HiPP patiekalai su daržovėmis ir mėsa kūdikiams nuo 8 mėnesių atitinka mažylių poreikį lavinti kramtymo įgūdžius, nes šie patiekalai yra su mažais gabaliukais. Pavakariai: paruoškite HiPP ekologišką grūdų košę, kurią galite pagardinti HiPP vaisių tyrele.

Saugus maisto ruošimas ir vengtini produktai

Kai įvesite trečią maitinimą tirštu maistu, pasiūlykite kūdikiui atsigerti kiekvieno papildomo maitinimo metu. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.

Maisto troškinimas ir virimas. Užviręs vanduo pasiekia 100 laipsnių, todėl nemaža dalis maistinių medžiagų pasišalina į vandenį ir ten suyra. Verdamuose produktuose lieka gerokai mažiau vitamino C, suyra beveik visas vitaminas B1, apie 50 proc. folio rūgšties. Garinimas. Vienas pagrindinių garinamo maisto pliusų - „sausai” gaminamuose produktuose išlieka daugiau maistinių medžiagų. Kepimas. Keptas maistas apdorojamas aukštesnėje temperatūroje nei verdant, be to, neretai kepama riebaluose, apskrudinant netenkama C ir B grupės vitaminų. Atėjus primaitinimo metui norisi, kad jis būtų kuo sklandesnis ir dar labiau neapsunkintų jau ir taip užimtos mamos buities. Tokiu atveju į pagalbą galima pasitelkti kūdikių maisto garintuvą. Visi tėvai savo vaikams nori patiekti kuo sveikesnį maistą ir jame išsaugoti kuo daugiau naudingų mikroelementų. Keptas maistas yra griežtai draudžiamas. Maisto kūdikiams šildyti nebūtina. Jei visgi nusprendėte tai padaryti, jis turėtų būti drungnas, ne karštas. Mikrobangų krosnele naudokitės atsargiai.

Nepamirškite, kad karvės pieno ir medaus iki vienerių metų vaikui duoti negalima. Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir transizomerinių (hidrintų, pusiau hidrintų) riebalų, saldinti gėrimai, produktai turintys, dirbtinių saldiklių, neturėtų būti vartojami mažų vaikų maitinimui. 100% vaisių sulčių vartojimas turėtų būti ribotas. Šių maisto produktų grupė pasižymi didele energetine verte, tačiau mažu maistingumu bei turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi. Patiekalai neturėtų būti saldinami cukrumi, o medus, dėl botulizmo rizikos, neturėtų būti duodamas vaikams iki 1 metų amžiaus. Saldūs patiekalai yra siejami su didesne dantų ėduonies rizika. Druskos vartojimas taip pat turėtų būti ribojamas. Duodant vaikui sūrius patiekalus didėja rizika vėliau turėti padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat pripratimas prie sūraus ar labai saldaus maisto paveikia maisto produktų pasirinkimą vėliau. Maistą galima skaninti prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais - jų naudojimas ir kiekis turėtų būti parenkamas pagal vaiko pomėgius, jautrumą skoniui ir kvapui.

Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Alergijos prevencija primaitinimo metu

Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti įvertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai. Kūdikio rizika susirgti alergija yra vertinama atsižvelgiant į šeimos anamnezę ir esančius simptomus.

Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių (įskaitant ir poveikio imuninei sistemai), yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.

Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. specialistai rekomenduoja kūdikį supažindinti su vienu maisto produktu ir palaukti 3-5 dienas, kol bus pradėtas vartoti kitas maistas. Jei Jūsų kūdikis yra alergiškas naujam maistui, reakcijos požymius pastebėsite per kelias minutes ar valandas. Daugumos vaikų, alergiškų maistui, reakcijos būna lengvos. Jei pastebite švokštimą, pasunkėjusį kvėpavimą, vėmimą, veido patinimą (įskaitant liežuvio ir lūpų) arba daugiau nei dviejų organizmo sistemų pažeidimą (pvz., dilgėlinę ir vėmimą), jūsų kūdikiui gali būti pavojinga gyvybei reakcija, vadinama anafilaksija.

Svarbu užtikrinti maisto produktų ir tekstūros įvairovę, kadangi maisto įvairovė gali sumažinti alergijos pasireiškimo riziką per pirmuosius 10 gyvenimo metų.

tags: #kaip #didinti #kudikio #primaitinimo #porcijas

• Kaip pasirinkti ir naudoti juosmens diržą po gimdymo
• Kaip bibliotekos švenčia Vaikų gynimo dieną
• Profilaktinių skiepų kalendorius
• Teisės ir pareigos nutraukiant vaiko priežiūros atostogas
• Kaip tėvų dalyvavimas darželio veikloje veikia vaikų emocinį vystymąsi