Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Vaikų literatūra yra neatsiejama kiekvieno augančio žmogaus dalis, formuojanti vaizduotę, vertybes ir kalbos supratimą. Šiandienos knygų lentynos pilnos įvairiausių leidinių, tačiau kurios knygos iš tiesų vertos dėmesio ir kurios išlieka aktualios nepaisant laiko?
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2015 m. vaikų literatūros specialistui doc. dr. Kęstučiui Urbai kilo mintis sudaryti vertingiausių lietuvių vaikų knygų sąrašą. Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. 2016 metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių.
Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Tarp jų buvo mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė, doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė. Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu.
Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).

„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Skabeikytės-Kazlauskienės.
Tarp minimų autorių, kurių kūriniai pateko į šimtuką, yra: Salomėja Nėris, Sigitas Geda, Maironis, Vytė Nemunėlis, Vytautas Petkevičius, Kazys Binkis, Vytautė Žilinskaitė, Kostas Kubilinskas, Eduardas Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius, Petras Cvirka, Martynas Vainilaitis, Jonas Biliūnas, Vytautas V. Landsbergis, Vytautas Račickas, Šatrijos Ragana, Anzelmas Matutis, Kęstutis Kasparavičius, Vincas Pietaris, Lina Žutautė, Kazys Boruta, Janina Degutytė, Jonas Avyžius, Vytautas Misevičius, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Violeta Palčinskaitė, Vytautas Tamulaitis, Gendrutis Morkūnas, Bitė Vilimaitė, Motiejus Valančius, Juozas Erlickas, Vytautas Bubnys, Kazys Jakubėnas, Antanas Vienuolis, Algimantas Zurba, Lazdynų Pelėda, Petras Tarasenka, Ramutė Skučaitė, Pranas Mašiotas, Gintaras Beresnevičius, Aloyzas Každailis, Kristina Gudonytė, Žemaitė, Aldona Liobytė, Bronė Buivydaitė, Balys Sruoga, Mykolas Sluckis, Antanas Vaičiulaitis, Renata Šerelytė, Alma Karosaitė, Jurga Ivanauskaitė, Akvilina Cicėnaitė, Vaižgantas, Rebeka Una, Rimantas Černiauskas.
| Periodas | Knygų skaičius | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| XIX a. vidurys - pabaiga | Apie 5 (įskaitant seniausias) | Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868), Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905) |
| Ikikaris ir tarpukaris | Apie 15 (likusios iš XX a. pirmos pusės) | Prano Mašioto kūrinys (1934 m. pirmą kartą išspausdintas) |
| Sovietmetis | 65 | Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos kūriniai |
| Paskutinis XX a. dešimtmetis | Apie 6 (likusios iš XX a. antros pusės) | |
| XXI a. | 14 | Kęstučio Kasparavičiaus, Linos Žutautės naujesni kūriniai |
Paprašėme tėvelių rekomenduoti geriausias, skaitomiausias ir pačias mylimiausias knygas vaikams. Daugelio tiek mažų, tiek didelių mylima knyga pasakoja apie berniuką, keliaujantį po svečias planetas, tai yra Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Milijonai vaikų pasaulyje užaugo (ir tebeauga!) su linksmiausia išdykėle Pepe Ilgakojine ir jos bičiuliais Tomiu bei Anika, sukurtomis Astridos Lindgren. Astrid Lindgren neabejotinai yra viena žinomiausių ir mylimiausių vaikų rašytojų, su kurios knygomis užaugo jau ne viena karta.

Kitos populiarios knygos, atsidūrusios rekomenduojamųjų sąrašuose, yra Julijos Donaldson „Grufas“ ir šios knygos tęsiniai, pasakojantys apie miške gyvenančią geraširdę pabaisą Grufą. Eiliuotą pasakojimą apie meškiuką Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“ daugelis tėvelių tikriausiai gali ne tik rekomenduoti, bet ir padeklamuoti: „Ten miške, kur eglės ošia, po pušim sena, sena buvo meškinas Rudnosis, Rudnosienė - jo žmona.“ Kęstutis Kasparavičius, parašęs ir iliustravęs daugiau nei penkiasdešimt knygų vaikams, yra vienas žinomiausių ir mylimiausių pastojo metu lietuvių autorių. Retas Lietuvos vaikas auga be knygų apie nenuoramą mergaitę Kakę Makę. O ar žinote, kad Kakės Makės gyvenimas prasidėjo nuo mažo berniuko didelio noro?
Tėvai rekomenduoja ir daugelio jų pačių vaikystėje skaitytą knygą „Panama labai graži“, parašytą legendinio vokiečių rašytojo ir dailininko Janoscho. „Bebriukų metai: nuotykiai gamtoje“ ir kitos Selemono Paltanavičiaus knygos tėvų buvo ne kartą rekomenduotos. „Gražiausios mamulės Mū ir Varnos istorijos“ ir kitos šios serijos knygos pasakoja apie šaunią, drąsią ir visuomet nuotykius patirti pasirengusią karvę Mamulę Mū. Daugelis tėvų prisipažįsta, negalintys knygos „Gyveno kartą Rudnosiukas“ perskaityti nesusigraudinę. Benji Davies knygos „Nojus ir banginis“ bei kitos išsiskiria jautriomis ir giliomis istorijomis bei nuostabiomis, meno kūrinius primenančiomis iliustracijomis. Brolių Grimų surinkta vokiška pasaka „Jonukas ir Grytutė“ tikrai yra viena iš tų klasikinių pasakų, su kuriomis auga vaikai visame pasaulyje. XIX a. italų rašytojo Carlo Collodi sukurta istorija apie iš medžio išdrožtą ir atgijusią lėlę Pinokį puikiai pažįstama ir mylima visame pasaulyje. „Raudonkepuraitė“ taip pat atsidūrė rekomenduojamų knygų sąraše. Ši knygelė vaikams suprantama kalba ir pavyzdžiais moko gero elgesio taisyklių.
Lietuvoje vis dar populiarios yra naujesnės ir interaktyvios knygos. Internetinis knygynas patogupirkti.lt dalijasi 10 įdomiausių leidinių vaikams ir paaugliams rekomendacijomis. Selemonas Paltanavičius „Skruzdėliuko užrašai“ - puikus pasirinkimas vaikams, mėgstantiems laiką leisti gamtoje ir pažinti juos supančią aplinką. Garsus lietuvių gamtininkas Selemonas Paltanavičius kviečia vaikus nuo 5 metų leistis tyrinėti skruzdėlių pasaulį.
Vytauto V. Landsbergio istorijos apie Arklį Dominyką, kuris įsimylėjo rugiagėlę, ir lapiuko Pūkio nuotykius, jausmus bei gyvenimiškas pamokas, yra mėgstamos Lietuvos vaikų. Šįkart autorius sugrįžta su nauja knyga apie vaikų jau pažįstamą Luką Šiaudelį, kuris mėgsta krepšinį, šoka baletą, laimi milijoną, o šioje dalyje netgi susidraugauja su dirbtiniu intelektu! Draugystė atrodo tiesiog tobula, ypač kai už Luką padaromi visi namų darbai ir jis gauna patį geriausią pažymį.

2022 m. išleista jaunos britų rašytojos A. F. Steadman knyga „Skandaras ir vienaragių vagis“ visame pasaulyje sulaukė milžiniško populiarumo. Su legendiniu „Hariu Poteriu“ lyginamas fantastinis pasakojimas, vienu metu išleistas net 36 kalbomis, pelnė visuotinį pripažinimą, amerikiečių dienraštis „The New York Times“ ją paskelbė bestseleriu, o „Sony Pictures“ jau kuria filmą. Knygos serijoje surašytos istorijos apie pelėdą Druliją yra vadinamos terapinėmis pasakomis. „Piktulis“ ir kitos šios serijos knygos pasakoja apie mažąjį trolį, kuris vis bando ir bando, bet jam vis nesiseka ir nesiseka. Žinoma, mažylis pyksta! Trepsi kojelėm!
Šeimyninio dueto Tado Vidmanto ir Linos Vidmantės sukurti babaužiukai yra skirtingi, tačiau vienaip ar kitaip bendrą kalbą randantys padariukai, gyvenantys mūsų namuose. Knyga „Stovi pasakų namelis“ yra eiliuotų Kosto Kubilinsko pasakų rinktinė. Knyga „Tylioji knygelė“, iliustruota Renatos Liwskos, pasakoja apie neaprėpiamą tylos įvairovę bei jos grožį. Dailininkė Inga Dagilė už knygos „Kaip drambliai mokėsi skaičiuoti“ iliustracijas gavo 2015 metų Gražiausios knygos premiją. Skirmantė Jakaitė - dar viena 2015 metų Gražiausios knygos vaikams premijos laureatė, premiją gavusi už „Lėtų ir tylių dalykėlių“ iliustracijas.