Henrikas Radauskas: gyvenimas ir kūrybinis palikimas
Lietuvių poetas bei vertėjas Henrikas Radauskas gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Austrijoje-Vengrijoje. Henrikas Radauskas, kaip ir jo brolis dvynys Brunas Radauskas, gimė Bernardo Radausko ir Amalijos Kieragga Radauskienės šeimoje. Šie dvyniai buvo gimdomi būtent Krokuvoje, o ne Lietuvoje vien dėl sunkių metų iki jų gimimo, tad šeima gimdyti dvynių išvažiavo ten, kur gyveno Radausko mamos sesuo akušerė ir tik dėl jos pagalbos gimdymas buvo sėkmingas.
Po gimdymo šeima grįžo į Lietuvą, į gimtą Gikonių kaimą, prie Daugyvenės upės. Henriko mama, atvykusi iš Rytprūsių, buvo pusiau vokietė, pusiau lenkė, todėl vaikai mokėjo tiek lietuvių, tiek vokiečių ir lenkų kalbas. Pirmojo pasaulinio karo metais Radauskas su šeima praleido Rusijoje, Sibire (Novo-Nikolajevske), kur lankė pradžios mokyklą. 1921 m. Radauskas grįžo į Lietuvą.
Mokslas ir profesinė veikla
Grįžęs į Lietuvą, jis įstojo į Panevėžio gimnaziją, o dar vėliau baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1930-1934 m. Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, studijavo tokias kalbas kaip lietuvių, vokiečių bei rusų, tuo pačiu mokydamasis jų literatūros. Studijų metais Radauskas ėmė atsiskleisti kaip rašytojas ir rašė pirmuosius savo kūrinius.
Henrikas Radauskas 1910-1970
Baigęs studijas, jis dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto bibliotekoje, 1936-1937 m. dirbo Klaipėdos radiofono pranešėju. 1938-1940 m. jis buvo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos redaktorius, o vėliau ėjo sekretoriaus pareigas Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdyboje bei dirbo Valstybinės leidyklos Kaune redaktoriumi.
Emigracija ir gyvenimas JAV
1944 m. Radauskas pasitraukė į Vakarus, į Vokietiją, kur gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Reutlingeną. 1949 m. Radauskas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyveno Baltimorėje ir Čikagoje. Nuo 1959 m. Vašingtone dirbo Kongreso bibliotekoje. Rašytojas mirė 1970 m. rugpjūčio 27 d.
| Laikotarpis | Veikla |
|---|---|
| 1934-1936 | VDU bibliotekininkas |
| 1936-1937 | Klaipėdos radiofono pranešėjas |
| 1941-1944 | Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius |
| 1959-1969 | Kongreso bibliotekos tarnautojas |
Kūrybos bruožai
Henriko Radausko kūryba labai savita ir originali. Kritikų manymu, jo kūryba yra modernistinė, priklausanti modernistinei neoklasikinei srovei. Estetizmas, antilyrizmas, estetinė distancija, poetinė tikrovės transformacija - esminiai jo kūrybos bruožai. Radauskas savo autonimiškoje poezijoje siekė meninio tobulumo, labai vertino estetiką. Visi daiktai jo kūriniuose tampa ypatingais, gauna nerealias savybes, regima nuolatinė jų metamorfozė ir judėjimas. Eilėraštis kuriamas ne kaip jausmų ir idėjų išraiška, su vyraujančiu lyriniu aš, o kaip dinamiškas poetinis pasakojimas, realybės dėsnius paneigiantis vaizdų ir žodžių spektaklis.
Pirmąjį poezijos rinkinį „Fontanas“ išleido 1935 m. Šia knyga į lietuvių literatūrą iš karto įžengė brandus poetas. Vėlesni rinkiniai, išleisti jau emigracijoje: „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), rinktinė „Eilėraščiai“ (1965), kurioje skelbiamas ir naujas rinkinys „Žaibai ir vėjai“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
