Kada geriausia krikštyti vaiką: tradicijos, patarimai ir Bažnyčios nuostatos

Kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kada gi tinkamiausias laikas krikštyti vaikelį - ką tik gimusį ar jau paūgėjusį? Visi krikščionys krikštą ir tikėjimą Dievu priima kaip viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindą. Krikštas yra pats reikalingiausias sakramentas, nes jis suteikia pašvenčiamąją Dievo malonę, be kurios negalima patekti į dangų.

Kūdikius ir mažus vaikus krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią tradiciją dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimų narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Gyvenimas, kaip ir krikštas, yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų. Tėvų pareiga suteikti galimybę kunigui bei Dievui palaiminti jų vaikutį.

Krikšto sakramento prasmė ir kodėl jo nereikėtų atidėlioti

Katalikų bažnyčia teigia, jog vaikutį reikia krikštyti dar ankstyvoje kūdikystėje, o geriausia būtų per pirmąsias gyvenimo savaites. Kunigo ir Dievo palaiminimas apsaugos dar bejėgį mažylį nuo blogio jėgų ir, svarbiausia, priėmus krikštą bus nuplauta gimtoji nuodėmė. O tada, tyros sielos vaikas galės sekti Kristaus mokymu. Jei tėvai yra praktikuojantys krikščionys, tai turbūt kūdikį stengsis pakrikštyti kuo anksčiau. Juk, kai kūdikis yra alkanas, mes neklausiame jo, ar jis nori valgyti, mes tiesiog pamaitiname jį. Kai kūdikiui reikia pakeisti vystyklus, mes neprašome jo leidimo, o tiesiog pakeičiame švariais vystyklais. Kai kūdikis išsipurvina, mes nesiteiraujame jo, ar jis nori maudytis, mes jį išmaudome. Tad, jeigu tėvai rūpinasi savo vaikelio kūnu, jie taip pat privalo pasirūpinti ir jo siela bei suteikti galimybę jai tapti tyrai.

Dar viena priežastis, kodėl tėvai neturėtų delsti - nelaimės atveju, jeigu vaikučiui grėstų netekti gyvybės, krikšto suteikimo metu bus panaikinta gimtoji nuodėmė ir mirties atveju, kaip tiki katalikai, siela iškeliautų į rojų. O jei kūdikis miršta nekrikštytas, tikima, kad tokiu atveju jo sielos nelauks išganymas, atitinkamai žmogus, kurio nuodėmės neatleistos, negali patekti į rojų. Belieka vienintelė išeitis artimiesiems ir kunigui prašyti Dievo gailestingumo ir priglausti mirusio vaikelio sielą.

Krikštas išganymui yra būtinai reikalingas ir, jo nepriėmus, negalima priimti jokio kito sakramento. Bažnyčia jo priėmimą yra taip palengvinusi, kad, reikalui esant, jį gali teikti ne tik paprastas žmogus, nekunigas, bet net ir nekatalikas ar nekrikščionis, jeigu tik jis žino, kaip reikia krikštyti ir turi reikiamą intenciją. Tačiau dėl tos pat priežasties Bažnyčia nori, kad šis sakramentas būtų teikiamas kaip galima greičiau, vaikui gimus, kad jis, kokiai nelaimei atsitikus, nemirtų be krikšto. Kanonas 770 sako: "Kūdikiai kaip galima greičiau turi būti krikštijami; klebonai ir pamokslininkai turi dažnai tikintiesiems šią svarbią pareigą priminti."

Bažnyčios patarimai sako, kad vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštijami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to Bažnyčiai užtenka. Nekrikštyti vaikai iki 9 metų krikštijami Vaiko krikšto apeigomis. Nekrikštyti vaikai nuo 9 iki 14 metų įtraukiami į katechumenatą ir krikštijami. Apie suaugusiųjų ir tų, kuriems suėjo 14 metų, Krikštą turi būti pranešama vietos vyskupui bei gaunamas jo leidimas.

Šeima su kūdikiu bažnyčioje prieš krikšto apeigas

Kada krikštyti - tėvų sprendimas

Kiekvienoje šeimoje nuspręsti, kada gi krikštyti vaikutį, turi tėvai. Net Biblijoje rašoma, kad už vaikus yra atsakingi gimdytojai arba globėjai. Bet kokiu atveju už vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą yra atsakingi tik tėvai: tada, jeigu nusprendžiama vaikutį pakrikštyti vos kelių savaičių, ir tada, kai pusmečio ar kelių metų. Net ir tada, kai tėvai nusprendžia palikti vaikui galimybę pačiam sąmoningai apsispręsti dėl Krikšto sakramento priėmimo.

Dėl įvairių priežasčių tėvai gali atidėlioti Krikšto sakramento suteikimą, pavyzdžiui, neranda tinkamų krikšto tėvų, laukia vasaros, laukia, kada vaikelis paaugs, nori, kad vaikelis bent šiek tiek prisimintų šią šventę. Šiuo metu dažniau tėvai krikštija jau vaikštančius 1-3 m. vaikus. Nors ir buvo paprotys Lietuvoje vaiką krikštyti po kelių mėnesių ar pusės metų, tai neprieštarauja Bažnyčios nuostatams, jei yra pagrįstos priežastys ir vaikas bus auklėjamas krikščioniškai.

Krikšto atidėliojimo pasiteisinimai, tokie kaip „pylimas šalto vandens labai mažam vaikui ant galvos gali pakenkti jo sveikatai“ ar „norima geriau pasiruošti krikštynoms - baliui“, Bažnyčios nėra priimtini. Normaliomis sąlygomis užpylimas trupučiuko vandens vaikui ant galvos nieko nepakenks, kaip jam, vos gimusiam, nepakenkia nė maudymas. O jeigu žiemą bažnyčioje labai šalta, tai krikšto vandenį, pasėmus į kokį nors indelį, galima šiek tiek pašildyti. Antroje priežastyje minimus reikalus galima sutvarkyti labai lengvai. Nėra jokio reikalo ruošti iškilmingą puotą tą pačią dieną, kada vaikas krikštijamas. Tą puotą galima nukelti net kelias savaites ar kelis mėnesius.

Kai kurie tėvai renkasi nekrikštyti vaikų dėl įsitikinimo, kad tėvai neturi teisės primesti vaikams religijos, ir geriau palikti galimybę apsispręsti jiems patiems, kai užaugs. Tačiau yra sakoma, kad krikštas - tėvų dovana vaikui. Tad paaugęs ar jau būdamas suaugęs, subrendęs žmogus, gali viską apgalvoti ir tos dovanos tiesiog atsisakyti, jei jaučia, kad jos nereikia, t. y. gali išpažinti kokį tik nori tikėjimą. Arba netikėti išvis. O, kol yra mažas, tėvai atsako už jį ir priima sprendimus. Jei esate katalikai, tai turite pakrikštyti vaiką kuo anksčiau ir užtikrinti bei rūpintis jo krikščionišku auklėjimu. Jeigu tuo nesirūpinsite jam augant iki 12 metų, sunkiai tikėtina, jog sąmoningai jis norėtų krikšto.

Amžiaus ribos ir pasirengimas Krikštui

  • Kūdikiai ir maži vaikai iki 7 metų: Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori. Jei tėvai nesutinka ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima. Tėvai, norėdami krikštyti savo vaikus, patys išsirenka Krikšto dieną ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Krikšto kreipiasi į klebonijos raštinę dėl konkretaus laiko suderinimo.
  • Nekrikštyti vaikai nuo 7 iki 14 metų: Jei vaikeliui, kurį norima pakrikštyti, yra septyni metai ir daugiau, tokiu atveju Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas. Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
  • Suaugusiųjų krikštas (nuo 14 metų): Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokymas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas.

Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Tik dėl labai svarbių priežasčių ir gavus bažnytinės vyresnybės leidimą, teikti iškilmingą (su visomis ceremonijomis) krikšto sakramentą galima ne parapijos bažnyčioje, bet namuose.

Schema: Krikšto amžiaus gairės pagal Katalikų Bažnyčią

Krikšto tėvų reikšmė ir reikalavimai

Krikšto tėvai yra tam reikalingi, kad, mirus vaiko tėvams ir nesant kitų globėjų, jie galėtų pasirūpinti vaiko auginimu ir auklėjimu. Tačiau, ir vaiko tėvams esant gyviems, krikšto tėvai turi šiek tiek rūpintis ypač dvasiniu vaiko auklėjimu. Jie puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko sunkumuose ir džiaugsmuose. Kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas, krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir bendruomeniškumo ugdymu.

Reikalavimai krikštatėviams:

Pagal Bažnyčios teisę, krikštatėviu gali būti „katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas.“

  • Amžius: Būtų sulaukę 16 metų amžiaus.
  • Tikėjimas ir sakramentai: Būtų katalikas, sutvirtintas ir jau priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą.
  • Santuokos statusas: Jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Jei vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. "Gyvenantis pagal tikėjimą" reiškia ir tai, kad jei vyras ir moteris gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią, jie negali būti krikšto tėvais.
  • Krikštatėvių skaičius: Turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti. Nėra jokių apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė.
  • Kitatikiai ir nekatalikai: Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku. Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Krikščionis nekatalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
  • Kunigai ir seneliai: Kadangi dėl tam tikrų svarbių priežasčių kunigai nekuria savo šeimų, tai taip pat nepageidaujama, kad jie taptų kokio nors kūdikio krikšto tėvais. Vis dėlto tiems, kurie nori, kad per krikštą jų vaikas dvasiškai susigiminiuotų su kokiu nors jų šeimai brangiu ir artimu kunigu, kai kurie vyskupai pataria, kad tą kunigą jie kviestų ne krikšto tėvu, bet vaiko krikštytoju. Seneliai gali būti krikšto tėvais, jei atitinka visus kitus reikalavimus.
  • Besilaukianti moteris: Nėra jokių apribojimų krikšto mama būti besilaukiančiai moteriai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama.

Dokumentai ir pasirengimas Krikštui

Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Kai kurios parapijos netgi organizuoja kursus krikštyjamo vaikelio tėvams ir krikštatėviams. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.

Jei buvote krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjote krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas). Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą.

Krikštatėviams keliami reikalavimai Taip Ne Pastabos
Minimalus amžius (16 metų)
Katalikas (pakrikštytas, sutvirtintas, priėmęs Eucharistiją)
Gyvenantis pagal tikėjimą (pvz., bažnytinė santuoka, jei susituokęs) Išsiskyrę ir civilinėje santuokoje gyvenantys asmenys negali būti.
Krikšto liudininkas (nekatalikas, bet krikščionis) Gali būti tik drauge su krikštatėviu kataliku.
Besilaukianti moteris Nėra Bažnyčios apribojimų, nebent savijauta neleidžia.
Seneliai Jei atitinka visus kitus reikalavimus.
Kunigai Nepageidaujama, bet su vyskupo leidimu įmanoma. Geriau kviesti kaip krikštytoją.

Krikšto apeigos ir simbolika

Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Bažnyčioje arba koplyčoje, tam skirtoje vietoje, krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi.

Krikšto paaiškinimas, 6 vaizdo įrašas: Krikšto simbolika

Krikšto ceremonijos eiga:

  1. Apeigų pradžia: Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai.
  2. Dievo žodis ir maldos: Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį - atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius.
  3. Patepimai: Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Tai primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.
  4. Nuodėmės atsižadėjimas ir tikėjimo išpažinimas: Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą.
  5. Krikšto vanduo: Vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Pašventintas vanduo nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.
  6. Patepimas Krizma: Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
  7. Baltas drabužis: Tada uždedamas baltas drabužis. Tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
  8. Krikšto žvakė: Nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant Krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto. Krikšto žvakė simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakės šviesa išsklaido tamsą.
  9. Padėkos malda: Dėkodami Dievui už Krikšto malonę, visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų).
Krikšto žvakė ir baltas krikšto drabužėlis

Skubus krikštas mirties atveju

Kai kūdikiui gresia mirties pavojus, krikštyti gali kiekvienas žmogus, netgi pats būdamas nekrikštytas, jei tik nori vykdyti tai, ką krikštijant atlieka Bažnyčia. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, reikia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą.

Krikštynų šventės planavimas

Kūdikio ar vaiko krikštynų organizavimas - smagus procesas. Krikštynų ceremonija ir krikšto priėmimas yra labai gražus ir sakrališkas įvykis. Pastaruoju metu krikštynos virto panašaus lygio švente, kaip ir vestuvės (gal tik kiek kuklesnės, su mažiau svečių, dažniausiai apsiribojant tik vieną dieną trunkančiomis iškilmėmis).

Šventę organizuojant vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį išvengiama ligų sezono, prasto oro (tiesa, ne visada), daugėja alternatyvų, kur švęsti (ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke), užtenka lengvesnės aprangos ir t. t.

Krikštynų planavimo etapai:

  1. Biudžetas: Biudžeto nustatymas - puikus pirmasis žingsnis planuojant vaiko krikštynas. Nusistatę tikslų biudžetą galėsite geriau kontroliuoti išlaidas ir spręsti, kur galima paišlaidauti daugiau, o kur verčiau pasispausti. Itin kuklios krikštynos, kai šventiniai pietūs rengiami namuose ir neužsakoma jokių papildomų paslaugų, gali kainuoti nuo 300 eurų. Šventę rengiant sodyboje ar restorane, su 30-50 svečių, samdant šventės planuotoją, fotografą, renginio vedėją, dekoratorių ir kt., kaina bus gerokai didesnė. Krikštynos gali kainuoti ir visiškai nedaug: tereikia būti kūrybingiems.
  2. Svečiai: Dėmesys turi būti skiriamas jūsų vaikui, todėl sudarydami svečių sąrašą atsižvelkite į mažylio interesus. Atminkite, kad vaikas gali jaustis nejaukiai, nes daugelis žmonių norės jį palaikyti ant rankų, fotografuos ir t. t. Taigi, atsirinkdami žmones, kurie bus drauge šią ypatingą dieną, būkite kritiški.
  3. Šventės eiga / programa: Pagalvokite, be kokių akcentų neįsivaizduojate krikštynų. Tradiciškai šeimos po ceremonijos surengia fotosesiją gamtoje, po to - pietus arba vakarienę. Tik jūs galite nuspręsti krikštynų programą: ar tiesiog ramiai papietausite, ar organizuosite žaidimus, atrakcijas, užsisakysite pripučiamą batutą, kitų pramogų vaikams bei suaugusiesiems. Nepamirškite kertinių krikštynų akcentų: tai palinkėjimų rašymas, būsimosios mažylio profesijos spėjimas, pasižadėjimai ir t. t.
  4. Krikštynų apranga: Atsižvelgdami į šventės ypatumus, stilių (tradicinės ar modernios krikštynos) parinkite ir tinkamą aprangą. Krikšto rūbelis (skraistė) nebūtinai turi būti naujas vaikeliui, nebent planuojate vėliau iš jo siūti Pirmosios Komunijos drabužius. Krikšto žvakė kiekvienam krikštyjamam vaikeliui būtina nauja.
  5. Maistas ir gėrimai: Jei švęsite restorane ar sodyboje, dėl maisto paprastai nereikia sukti galvos: užteks tik suderinti meniu ir užsisakyti desertus (tortą, kitus saldumynus). Švenčiant namuose patariama maistą užsisakyti: turėsite mažiau rūpesčių.
  6. Krikštynų dovanos: Tradiciškai per krikštynas, kaip ir per vestuves, dovanų gauna ne tik „kaltininkai“, bet ir visi šventės svečiai. Įprastai krikštijamo vaiko tėvai svečiams dovanoja kokį nors suvenyrą.
  7. Laikas: Nepalikite visko paskutinei minutei. Krikštynų tikrai nebūtina pradėti planuoti prieš metus ar dvejus, tačiau bent prieš 3-6 mėn. planuoti rekomenduojama.

Po krikšto kviečiame pasidžiaugti ir pabendrauti bažnyčios vidiniame kiemelyje arba gamtos skverelyje prie skulptūros „Marija Dangaus Vartai“. Yra medinis stalas ir suolai trijų sakurų apsuptyje. Gamtos kampelis tinka ir fotosesijai.

Linksma šeima su krikštatėviais po krikštynų ceremonijos

tags: #kada #geriausia #krikstyti #vaika



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems