Kurioje žiedo dalyje vyksta apvaisinimas

Gaubtasėkliai augalai, pasižymintys progresyvia morfologine struktūra, tapo dominuojančia augalų karalystės grupe. Svarbiu progresyviu požymiu evoliucijoje laikomas žiedo atsiradimas, kuriame apjungtos lytinio ir nelytinio dauginimosi struktūros bei funkcijos. Būtent žiede vyksta sudėtingas procesas, lemiantis augalų dauginimąsi - apvaisinimas.

Gaubtasėklio augalo žiedo sandaros schema su pažymėta piestele

Žiedo sandara ir lytiniai organai

Žiedas susideda iš kelių pagrindinių dalių. Stiebas, ant kurio išauga žiedas, vadinamas žiedkočiu, o sustorėjusi jo viršūnė - žiedsosčiu. Prie žiedsosčio prisitvirtina visos žiedo dalys: apyžiedžio lapeliai (taurėlapiai ir vainiklapiai), kuokeliai ir piestelės.

  • Kuokeliai yra vyriškoji žiedo dalis (mikrosporofilai). Dulkinėje vyksta mikrosporogenezės ir mikrogametogenezės procesai, kurių rezultate susiformuoja žiedadulkės.
  • Piestelė yra moteriškoji žiedo dalis. Ją sudaro purka, liemenėlis ir mezginė.

Apatinėje piestelės dalyje, mezginėje, yra sėklapradžiai, kuriuose vystosi moteriškasis gametofitas - gemalinis maišelis. Būtent mezginės viduje, sėklapradžiuose, ir įvyksta svarbiausias dauginimosi etapas.

Augalo apvaisinimo procesas: žiedadulkės sudygimas ant purkos ir dulkiadaigio skverbimasis į mezginę

Apvaisinimo eiga

Augalų reprodukcija apima du glaudžiai susijusius, tačiau skirtingus procesus: apdulkinimą ir apvaisinimą. Apdulkinimas yra žiedadulkių pernešimas nuo kuokelių ant piestelės purkos. Tik po sėkmingo apdulkinimo prasideda apvaisinimas.

Patekusi ant piestelės purkos, žiedadulkė sugeria skystį, sudygsta ir išleidžia dulkiadaigį. Dulkiadaigis skverbiasi piestelės liemenėliu gilyn link sėklapradžio. Dulkiadaigiu keliauja dvi vyriškos lytinės ląstelės - spermiai. Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, jis įsiskverbia per mikropilę į gemalinį maišelį. Čia įvyksta dvigubas apvaisinimas:

  1. Vienas spermis susilieja su kiaušialąste ir sudaro diploidinę zigotą (gemalo užuomazgą).
  2. Antrasis spermis susilieja su centriniu (diploidiniu) branduoliu, sudarydamas endospermo branduolį.

Apvaisinimo rezultatas

Po apvaisinimo sėklapradis virsta sėkla, o visa mezginė - vaisiumi. Tai užtikrina sėkmingą augalo plitimą ir rūšies išlikimą. Svarbu pabrėžti, kad sėklos formuojasi tik po apvaisinimo, o endospermas tampa maitinamuoju audiniu, aprūpinančiu besivystantį gemalį būtinomis medžiagomis.

Procesas Vieta Rezultatas
Mikrosporogenezė Kuokelių dulkinės Žiedadulkės
Makrosporogenezė Mezginės sėklapradžiai Gemalinis maišelis
Apvaisinimas Mezginės sėklapradžiai Zigota ir endospermas

tags: #kurioje #ziedo #dalyje #vyksta #apvaisinimas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems