Aortos koarktacija - tai įgimta širdies ir kraujagyslių patologija, kai dalis pagrindinės kūno arterijos, aortos, yra susiaurėjusi. Šis susiaurėjimas trikdo normalų kraujo tekėjimą iš širdies į likusį kūną ir sukelia reikšmingą hemodinaminį disbalansą. Virš susiaurėjimo vietos kraujospūdis dažniausiai būna padidėjęs, o apatinėje kūno dalyje - nepakankamas, todėl organai ir audiniai negauna reikiamo kraujo kiekio. Tai apsprendžia šios ligos vaizdą: arterinė hipertenzija (padidėjęs spaudimas) viršutinėje kūno dalyje ir arterinė hipotenzija (sumažėjęs spaudimas) apatinėje kūno dalyje su nepakankama tų organų kraujotaka.
Aorta - stambiausia organizmo arterija, išeinanti iš kairiojo skilvelio, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų - kraujagyslių, tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausias deguonies ir maisto medžiagų kelias įvairiems organams ir audiniams. Aortai ir arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu.
Dažniausiai kliūties vieta būna viršutinėje nusileidžiančios aortos dalyje. Kartais kliūtis gali pasitaikyti ir atipinėje vietoje (pilvinėje aortos dalyje). Yra du aortos koarktacijos tipai - infantilinis (kūdikių) ir suaugusių. Tai priklauso nuo atviro arterinio latako padėties kliūties atžvilgiu. Infantilinio tipo aortos koarktacija baigiasi mirtimi kūdikystėje dėl greitai išsivystančio širdies nepakankamumo, net naujagimystėje, jei nėra laiku diagnozuota ir gydoma. Suaugusiųjų tipo aortos koarktacija pasireiškia paauglystėje, kartais anksčiau, dėl padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Ligos eiga labai priklauso nuo to, kaip anksti ji diagnozuojama ir kaip anksti pritaikomas tinkamas gydymas.
Šių dienų medicina suteikia galimybių naujagimiams išgydyti panašias įgimtas širdies ydas pašalinant aortos susiaurėjimą (mediciniškai - aortos koarktacija) ir atkuriant kraujotaką. Tačiau atlikti tai vos 1 249 g svėrusiam pacientui buvo neįmanoma. Pasak Neonatologijos centro vadovo doc. dr. Arūno Liubšio, jei nebūtų sutvarkyta susiaurėjusi aortos dalis ir nebūtų atkurta kraujotaka, naujagimiui nebuvo jokių galimybių išgyventi: „Jo būklė nuolat blogėjo, išgyvenimo galimybės sulig kiekviena diena menko. Dėl to ir buvo nutarta kreiptis į intervencines operacijas atliekančius specialistus. Visos didelės komandos entuziazmas, susitelkimas ir didelis noras padėti pacientui padarė stebuklą“, - sako A.

Medikų komanda akcentuoja, kad sėkmingą darbą lėmė ir skrupulingas pasirengimas procedūrai. Pirmiausia reikėjo paruošti pacientą saugiai anestezijai. Pavyzdžiui, teko užtikrinti tinkamą veninę jungtį infuzinei terapijai, o tai dėl mažo paciento svorio ir nevisiškai išsivysčiusios termoreguliacinės sistemos turėjo būti atlikta labai greitai - tai buvo nemenkas iššūkis anesteziologų komandai. „Ilgiau užtruko paruošti, transportuoti pacientą nei pati procedūra, - sako M. Svetikienė. - Mūsų skyriuje jis išbuvo bene 5 valandas. Reikėjo atsižvelgti į visus išskirtinai mažo paciento niuansus: tokiems pacientams žalojantys veiksniai gali būti net ir tie, kurie kitiems vaikams ar juo labiau suaugusiesiems yra nereikšmingi ir į juos nekreipiama dėmesio. Iššūkiai prasidėjo jau nuo paciento transportavimo: „200 kg ligonį pervežti yra gerokai paprasčiau nei 1 249 g sveriantį mažylį. Tačiau visa komanda buvo tam pasiruošusi, pacientą atvežė saugiai, jam tinkamomis sąlygomis, - su šypsena gydytoja pasakoja išskirtines pervežimo aplinkybes. - Turėjome į mažytes kraujagysles įkišti kateterius, kad būtų galimybė reikiamiems vaistams sušvirkšti, o prireikus ir didelį kraujo kiekį sulašinti. Net dirbtinio kvėpavimo aparatas turėjo būti parinktas toks, kuris užtikrintų itin mažus kvėpuojamuosius tūrius tokio mažo svorio pacientui. Bendromis daugiadalykės komandos pajėgomis išrinkome tinkamiausią, naujausią aparatūrą, visas jam reikalingas priemones. Dėl visų entuziazmo, žinių anestezija praėjo sklandžiai ir saugiai.“
Operacinėje taip pat reikėjo paruošti paciento šlaunies kraujagyslę, padaryti vadinamąją prieigą procedūrai atlikti. „Kai kraujagyslių chirurgai operacinėje pamatė atklotą pacientą, jie kiek sutriko - paciento beveik nebuvo matyti“, - iššūkius vardija A. Jam antrina Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas-intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna ir vaizdžiai apibūdina darbo sąlygas: „Kraujagyslių skersmuo tebuvo apie 1,5 mm - kaip spagečio. Aortos - stambiausios žmogaus kraujagyslės - skersmuo 4 mm, net pieštukas storesnis. Procedūros metu reikėjo atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę - neišnešiotiems naujagimiams, kurie iš esmės neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, būtina aukštesnė aplinkos temperatūra. Įprastai jie nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikomas reikiamas drėgmės lygis ir apie 30 °C temperatūra. „Dirbome beveik inkubatoriaus sąlygomis, nes tokių reikėjo pacientui“, - po sėkmingos operacijos šypsosi S. „Visos komandos kaktas dengė prakaito lašai. Juk visi jie buvo ir su operacinės apranga, ir su apsauginiais kostiumais - procedūros metu buvo reikalinga rentgeno kontrolė. Visi buvo užsidegę, entuziastingi, komanda dirbo kaip laikrodis“, - darbą operacinėje prisimena Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja neonatologė dr. Kartu.
Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas atkreipia dėmesį, kad jo praktikoje tokio mažo paciento gydyti dar neteko: „Darbas su vaikais mums visada yra iššūkis. Saugiai jautėmės dėl to, kad procedūros planas, visi techniniai procedūros žingsniai buvo aptarti, sudėlioti labai kruopščiai, aptarti keli procedūros variantai, alternatyvūs planai. Pasiruošimo etape buvo streso ir įtampos, bet vėliau viskas vyko sklandžiai.“
Kadangi naujagimio svoris buvo labai mažas, vien tik perkateteriniu būdu atlikti aortos praplėtimo procedūrą techniškai buvo labai sudėtinga. „Per kolegų kraujagyslių chirurgų paruoštą šlaunies arteriją įkišome kateterius, per juos į susiaurėjusią aortos vietą įvedėme stentą (metalinį cilindro formos tinklelį), kuris išplėtė kraujagyslę ir padarė tokio diametro, koks būna pas sveikus tokio amžiaus vaikus, - apie aortos praplėtimo procedūros techniką aiškina intervencinis kardiologas S. Čėsna. - Šlaunies arterijai, per kurią buvo atlikta procedūra, buvo skiriama itin daug dėmesio - keletą kartų per dieną doplerometrijos metodu buvo tiriama kraujotaka joje. Per šį laiką kojoje kraujotaka nesutriko, o aortos stentas savo funkciją atlieka puikiai. Viskas pavyko geriau, nei tikėtasi. Po procedūros praėjo mėnesis. Vilties procedūra pasiteisino.“

Prisimindamas išskirtinę procedūrą, S. Čėsna akcentuoja: „Tokio svorio pacientui kiekvienas kraujo lašas yra gyvybiškai svarbus, grėsmingai nukraujuoti gali labai greitai.“
Po operacijos naujagimiui buvo tęsiamas gydymas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Jo vedėja gydytoja neonatologė dr. Aušrinė Pliauckienė prisimena, kad operacijos rizikos faktoriai ir netikėtos galimos situacijos buvo aptartos, apsvarstytos ir joms pasirengta. Po procedūros paciento sveikatos būklė keitėsi: „Pacientą pervežus į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, jo būklė buvo labai pablogėjusi, mažai širdelei teko prisitaikyti prie pasikeitusio darbo režimo, todėl teko skirti specifinį širdies nepakankamumo gydymą, kuris galiausiai davė rezultatų ir naujagimis pradėjo sveikti.“
Šios istorijos pagrindinis dalyvis iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus jau perkeltas į Naujagimių skyrių. Mama, pasakodama, kaip jie šiuo metu gyvena, sako, kad sūnus jau padvigubino nuo gimimo buvusį svorį, pokalbio metu jis svėrė 1 660 g. „Dabar jau galime galvoti apie ateitį, auginti sūnų. Jam gimus, gyvenome šia diena, nes jo būklė blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė, - pasakoja berniuko mama. - Kai gydytojai pasakė, kad siūloma bandyti atlikti procedūrą, sutikome iškart, net stebėjomės, kodėl mūsų klausia, - reikia būtinai daryti! Juk kito gelbėjančio varianto nebuvo.“ Moteris pasakoja, kad operacija atlikta sūnui būnant vieno mėnesio ir vienos dienos amžiaus. Šiuo metu jam jau du mėnesiai: „Man atrodo, kad jis jau didelis, net žandukai putlūs darosi, - sako mama. - Naktimis netriukšmauja. Kas jam nepatinka? Praustis. Gal dėl to, kad tos procedūros atvėsina kūnelį.“
Pasak A. Liubšio, šia procedūra prasideda naujas etapas, naujas žingsnis į naują kokybę ir galimybes: „Mes patikėjome, kad galime tai padaryti. Supratome, kad mūsų galimybės - bendradarbiaujant ir susitelkiant - yra tokios plačios, kad galime žymiai lanksčiau aptarinėti įgimtų širdies ydų gydymą.“
Santariškių klinikų komanda pabrėžia, kad itin mažo paciento operacijai reikėjo labai preciziškai pasiruošti, operuoti medikams neįprastoje temperatūroje, ir džiaugiasi mažojo paciento gyvybę išgelbėjusios operacijos sėkme.
Taikomas chirurginis gydymas: susiaurėjusi vieta išpjaunama ir aorta susiuvama. Jei susiaurėjimas ilgas, jį išpjovus, kartais tenka įsiūti dirbtinį kanalą arba lopą iš savos, tik kitos kraujagyslės. Operuojant laiku, kraujo spaudimas normalizuojasi ir gyvenimo trukmė būna normali. Gyvenimo trukmė neoperuojant - vidutiniškai 30-35 metai. Tam tikrais atvejais galimas kateterinis gydymo būdas (susiaurėjimas išplečiamas specialaus baliono, įvesto per kojos arteriją, pagalba), bet jis ne visada efektyvus. Greta chirurginio gydymo skiriami vaistai kraujo spaudimui mažinti: beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai.
Susiaurėjusios aortos dalies išplėtimas naudojant sintetinį arba biologinį pleistrą. Tai mažos rizikos, minimaliai invazinė procedūra, kurios metu susiaurėjusi aortos sritis išplečiama naudojant balioninį kateterį. Tai procedūra, kurios metu po balioninės angioplastikos įstatomas metalinis stentas, kad aorta liktų atvira.

tags: #aortos #koarktacija #kudikiui