Užgavėnės darželyje: linksmybės, tradicijos ir žiemos varymas su vaikais

Užgavėnės - išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė, kupina senųjų lietuviškų tradicijų. Tai žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.

Nuo seno Užgavėnės švenčiamos triukšmingai ir linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Būtent dėl šios priežasties Užgavėnės yra viena smagiausių kalendorinių švenčių vaikų darželyje, nes galima netrukdomai šėlti, rėkauti, triukšmauti ir visaip kitaip išdykauti. Ši linksma, spalvinga ir triukšminga žiemos palydų šventė suteikia vaikams galimybę patirti gyvąsias tradicijas.

Užgavėnės darželyje: linksmas pasiruošimas ir veiklos

Darželiuose Užgavėnių šventei pradedama ruoštis iš anksto. Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia - Užgavėnių patiekalais - blynais. Nuo pat ankstaus ryto grupės virsta grimo ir persirengimo kambariais.

Šiandien darželio „Liepaitės“ korpuse vyko linksmiausia žiemos šventė - Užgavėnės! Į kiemą susirinko pasipuošę vaikai ir darbuotojai - visi vilkėjo spalvingus kostiumus, dėvėjo tradicines Užgavėnių kaukes. Nuo pat pirmų akimirkų kiemas aidėjo nuo muzikos ir juoko - šokome, dainavome, linksminomės ir ruošėmės žiemos varymui.

Vasario 17 dieną „Varpelio“ mokykloje-darželyje taip pat nuskambėjo Užgavėnių šventė. Darželyje vaikai ir mokytojai persirengė įvairiais personažais, užsidėjo kaukes, išsipiešė veidus: visur šmėžavo ūsuoti, barzdoti, raudonskruosčiai persirengėliai. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo. Vasario 28 d. darželyje beveik nesimatė vaikų, kurie būtų liūdni, susiraukę ar kuo nepatenkinti. Jau tuoj po pusryčių visose pašalėse maišėsi „velniukai“, „čigonai“, „meškos“, „gaidžiai“, „raganos“, „daktarai“ ir visokie kitokie personažai, kurie nekantravo iš širdies pasilinksminti.

Persirengėlių tradicijos ir simbolika

Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, dainuodavo ir žaisdavo.

Svarbiausi personažai: Lašininis, Kanapinis ir Morė

Svarbi Užgavėnių dalis, simbolizuojanti žiemos ir pavasario kovą, yra Lašininio ir Kanapinio kova. Tai vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų.

• Lašininis vaizduoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą ir tingumą.
• Kanapinis - liesas, apdriskęs, su nuspurusiais ūsais - simbolizuoja pavasarį, atgimimą, naują gyvybę ir stengiasi nugalėti Lašininį bei išvyti žiemą.

Šventės pabaigoje lauke buvo deginama Morė. Tai simbolinė žiemos personifikacija. Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Užgavėnių personažų simbolika

Žaidimai ir veiklos žiemos išvarymui

Užgavėnių šventės darželiuose metu vyksta įvairūs žaidimai ir tradicinės veiklos. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą.

Kaip ir dera, abu varžovai susirungė tarpusavyje: traukė virvę, vėliau grūmėsi maišais. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių - virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju. Po įnirtingos kovos pergalę iškovojo Kanapinis!

Kad žiema tikrai pasitrauktų, sukeliama kuo didesnis triukšmas - šaukiama, dainuojama, trepsėjama kojomis. Šventės pabaigoje nuoširdžiai skanduodami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ lauke sudegino žiemos simbolį Morę su vaikų „blogais darbeliais“.

Kitos Užgavėnių linksmybės

• Triukšmavimas ir dainavimas: Svarbu triukšmauti, dainuoti ir trepsėti kojomis, kad išvarytum žiemą.
• „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais: Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Taip pat populiarios grumtynės su maišais.
• Virvės traukimas: Tradicinis žaidimas, simbolizuojantis jėgų išbandymą.
• Važinėjimasis po apylinkes: Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių.
• Voliojimasis sniege ir leidimasis rogutėmis nuo kalno: Linksmybės, susijusios su žiemos išlydėjimu.
• Laistymasis vandeniu ir kaimynų lankymas: Papildomos tradicijos, kurios skatina bendruomeniškumą ir linksmybes.

Užgavėnių stalas: Blynai ir kiti gardumynai

Manoma, kad Užgavėnių dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias.

Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Blynas yra apvalus ir tradiciškai suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Karštas, didelis, geltonas blynas kartu yra ir sugrįžtančios saulės simbolis. Jis simbolizuoja sugrįžtančią šilumą, šviesą ir pavasarį.

Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“.

Visą dieną vaikai vaišinosi ne tik virėjų, bet ir pačių grupėse keptais blynais. Užgavėnių šventę vainikavo darželio virėjų kepti gardūs blynai. Pasilinksminę vaikai grįžo į grupes, kur vieni kitus vaišino tėvelių iškeptais blynais.

Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.

Tradicijos ir prietarai

Užgavėnių dieną nevalia dirbti - tai metas linksmybėms ir žiemos varymui. Ši diena buvo apipinta ir įvairiais prietarais:

• Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.
• Kuo didesnis atstumas įveikiamas važinėjant rogėmis, tuo aukštesni augs javai ir linai.
• Tikėjimas, kad Morei sudegus iškamšos pelenai, išbarstyti po laukus, padės turėti derlingesnę žemę.

tags: #ka #gaminti #su #vaikais #darzelyje #per

• patogūs aksesuarai jūsų mažiesiems
• Kūrybiniai darbeliai iš gamtos gėrybių
• Kaip suderinti atostogas su vaiko priežiūra
• Sėkmingas gupijų veisimasis
• Kaip skatinti vaikų augimą ir savarankiškumą