Užgavėnės - išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė, kupina senųjų lietuviškų tradicijų. Tai žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.
Nuo seno Užgavėnės švenčiamos triukšmingai ir linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Būtent dėl šios priežasties Užgavėnės yra viena smagiausių kalendorinių švenčių vaikų darželyje, nes galima netrukdomai šėlti, rėkauti, triukšmauti ir visaip kitaip išdykauti. Ši linksma, spalvinga ir triukšminga žiemos palydų šventė suteikia vaikams galimybę patirti gyvąsias tradicijas.
Darželiuose Užgavėnių šventei pradedama ruoštis iš anksto. Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia - Užgavėnių patiekalais - blynais. Nuo pat ankstaus ryto grupės virsta grimo ir persirengimo kambariais.
Šiandien darželio „Liepaitės“ korpuse vyko linksmiausia žiemos šventė - Užgavėnės! Į kiemą susirinko pasipuošę vaikai ir darbuotojai - visi vilkėjo spalvingus kostiumus, dėvėjo tradicines Užgavėnių kaukes. Nuo pat pirmų akimirkų kiemas aidėjo nuo muzikos ir juoko - šokome, dainavome, linksminomės ir ruošėmės žiemos varymui.

Vasario 17 dieną „Varpelio“ mokykloje-darželyje taip pat nuskambėjo Užgavėnių šventė. Darželyje vaikai ir mokytojai persirengė įvairiais personažais, užsidėjo kaukes, išsipiešė veidus: visur šmėžavo ūsuoti, barzdoti, raudonskruosčiai persirengėliai. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo. Vasario 28 d. darželyje beveik nesimatė vaikų, kurie būtų liūdni, susiraukę ar kuo nepatenkinti. Jau tuoj po pusryčių visose pašalėse maišėsi „velniukai“, „čigonai“, „meškos“, „gaidžiai“, „raganos“, „daktarai“ ir visokie kitokie personažai, kurie nekantravo iš širdies pasilinksminti.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, dainuodavo ir žaisdavo.

Svarbi Užgavėnių dalis, simbolizuojanti žiemos ir pavasario kovą, yra Lašininio ir Kanapinio kova. Tai vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų.
Šventės pabaigoje lauke buvo deginama Morė. Tai simbolinė žiemos personifikacija. Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.
| Personažas | Simbolika | Tradicinė išvaizda |
|---|---|---|
| Lašininis | Sotumas, riebumas, tingumas, žiema | Storas, apvalus, pasiturintis |
| Kanapinis | Liesumas, atgimimas, pavasaris, gyvybė | Liesas, apdriskęs, su nuspurusiais ūsais |
| Morė | Žiemos personifikacija, blogis, vaisingumas | Moteriškos iškamšos pavidalu |
| Velniukai, raganos | Blogio išvarymas, linksmybės | Įvairios kaukės ir kostiumai |

Užgavėnių šventės darželiuose metu vyksta įvairūs žaidimai ir tradicinės veiklos. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą.
Kaip ir dera, abu varžovai susirungė tarpusavyje: traukė virvę, vėliau grūmėsi maišais. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių - virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju. Po įnirtingos kovos pergalę iškovojo Kanapinis!
Kad žiema tikrai pasitrauktų, sukeliama kuo didesnis triukšmas - šaukiama, dainuojama, trepsėjama kojomis. Šventės pabaigoje nuoširdžiai skanduodami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ lauke sudegino žiemos simbolį Morę su vaikų „blogais darbeliais“.
Manoma, kad Užgavėnių dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias.
Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Blynas yra apvalus ir tradiciškai suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Karštas, didelis, geltonas blynas kartu yra ir sugrįžtančios saulės simbolis. Jis simbolizuoja sugrįžtančią šilumą, šviesą ir pavasarį.

Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“.
Visą dieną vaikai vaišinosi ne tik virėjų, bet ir pačių grupėse keptais blynais. Užgavėnių šventę vainikavo darželio virėjų kepti gardūs blynai. Pasilinksminę vaikai grįžo į grupes, kur vieni kitus vaišino tėvelių iškeptais blynais.
Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.
Užgavėnių dieną nevalia dirbti - tai metas linksmybėms ir žiemos varymui. Ši diena buvo apipinta ir įvairiais prietarais: