Krikštynų reikšmė ir svarba kūdikio ateičiai: tradicijos ir papročiai
Krikštynų šventė - tai ne tik iškilmingas įvykis, tai naujo, ką tik gimusio žmogučio įvedimas į žmonių bendruomenę. Jau nuo senų laikų ši šeimos šventė buvo gaubiama paslapties ir savitumo skraistės, o krikštas reiškė išvadavimą iš nuodėmės bei įėjimą į dvasinį gyvenimą. Nors modernėjanti visuomenė kurį laiką dairėsi į Vakarus, tačiau paskutinį dešimtmetį ne vienas vėl bando atrasti tradicijas, gręžiasi į praeitį ir ten ieško atsakymų į svarbiausius gyvenimiškus klausimus.
Pasirengimas ir senovės papročiai
Senovėje krikštynos buvo vienas svarbiausių šeimos įvykių, prilygstantis vestuvėms. Gimus vaikeliui, kiekviena šeima stengdavosi ilgai nedelsti ir kuo greičiau organizuoti krikštynas, nes buvo tikima, kad nekrikštytam vaikui gresia įvairūs pavojai. Laikas nuo gimimo iki krikštynų buvo vadinamas radynomis - tai laikotarpis, skirtas lankyti naujagimį, kai visi atvykusieji nešdavo dovanų ir maisto.
Prieš išvykdami krikštyti tėvai ir kūmai užkąsdavo, o tikroji puota vykdavo vakare, sugrįžus iš bažnyčios. Senovės lietuviai, kaip ir kitos tautos, pagonybės laikais vaikus krikštydavo maudydami vandenyje, tad vanduo - gyvybės simbolis. Prieš veždami krikštyti vaiką, tėvai jį būtinai nuprausdavo.
Krikštatėvių vaidmuo ir atsakomybė
Krikštatėviai - kūmai - krikštynų apeigose nuo seno atlikdavo pagrindinį vaidmenį. Krikštatėvių parinkimas buvo itin atsakinga užduotis, nes buvo tikima, kad užaugę vaikai bus panašūs į krikštatėvius, įgaus jų gerąsias ar blogąsias charakterio savybes. Tėvai visada rinkdavosi tik dorus, sąžiningus žmones, nes tai buvo laikoma dvasiniu įsipareigojimu visam gyvenimui.
Su žmonėmis, kurie vaiką pakrikštydavo, šeima susikūmuodavo visam gyvenimui, o krikštatėvių pareigos nesibaigdavo krikštynomis. Krikštatėviai turėjo būti šalia bent jau dviem svarbiausiais gyvenimo momentais - einant prie Pirmosios Komunijos ir tuokiantis. Atsitikus nelaimei ar mirus tikriesiems tėvams, krikštatėviai įsipareigodavo globoti ir užauginti vaikelį.
Krikštatėvių išbandymai šventėje
Visos šventės metu krikštatėviai būdavo stebimi tarsi per didinamąjį stiklą. Siekiant įsitikinti, ar tėvai neapsiriko rinkdamiesi, šiems neretai tekdavo įveikti įvairius išbandymus:
- Pakeisti vaikui sauskelnes.
- Atpažinti savo krikštavaikį užrištomis akimis pakišus paliesti visų mažų vaikų rankutes.
- Pamaitinti vaiką ar pagaminti košę iš ant stalo esančių produktų, kurią patys turėdavo vėliau paragauti.
Krikštynų dovanos. Idėjos krikštynų dovanoms: krikštadėžės, krikštynų maišeliai.i
Vardo suteikimo svarba
Pagrindinis krikštynų akcentas - vardo suteikimas. Buvo tikima, kad labai svarbu išrinkti kūdikėliui tinkamą vardą, nes su vardu išrenkamas ir krikštijamojo globėjas. Vardas yra ženklas, įvedantis žmogų į bendruomenę, o bendruomenė imasi atsakomybės jį ginti ir globoti. Dažnai krikšto tėvų priesaikos, perskaitytos visų svečių akivaizdoje, tapdavo įrodymu, jog jie pasiruošę prisiimti globėjo vaidmenį.
| Tradicija | Simbolinė reikšmė |
|---|---|
| Medelio sodinimas | Vaiko augimo, stiprybės ir ryšio su gamta simbolis. |
| Baltas drabužis | Pakrikštytojo nekaltumo ir apsivilkimo Kristumi ženklas. |
| Krikšto žvakė | Amžinoji šviesa, nušviečianti kelią per gyvenimo sutemas. |
Modernus požiūris į krikštynas
Nors daugybė gražių mūsų tautos senovės papročių yra užmiršti arba ima nykti, šiandien krikštynų šventė vėl tampa populiari. Visgi svarbu ne tik šventės iškilmingumas, bet ir prasmė. Krikštynos - tai ne tik „podiumas“ ar linksmybės, tai vaiko įvedimas į tikėjimo bendruomenę ir artimųjų rato subūrimas. Šiuolaikinės šeimos dažnai renkasi sukurti prisiminimų dėžutę, kurioje saugomi su švente susiję daiktai, bei rengia viktorinas apie naująjį krikščionį, taip stiprindamos šeimos ryšius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
