Kūdikių šlapimo spalva ir dažnis: nuo normalių pokyčių iki nerimą keliančių signalų

Dauguma būsimų mamų ruošiasi motinystei, skaito įvairios literatūros, lanko kursus, tačiau kartais net gerai pasikausčiusi mamytė, sulaukusi savo naujagimio, gali susidurti su neaiškiais ir nerimą keliančiais dalykais, nors jos atžalai dažnu atveju tai bus tik praeinanti būklė, kurios bijoti nereikėtų. Praeinančios būklės pasireiškia ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu - tol, kol vyksta naujagimio prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų. Visos šios būklės turi kelis pavadinimus: tranzityviosios, praeinančios, fiziologinės. Dažniausi tėvų klausimai susiję su mažylio šlapinimusi - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime kūdikių šlapimo spalvos ir dažnio ypatumus, taip pat aptarsime naujagimių geltą.

Normali naujagimio šlapimo spalva ir dažnis

Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau, jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius, nes motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kita. Apskritai, šlapimo spalva, priešingai nei kraujo, yra kintama ir priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia - nuo suvartoto skysčio kiekio. Daug geriant, valgant vandeningų vaisių, pavyzdžiui, arbūzų, šlapimas prasiskiedžia ir tampa šviesiai gelsvas su vos matomu atspalviu.

Žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo bilirubino apykaitos produktų kiekio. Kuo jų daugiau - tuo spalva tamsesnė. Šviežiame šlapime yra urobilinogenų, kurie ore oksiduojasi ir tampa geltonos - geltonai oranžinės spalvos. Todėl pastovėjęs šlapimas būna tamsesnis nei šviežias.

Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno.

Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. Trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. Nuo šeštos ir vėlesnių dienų naujagimiui per 24 valandas turėtų būti keičiamos penkios ar šešios šlapios sauskelnės, o medžiaginės - šešios-aštuonios skaidriu geltonos spalvos šlapimu. Kūdikiams sauskelnes reikia keisti kiekvieną kartą, kai tik pastebėjote, jog jose jau yra skysčio, jos yra drėgnos. Tai bus ne tik maloniau, bet ir sveikiau - išvengsite iššutimų. Naujagimiams pirmosiomis savaitėmis sauskelnes keisite dažniau - mažiausiai penkis kartus po pasišlapinimo ir dukart po rimtesnio reikalo per dieną. Geriausias šlapinimosi ir tuštinimosi rodiklis yra kiek mažylis suvalgo ir ar yra sveikas.

Kai šlapimo spalva kelia nerimą: tamsiai geltonas šlapimas ir dehidratacija

Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Kūdikiui gali trūkti maistinių medžiagų arba skysčių, jei šlapimas yra tamsus arba labai ryškiai geltonos spalvos, dvelkia itin aštriu (kartais žuvies) kvapu, šlapimo kristalai susigėrę į sauskelnę yra rausvi ar raudoni. Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Dehidratacija pasireiškia ir sausomis lūpomis, neįprastu mieguistumu, apsnūdusiomis akimis, šaltomis rankomis ar pėdomis. Jeigu mažylis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau.

Rožinis, oranžinis ar kraujingas šlapimas: uratai ir kiti atspalviai

Pirmosiomis gyvenimo dienomis tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų gali pamatyti oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai, dar vadinami uratais. Šis „infarktinis“ šlapimas, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos, rodo, kad iš naujagimio inkstų valosi druskos. Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas, nors gali sukelti nerimą. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta.

Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų, vadinamųjų pseudomėnesinių. Po apipjaustymo berniukų vystykluose taip pat gali būti šiek tiek kraujo. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, akmenligės, į šlapimą patenka kraujo, šlapimas gali nusidažyti raudonai.

Naujagimių gelta ir jos įtaka šlapimo spalvai

Kūdikių gelta - sąvoka ir rūpestis, apie kurį teko girdėti bene kiekvieniems tėvams. Gelta yra būdinga visiems pirmų parų naujagimiams, tačiau to priežastys yra labai skirtingos, jų yra daug, o ir tolimesnė taktika gali skirtis. Gelta - tai ligų simptomas, kai akių odenos, oda nusidažo geltona spalva. Taip atsitinka, kai padidėja bilirubino koncentracija kraujyje. Tokiu atveju pagelsta akys, galvos oda, liemuo, galūnės.

Kodėl naujagimis apskritai pageltonuoja? Augdamas mamos pilvelyje, vaisius taip pat kvėpuoja, tačiau kitaip - ne per plaučius. Deguonies jis gauna per placentą ir virkštelę. Labai svarbus dalyvis vaisiaus kvėpavimo sistemoje yra raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir ypač jų sudėtyje esantis hemoglobinas, kuris pritraukia deguonies molekules iš mamos kraujo ir vaisiaus organizme jas paleidžia. Vaisiaus organizme yra daugiau eritrocitų, dėl to deguonies jis gauna pakankamai. Kai kūdikis gimsta ir pradeda kvėpuoti plaučiais, toks didelis eritrocitų kiekis tampa nebereikalingas. Jie pradeda irti, hemoglobinas taip pat skyla, o vienas skilimo produktų yra geltonai dažanti medžiaga bilirubinas. Naujagimio organizmas nespėja jo šalinti, jo kiekis kraujyje didėja, gali pradėti kauptis audiniuose ir jie pradeda gelsti. Visiems absoliučiai naujagimiams bilirubino kiekis kraujyje yra padidėjęs, tik vieniems daugiau, kitiems mažiau, o tretiems gelta net nepastebima, nors ji yra.

Normalios fiziologinės naujagimio geltos metu bendras bilirubino kiekis neviršija nustatytos ribos, kuri naujagimiams yra skirtinga, priklausomai nuo nėštumo laiko ir naujagimio amžiaus. Ši gelta ryškiausia būna 3-5 gyvenimo parą ir turėtų išnykti per 10-12 dienų. Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 savaičių, greičiausiai yra fiziologinė.

Ilgiau kaip 14 parų trunkanti gelta jau yra užsitęsusi ir reikėtų įvertinti, kokios priežastys ją sukelia. Per anksti pasireiškusi gelta taip pat yra jau patologinė ir vertinami visi galimi rizikos faktoriai. Didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo, hematomos ir kitų ne tokių populiarių priežasčių. Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų.

Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą. Siekiant to išvengti, naujagimiai, pagal indikacijas, gydomi vadinamąja „mėlyna“ šviesa (fototerapija). Šių geltų gydymas yra vienodas - fototerapija, skirtis gali tik gydymo intensyvumas ir pagalbinių priemonių reikalingumas.

Praktikoje vaikų gastroenterologai dažniausiai susiduria su taip vadinama mamos pieno gelta. Tokios būklės nereikia laikyti patologija. Atliekant kraujo tyrimus tokiems vaikams nustatomi normalūs kepenų fermentai, hemoglobino kiekis, tačiau būna padidėjęs bilirubinas. Atliekant pilvo organų echoskopiją, vidaus organai būna normalūs. Anksčiau, prieš 10 metų, nustačius mamos pieno geltos diagnozę, buvo rekomenduojama kelias dienas nutraukti mamos pieno vartojimą, arba jį šildyti iki 70 laipsnių temperatūros.

Kada kreiptis į gydytoją?

Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus. Jei pastebėjote šiuos požymius, tada būtinai kreipkitės į vaikų gydytojus, gastroenterologus.

Gydytojas dažniausiai skiria atlikti bendrą kraujo, bilirubino, kepenų fermentų tyrimą, pilvo organų echoskopiją. Pagal tyrimo rezultatus sprendžiama, ar reikia tolimesnio tyrimo. Stebėkite į namus parvežto vaikelio būklę. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų.

Kūdikių šlapimo spalvos ir reikšmės atmintinė

tags: #kudikio #slapimas #geltonas

• Apie klijukus kūdikiams
• Kaip išrinkti lavinamuosius žaislus mažyliams?
• JYSK antklodės vaikams
• Bitės Vilimaitės kūryba
• Sužinokite apie pilvo kietėjimą nėštumo metu