Tarptautinė statistika ir Norvegijos vaikų globos sistema: faktai, mitai ir realybė
Norvegija - šalis, garsėjanti savo gamtos grožiu, aukštu gyvenimo lygiu ir socialiniu saugumu. Šiame kontekste itin svarbus aspektas yra vaikų teisių apsauga ir gerovė. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra integruota į Norvegijos teisinę sistemą, o visi sprendimai priimami siekiant užtikrinti vaikų interesus bei jų gerovę. Tačiau pastaraisiais metais Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema, ypač tarnyba „Barnevernet“, sulaukė nemažai dėmesio ir kritikos, ypač iš imigrantų bendruomenių, tarp jų ir lietuvių.
Straipsnyje bus nagrinėjama tarptautinė statistika, susijusi su vaikų globa, Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemos veikimo principai, dažniausiai pasitaikantys mitai ir realybė, taip pat imigrantų šeimų iššūkiai šioje srityje.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema: principai ir struktūra
Norvegijoje už vaikų globos procesus atsakingos savivaldybių institucijos. Kiekvienoje savivaldybėje veikia vaikų gerovės tarnyba („Barnevernet“), kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms ir užtikrinti vaikų saugumą. „Barnevernet“ prioritetas - pagalba. 8 atvejais iš 10 tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Tarp tokių pagalbos priemonių yra vaikų dienos priežiūros įstaigos, padedančio asmens paskyrimas, „kontaktinės šeimos“ trumpalaikei priežiūrai ir papildomos atitinkamai šeimai skirtos paramos priemonės.
Nors pačiais rimčiausiais atvejais vaiko globą gali perimti vaiko apsaugos institucijos, tėvų globos panaikinimas visuomet yra tik paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu, be to, tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Sunkiais atvejais savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos viršininkas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Tokie sprendimai nedelsiant perduodami Apygardų socialinės rūpybos taryboms.
Apygardų socialinės rūpybos tarybos yra administracinės institucijos, kurios pagal funkcijas veikia panašiai kaip ir teismai. Joms negali būti duodami Ministerijos nurodymai, o jų sprendimus gali peržiūrėti tik bendrosios kompetencijos teismai. Taryboje vyksta žodinis posėdis, kuriame vaiko interesai užtikrinami jam paskiriant atstovą. Posėdžiams taryboje vadovauja komiteto pirmininkas, kuris yra teisininkas. Į tarybos sudėtį taip pat įeina du nenuolatiniai nariai: psichologas ir visuomenės atstovas. Visi trys nariai turi po tiek pat balsų.
Taryba sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka preliminariai peržiūri per 48 valandas nuo sprendimo priėmimo. Sprendimą patvirtinus, laikina globa pratęsiama ne daugiau kaip iki šešių savaičių. Kai kurie sprendimai dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka per šį laikotarpį būna panaikinami. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijoms nusprendus teikti pasiūlymą dėl vaiko perdavimo nuolatinei globai, tai turi būti padaryta per šešių savaičių terminą.
Apygardų socialinės rūpybos tarybų sprendimus galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai šiuos sprendimus gali peržiūrėti, o šalys turi teisę gauti privačia praktika užsiimančio advokato pagalbą. Viena bylos šalis yra vaiko teisių apsaugos institucija, kita - tėvai. Kaip ir tarybos atveju, teismą sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai: psichologas ir visuomenės atstovas. Jie turi po tiek pat balsų.
Vaiko teisių apsaugos įstatyme ir Ginčų įstatyme šių klausimų nagrinėjimui taryboje ir teisme nustatyti griežti procesiniai terminai, o vaiko globos perdavimo ir lankymo teisių klausimai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais. Vaiko teisių apsaugos institucijų darbą prižiūri Norvegijos sveikatos priežiūros taryba, savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimus galima apskųsti kiekvieno regiono apskrities valdytojui, kuris prižiūri, kad kiekviena savivaldybė veiktų pagal įstatymų nustatytą tvarką. Manydamos, kad jų teisės pažeistos, šalys gali pateikti skundą Parlamento ombudsmenui (nepriklausomam ir nešališkam pareigūnui, tiriančiam skundus dėl netinkamo įstaigų ir institucijų administravimo).
Vaiko tėvai turi teisę į nemokamą privataus advokato pagalbą nuo to momento, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo skubos tvarka. Sprendžiant vaiko atidavimo globai klausimus, šalys turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijose, Apskričių socialinės rūpybos tarybose arba teismo posėdžiuose. Institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad kalbos barjerai neturėtų įtakos vaikų teisių apsaugos procesams.
Statistika: Vaikų globa Norvegijoje ir Lietuvoje
Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijos nacionaliniu mastu per metus vykdo apytiksliai 50 000 pagalbos priemonių, iš kurių 8500-9000 sudaro su vaikų globa susijusios priemonės. 2012 m. Apygardų socialinės rūpybos tarybos priėmė apytiksliai 1000 sprendimų dėl vaikų globos perdavimo valstybei ir 1200 sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka.
Svarbu pažymėti, kad didžioji dauguma sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su atvejais, kai vaiko motina buvo gimusi Norvegijoje (80 proc.). Tik 8 proc. atvejų motina buvo gimusi Europos valstybėje (išskyrus Norvegiją). Apygardų socialinės rūpybos tarybų statistika rodo, kad per penkerių metų (2008-2013 m.) laikotarpį, 30 sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su tais atvejais, kai motina buvo gimusi Lietuvoje. Tačiau daug daugiau tokių sprendimų siejami su vaikais, kurių tėvai kilę iš Somalio, Irako, Irano, Lenkijos ir Rusijos.
Statistikos duomenimis, nepaisant šalies dydžio, tikimybė, kad vaikas iš netvarkingos šeimos pateks į globos namus, didesnė Lietuvoje nei Norvegijoje. Europos Tarybos ataskaita rodo, kad Norvegija yra viena iš grupės šalių, turinčių mažiausią skaičių globos namuose gyvenančių vaikų. Problema yra gerokai išpūsta ir neatitinkanti tikrovės: daugelyje Europos Tarybos valstybių globojamų vaikų skaičius didesnis nei Norvegijoje, kurioje tik 0,5 proc. visų vaikų auga pas globėjus.
Pagal „Eurostat“ statistiką Norvegijoje 2012 metais gimstamumas vidutiniškai buvo 1,85 vaiko - tai daugiau nei bendras ES vidurkis. Palyginimui - Lietuvoje pagal tuos pačius duomenis 2012 vidutiniškai gimė 1,60, Latvijoje - 1,44, Estijoje - 1,56 vaiko.
2013 metais Lietuvoje buvo 624 281, Norvegijoje - 1 256 650 vaikų (atitinkamai 21 ir 24,6 proc. nuo visų gyventojų), iš kurių Lietuvoje globoje buvo 10 146 vaikai, o Norvegijoje - 8 183.
Anksčiau Norvegijoje vaikų statistika nebuvo išskiriama pagal tėvų tautybę, tačiau 2012 metų pabaigoje tai buvo pradėta fiksuoti. Turimais duomenimis, šiuo metu Norvegijoje globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą
Aplink Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą sklando daug mitų ir gandų, kurie dažnai kelia nepagrįstą baimę ir nepasitikėjimą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų ir faktų, juos paneigiančių:
- Mitas: Norvegijos vaiko gerovės tarnybos siekia grobti iš imigrantų vaikus.
Faktas: Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi tikslo grobti iš imigrantų vaikus. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą. Anot ambasadoriaus, tėvų globos panaikinimas visuomet yra tik paskutinė išeitis. - Mitas: Vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo, kad norvegų šeimos galėtų juos įvaikinti ir iš to užsidirbti.
Faktas: Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Be to, globa nėra susijusi su finansine nauda globėjams. Gaunama 1500-1700 Eur finansinė parama vaikų globėjams tesudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo. - Mitas: Norvegijoje vaikų gimstamumas itin žemas, todėl vaikai atimami iš imigrantų ir atiduodami globėjams norvegams.
Faktas: Pagal „Eurostat“ statistiką Norvegijoje 2012 metais gimstamumas vidutiniškai buvo 1,85 vaiko - tai daugiau nei bendras ES vidurkis.
Imigrantų šeimų iššūkiai Norvegijoje
Imigrantų šeimos, susidūrusios su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis, gali jaustis bejėgiškiau ir beviltiškiau nei norvegų šeimos. Joms kyla kalbinių sunkumų, nepakanka žinių apie jų teises ir Norvegijos visuomenę bendrai paėmus. Taip pat Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms gali trūkti žinių apie kitų šalių kultūrą ir visuomenę.
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag Malmer Halvorsen pabrėžia, kad nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis leidžia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams suteikti kuo daugiau informacijos apie turimas teises ir Norvegijos įstatymus. Visiškai nesvarbu, kokios šalies pilietis žmogus yra - jis turi jausti, kad mūsų šalis rūpinasi juo.
Viešai skelbiama „Barnevernet“ statistika rodo, kad iš visų šios institucijos tiriamų atvejų lietuviams tenka tik 1,3 procento. Iš viso į šios tarnybos socialinės rizikos grupę šiuo metu yra įtraukta 50 tūkst. vaikų, tėvų globą praradę devyni tūkstančiai.
Tarptautinė statistika ir tendencijos
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra integruota į Norvegijos įstatymus, teigiama, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Laikydamosi tarptautinių Norvegijos įsipareigojimų ir ypač Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio, Norvegijos vaikų teisių apsaugos institucijos užtikrina visų Norvegijoje gyvenančių vaikų apsaugą kad ir koks būtų jų gyvenamosios vietos teisinis statusas.
Norvegijos visuomenės labui šiandien dirba ne tik Šiaurės šalių, bet ir Lenkijos bei Lietuvos darbuotojai. Šiuo metu Norvegijoje gyvena daugiau negu 50 tūkst. lietuvių ir daugumoje Norvegijos savivaldybių yra įsikūrę lietuvių šeimos. Kartu su kitais imigrantais lietuviai prisideda prie Norvegijos visuomenės, kuri tampa vis labiau daugiatautė ir daugiakultūrė: 15,6 proc. Norvegijos gyventojų yra imigrantai arba užsienyje gimusių tėvų vaikai, gimę Norvegijoje.
Statistika rodo, kad Norvegija yra viena iš grupės šalių, turinčių mažiausią skaičių globos namuose gyvenančių vaikų. Vaikų gerovės infografikas iliustruoja statistinius duomenis, palyginant Lietuvą ir Norvegiją.
Norvegijos košmaras: „Barnevernet“ persekioja vaikus ir tėvus
tags: #tarptautine #statistika #globos #namai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
