Kai darželis tampa nesaugiu traukiniu: vaikų dingimai ir atsakomybės klausimai
Neseniai visuomenėje ir žiniasklaidoje iškilo didelis susirūpinimas dėl vaikų saugumo darželiuose. Įvykiai, kai vaikai pabėga iš ugdymo įstaigų teritorijos, kelia nerimą tėvams ir reikalauja rimto dėmesio bei sprendimų. Tai ne tik vaikų, bet ir auklėtojų, tėvų bei pačių įstaigų atsakomybės klausimas.
Pabėgimų atvejai ir jų aplinkybės
Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo vaikų saugumo lauko darželiuose problema. Auklėtojų atidumą patikrinę darželinukai sukėlė ant kojų ne tik švietimo bendruomenę, bet ir policiją. Vos dvejų metukų sulaukusį berniuką, vieną pėdinantį šaligatviu, sustabdė dėmesį į vaiką be suaugusiojo atkreipęs praeivis. Iš kito darželio pasprukusių dviejų penkiamečių ieškota kone valandą. Į gatvę vienas išėjęs vaikutis nespėjo toli nuklysti. Laimė, vieną pėdinantį šaligatviu mažąjį pastebėjo praeivis ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Panevėžyje gausios policijos pajėgos, padedamos kinologų su šunimis, sukilo ant kojų, kai iš „Jūratės“ darželio Palangos gatvėje dingo šešiametis. Šešiamečio kelionė baigėsi, kai stotelėje mažylį pasitiko pareigūnai. Pasak direktorės, į įstaigos teritoriją patenkama pro dvejus vartus. O didžiaisiais naudojasi maisto tiekėjai, vaikus atvežantys tėvai. „Matyt, kažkas išvažiuodamas didžiųjų vartų gerai neuždarė, o pro paliktą plyšelį vaikas ir išsmuko“, - įtaria direktorė.
Į tokią kelionę išsiruošė berniukas, pirmadienį vienas iškulniavęs iš Panevėžio lopšelio-darželio „Varpelis“. Laimė, šaligatviu žingsniuojantį vaiką pastebėjo praeiviai. Iš pradžių darbuotojai pagalvojo, kad mažylis tiesiog pasislėpė. „Buvo tokia situacija, buvo ir vaiko planas pabėgti, jis kalbėdavo, kad nori išeiti. Auklėtoja pamanė, kad ir vėl kažkur pasislėpė“, - pasakojo J. Netrukus paaiškėjo, jog situacija gerokai baisesnė.
Beveik prieš dvejus metus iš dviejų darželių pasprukti sugalvoję trys mažyliai sukėlė ant kojų pedagogus, policiją bei Savivaldybę. Pastarojoje imtasi tyrimo aiškinantis, kaip tuomet vos dvejų metukų sulaukęs berniukas vienas atsirado už darželio ribų. Jį žingsniuojantį šaligatviu sustabdė dėmesį į vaiką be suaugusiojo atkreipęs praeivis. Iš kito darželio pasprukusių dviejų penkiamečių draugių ieškota kone valandą. Visai atsatiktinai prie namų berniuką susitiko kaimynystėje gyvenanti to paties darželio logopedė. Kol daugybė žmonių ieškojo berniuko, šis daugiau nei per valandą spėjo nuo Sirupio gatvės nukulniuoti apie tris kilometrus iki Kniaudiškių g. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistas Tadas Martinaitis informavo, kad Bendrąjį pagalbos centrą pats pirmasis pagalbos prašymas pasiekė vis dėlto ne iš švietimo įstaigos - paskambino gatvės praeivė, prie prekybos centro radusi pasiklydusį vaiką.
Istorija pasidalinti sutikęs dvejų metukų nukentėjusio berniuko tėtis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nenorėjo būti itin kategoriškas. Anot jo, ugdymo sistema šiame darželyje yra labai gera ir Lietuvoje tokių įstaigų reikėtų daugiau. Bet viskas netenka prasmės, kai nėra užtikrinamas esminis dalykas - vaikų saugumas. „Darželio vadovybei atrodo, kad žmonės, kurie prižiūri vaikus, yra pagrindinis saugumo garantas. Bet mes manome, kad reikėtų imtis ir kitų priemonių, kurios apsaugotų nuo žmogiškosios klaidos. Mes net nežinojome, kad ir anksčiau šiame darželyje buvo tokių atvejų. Gal šis buvo labiausiai katastrofiškas, kai vaikas atsidūrė visai šalia tragedijos. Šiuo metu dar nesame apsisprendę, ką daryti toliau, bet tai buvo dūris mums į nugarą“, - pasakojo mažamečio tėtis.
Jis įsitikinęs, kad spręsti saugumo klausimą darželio vadovybė turėjo jau po pirmo karto, kai auklėtiniai išėjo iš teritorijos. „Sakė, kad varteliai bus tvarkomi, kažkokie variantai svarstomi, kalbamasi su auklėtojais. Bet tai neesminis dalykas. Gal mūsų vaikui tai jau ir nenutiks, bet kitiems“, - svarstė pašnekovas. Nors apie incidentą, kuris įvyko rugsėjo 17 d., jis sužinojo vos prieš keletą dienų, jau spėjo pasikalbėti ir su vyru, kuris išgelbėjo jo sūnų. „Tas vyriškis jau pagyvenęs, astmatikas. Jis buvo šoke, kai pamatė mūsų vaiką išbėgusį į gatvę. Anot jo, dėkoti reikia ne jam, o automobiliui, kuris spėjo sustoti, nes berniukas jau buvo išbėgęs į gatvę. Apskritai yra stebuklas, kad tas vyras ten atsidūrė, nes jis tiesiog per klaidą praleido autobusą ir laukė kito“, - pasakojo mažamečio tėtis.
Tos dienos vakarą, kai mama atvyko pasiimti sūnaus, auklėtoja tepasakė, kad jų vaikas buvo išėjęs už vartelių. Jokių detalių apie incidentą nebuvo pateikta. Darželio vadovas atsiuntė visiems laišką, kad buvo imtasi priemonių, pasikalbėta su auklėtojais ir pan. Tada pažiūrėjome, apie kokios dienos incidentą kalbama, ir supratome, kad tai buvo mūsų vaiko istorija“, - pasakojo berniuko tėtis. Šiuo metu šeima svarsto, ką daryti toliau. „Jaučiamės apgauti, kad mūsų niekas neinformavo, jog tokie dalykai vyksta. Dabar net ir kito darželio nelabai surasime. Kita vertus mūsų vaikui šitas labai patinka ir gaila dėl tokios situacijos“, - teigė pašnekovas.
Berniuko mama (vardas ir pavardė reakcijai žinomi) taip pat sunerimusi dėl tokios situacijos. „Šiuo metu bendraujame su darželio vadovais, bet kol nėra užtikrintas papildomas vaikų saugumas, neleidžiame savo vaiko į darželį ir nesiruošiame kol kas leisti. Gal nuo žmogiškų klaidų ir negalima apsisaugoti 100 proc., bet gal techniškai galima kažką padaryti, kad tokių įvykių nebebūtų. Tai privatus darželis, jie turi daug darbuotojų, vaikų nėra daug - vienam darbuotojui tenka vos trys vaikai, svarbu, kad žmonės atsakingai žiūrėtų į savo darbą. Be to, pavyzdžiui, užsienyje padaryta, kad tik suaugusieji gali atidaryti darželio vartelius. Gal ir čia reikėtų tokios sistemos? Tokie dalykai padėtų sužiūrėti ir išvengti žmogiškų klaidų. Galbūt padėtų vaizdo kameros, signalizacijos“, - svarstė berniuko mama.
Lauko darželio vadovas Žilvinas Karpis pripažįsta kaltę ir sakė prisiima visą atsakomybę dėl tokio incidento. „Visų pirma, kažkas teritorijoje paliko atvirus vartelius. Taip sutapo, kad vaikas dingo iš akiračio ir atsidūrė be priežiūros. Jis nuėjo keliuku ir, kaip manoma, pasiekė judrią gatvę. Ten stotelėje stovėjęs vyriškis jį rado ir parvedė atgal. Iš pradžių neturėjome jokių detalių, todėl ir tėvų tinkamai neinformavome. Paskui istorija pasklido po socialinius tinklus. Mus pasiekė įvairios jos interpretacijos. Bet faktas, kad vaikas atsidūrė neprižiūrimas. Mes dėl to prisiimame visą atsakomybę, darome susirinkimus, pakeitėme tam tikrą komandinio darbo grafiką, vidinius dokumentus, tobuliname infrastruktūrą. Yra numatyta veiksmų ateičiai, bet situacija yra labai nemaloni ir tai didelė pamoka mums visiems“, - sakė vadovas.
Anot jo, incidentas įvyko rugsėjo 17 d. Jau tada buvo padaryti susirinkimai, priimti tam tikri sprendimai. „Bet nežinojome dar visų detalių, nes nespėjome pasikalbėti su vyriškiu, kuris atvedė vaiką. Paskui jį radome, pats bendravau su juo, su jo dukra. Situacija paaiškėjo, vaikas tikrai nebuvo dingęs labai ilgam - gal kokių 10 min.”, - teigė pašnekovas. Pasak darželio vadovo, tai iš tiesų ne pirmas kartas, kai vaikai išeina iš darželio teritorijos ribų, bet tokio tragiško įvykio iki šiol dar nebuvo. „Po kiekvieno tokio incidento visada buvo peržiūrimos priemonės, imamasi saugumo reikalavimų. Bet kiekviena situacija unikali ir neįmanoma numatyti visų žmogiškų klaidų. Šį kartą kažkas neapsaugojo teritorijos, o auklėtoja nesužiūrėjo vaiko“, - apgailestavo Ž.Karpis. Iškart po įvykio buvo kalbėta su auklėtoja, jai įteiktas griežtas įspėjimas, buvo svarstoma ir dėl atleidimo. „Įvertinus visas aplinkybes, nutarėme nesiimti kraštutinių veiksmų. Tiesiog sieksime pasitaisyti. Tėveliams buvo pristatytas išsamus planas, kas buvo atlikta po šio atvejo. Jie dabar svarsto, ką daryti toliau“, - sakė darželio vadovas.
Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius kol kas šio įvykio netiria. Pastaruosius trejetą metų, anot jos, Savivaldybė kiekvienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai skiria iš biudžeto po 6 tūkst. eurų, kad šios pritaikytų ugdymo sąlygas pagal higienos normas. Viena tokių priemonių yra darželių tvoros - jos saugo vaikus, tačiau kai kuriose įstaigose šie statiniai nebeatitinka reikalavimų.
Tėvų ir darželio atsakomybė
Viskas, kas pasakota, tiesa-tėvai atsakingi, aiškint reikia, vaikas auga, greit į mokyklą, už kojos nepririši...Ir taip toliau. Tačiau man regisi, kad gerai yra tol, kol visos pabėgimo istorijos baigiasi gerai-vaikas gyvas ir sveikas. Tikimybė, kad mažius, išpjovęs iš daržo, pateks po ratais ar į kokio pedofilo rankas, ne tokia jau menka, kad ją ignoruoti.
Atsakomybę dalint po lygiai vaikui ir suaugusiai auklėtojai yra absurdiška. Auklėtoja yra juridiškai atsakinga už vaiko saugumą visą tą laiką, kol jis darželyje. Kol nei vienas iš tėvų, kurių vaikas išėjo pro NEUŽRAKINTAS DURIS, NEUŽDARYTUS VARTUS, SUGRIUVUSIAS TVORAS neiškėlė bylos, kaip,beje, ir tie, kurių vaikai darželyje susilaužė rankas ar kojas, prasiskėlė galvas etc., tol situacija nesikeis, Belieka laukti, kad koks pamišęs ar abstinenciją kenčiantis narkomanas įeitų į visiškai neprižiūrimą teritoriją arba net į vaikų grupes ir pasikėsintų į juos. Lengvas grobis.
Trūksta visiškai nedaug- sutvarkyti užraktus, prižiūrėti tvoras, vartus/vartelius. Jei daržas pavojingoje vietoje ( miesto vidurys, intensyvus eismas, "negeras" gyvenamasis rajonas-galima juk ir policijos patrulio prašyt, kad laikas nuo laiko "pavizituotų"..Tiesiog reikia iniciatyvos.
Man pirmiausia butu pikta ant saves, kad pati kazko nepastebejau, o gal permazai leidziu su kitais vaikais bendrauti ( daznai taip ivyksta kai yra broliai ar seserys , tas bendravimas nuo kitu vaiku nutolina) , nes cia ne vien vaiku problema, kad jie sumaste ir padare ir ne vien aukletoju, kad prazioplino, bet ir tevu - kad kazko laiku nepastebejo ...O kas link jusu situacijos tai manau, kad reiktu tada su vaiku pakalbeti - kodel jis pas ta drauga taip verziasi? Tai kaip su tom bangom baigesi? Sakyciau aukletojoms LABAI pasiseke, kad ne as buvau tu vaiku mama.Kad ir kokie butu ju atlyginimai/sunku dirbt/daug vaiku ir t.t. tai nepasiteisinimas, ir is viso kaip reikia ziuret vaikus, jeigu keleta subega pabegt, na netelpa galvoje. O del kaltes ieskojimo savyje, tai pasakyciau taip, nesvarbu kaip butu isaukleti arba neisaukleti vaikai jeigu palieki juos darzelyje jis turi uztikrinti ju sauguma.
Ar esi, kada su vaikais snekejusi apie tai, kad jie turi buti darzelyje, kad duru neatidarytu nepaklausia kas? kad per gatve eiti reikia per zalia sviesoforo signala ir t.t.? Man pirmiausia butu pikta ant saves, kad pati kazko nepastebejau, o gal permazai leidziu su kitais vaikais bendrauti ( daznai taip ivyksta kai yra broliai ar seserys , tas bendravimas nuo kitu vaiku nutolina) , nes cia ne vien vaiku problema, kad jie sumaste ir padare ir ne vien aukletoju, kad prazioplino, bet ir tevu - kad kazko laiku nepastebejo ...Tik nepagalvok, kad puolu... seip idomu issiaiskinti , pati turiu 5 metu pypli, kuris man viena diena nuvedus i darzeli iskart reze - tu dabar iseik, o as tada begsiu aisku pasakiau aukletojom, kad ta diena ji pastebetu - nu nepabego, bet irgi turi ten du brolius draugus geriausius - tai visi trys maza ka sumastys, nes ir maniskis ir tie vwelnio nesti ir pamesti vargas ten aukletojoms. Bet poto gryzusi vakare ilgai snekejau su juo kodel norejo begti ir t.t. - reziume, kad matyt savo vaika truputi islepinau, todel ir sauna i galva tokios mintys. O kas link jusu situacijos tai manau, kad reiktu tada su vaiku pakalbeti - kodel jis pas ta drauga taip verziasi? Turiu toki issilavinima, bet nedirbu, na bet vistiek ne delto taip mastau - paprasciausia mes visi labai priprate kitus apkaltinti ir labai greitai, o apie save pamirstame.
Statistika ir prevencija
Missing Children Europe duomenimis, Europoje kas 2-3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kiekvienais metais paskelbtų paieškų užregistruotų dingusių be žinios asmenų registre, pagal pradėtas ir nepradėtas paieškos bylas, registruojama 2000-2500 dingusių nepilnamečių.
Vaikų dingimo priežastys Visame pasaulyje vaikai dingsta dėl skirtingų priežasčių: pabėgo, buvo pagrobtas, vieno iš tėvų neteisėtai išvežtas, dingo iš globos institucijos, pabėgėlių priėmimo centro, pasiklydo, dėl kitokių nežinomų priežasčių jo buvimo vieta nežinoma. Daugiau nei pusė dingusiųjų yra pabėgę vaikai, bet tai jokiu būdu nesumažina problemos masto.
„Kiekvienas atvejis yra labai svarbu, nepaisant to, kad skelbiama kaip pabėgimas iš namų. Vaikas gali tris kartus pabėgti ir ketvirtą nebegrįžti. Nėra nesvarbių vaikų dingimų - į visus atvejus reikia reaguoti ir nenumoti ranka“, - teigė A. Bernatonytė. Ji pažymi, kad didžiausias darbas turi būti padarytas dar iki nelaimės. „Noriu pabrėžti, kad visuomenė, ugdymo įstaigos ir tėvai turėtų reaguoti ne tik tada, kai įvyksta kažkokia nelaimė, bet visada šviesti ir informuoti vaikus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kaip pasisaugoti. Pavojus slypi ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir gatvėje.
Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis Pasiteiravus pažymi, kad pokalbis su vaiku apie tai, kaip reikėtų bendrauti su nepažįstamaisiais, gali padėti. Vis tik specialistas pridūrė, kad tai nėra pagrindinė priemonė siekiant savo vaikų saugumo. Anot jo, šis metodas yra tarsi auksinė taisyklė, kuri gali pagelbėti visiems, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo nelaimingų atsitikimų ir piktavalių rankų. Jeigu trijų metų vaikas buvo vienas - tai iš tėvų pusės neatsakingas poelgis ir tiek. Vadinasi, vaikai negali būti paliekami vieni. Suaugusieji turi juos visapusiškai prižiūrėti ir neišleisti iš akių.
G. Navaičio teigimu, svarbiausia tokiose situacijose yra blaivus, loginis mąstymas ir greita reakcija. Jis tikino, kad suvaldžius emocijas tai gali padėti greičiau aptikti dingusį vaiką. „Kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo greičiau bus surasta. Jeigu vaikas dingo kieme, kaip dažnai sakoma, prieš penkias minutes, pagalvokime, kiek toli jis gali nueiti per penkias minutes. Tada jį bus lengviau surasti nei po penkiolikos minučių ar po penkių valandų, kai jis galėjo atsirasti nežinia kur“, - tėvams žinią siuntė pašnekovas.
Lauko darželiai: nauja ugdymo kryptis ar rizika?
Lauko darželiai Lietuvoje vis dar lieka nepažinta ir neištyrinėta sritimi, kartais gąsdinanti savo drąsiomis idėjomis ir nauju požiūriu į vaikų ugdymo galimybes gamtoje. Pasiruošimas mokyklai, blogas oras, kasdieniai patogumai, švara, pavojai, ėjimas koja kojon su naujovėmis ir daug kitų neatsakytų klausimų verčia į šiuos darželius žvelgti kaip į naują ir nepatikrintą, pernelyg radikalią praktiką.
Pabėgimų atvejai ir jų aplinkybės. Kėdainių atvejo apžvalga. Kėdainiuose šįryt ant kojų buvo sukeltos policijos pajėgos. Iš Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena”, esančio Mindaugo gatvėje, dingo keturmetis. Savivaldybėje pradėtas tyrimas dėl įstaigos vadovės Aušros Nesterovienės atsakomybės. „Kėdainių mugės” žiniomis, tas pats vaikas sėkmingai vienas iš darželio buvo iškeliavęs ir praėjusią savaitę. Jį vaiko mamos draugė tuo metu, kai tėvai buvo ramūs, jog jų vaikas saugus darželyje, sutiko prekybos centre „Maxima” (prie autobusų stoties). Tą kartą buvo apsieita be policijos pagalbos. Tačiau šiandien, kaip informavo Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė, skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 iš lopšelio-darželio paskambinusi pranešėja sakė, kad žaidžiant lauke iš kiemo dingo 4-erių metukų vaikas. Jo intensyviai ieškoma, bet kol kas rasti nepavyksta. Pranešėjos teigimu, apie vaiko dingimą informuoti mažylio tėvai. Kauno apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės teigimu, policija apie tai, kad Kėdainiuose, Mindaugo g. iš ugdymo įstaigos kiemo dingo keturmetis vaikas, informuota šiandien, 10.50 val. Į darželį nuvykus pareigūnams vaikas jau buvo surastas. Pareiškimas dėl įvykio nebuvo gautas. Papildomai informacija apie įvykį perduota Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams. Neoficialių šaltinių teigimu, ugdymo įstaigos vadovė A. Nesterovienė apie įvykį tiesioginių savo vadovų - nei Švietimo skyriaus, nei švietimą kuruojančios vicemerės neinformavo.
Vilniaus lauko pedagogikos grupėje vaikai suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 1,5-3 metų ir 3-6 metų. Darželio auklėtojai pastebi, kad lauke su vaikais kur kas lengviau sutarti, bendravimo kokybė yra daug kartų geresnė nei uždaroje patalpoje. Lauko pedagogika susižavėjo ir Dovilė Urbanavičienė, vasarą organizavusi gamtines stovyklas vaikams Druskininkuose, o nuo šio rudens įkūrusi lauko darželį Smiltynėje, Klaipėdoje. „Ta idėja man kilo dar mokykliniais laikais, kai galvodavau, kaip turėtų atrodyti kita mokykla. Norėjau alternatyvos standartinei mokyklai, bet supratau, kad norint priaugti iki mokyklos reikia pradėti nuo mažesnių darbelių. Šios vasaros metu rengėme stovyklėles Druskininkuose, o paskui tos stovyklėlės peraugo į darželio idėją, ir tas darželis persikėlė į Klaipėdą, į Smiltynę. Aš gyvenu Klaipėdoje jau 12 metų, pati esu iš Druskininkų. Vasarą Lietuvoje viešėjo žymi škotų pedagogė, jau daug metų kuruojanti gamtinę pedagogiką. Kursų, kuriuos klausyti buvo pakviesti ir klaipėdiečiai, metu lauko pedagogikos entuziastai nemažai išmoko ir gavo begalę papildomos informacijos, kaip užsiimti su vaikais konkrečioje aplinkoje, kur įsikūręs darželis. Smiltynė labai dėkinga tuo, kad šalia yra jūra su didžiule „smėlio dėže“, miškas, marios. Pavyzdžiui, Skandinavijoje 38 proc. valstybinių darželių yra lauko darželiai. Ten didesnės eilės patekti ne į įprastą darželį, o būtent į lauko - tėvai mieliau renkasi juos. Dovilė Urbonavičienė sako, kad būti lauko pedagogikos pionieriais nėra paprasta. Tenka keisti žmonių požiūrį į tam tikrus stereotipus. Mums įkalta nuo mažų dienų, kad jeigu prastas oras, geriau nekišti nosies į lauką, nes sušalsi ir susirgsi. O juk yra atvirkščiai - pirmiausia turi kišti nosį, kad nesirgtum. Norėdami nesirgti, neturėtume slėptis kambarėliuose, kuriuose bakterijos plinta kur kas greičiau negu kieme. „Jei vaikų paklaustumėte, ar jiems yra koks nors skirtumas, kokiu oru eiti į lauką, greičiausiai atsakytų, vėjuotą ar lietingą dieną kur kas įdomiau nei ramiu oru. Vėjas pučia - galima stebėti ir žaisti su krintančiais lapais, po lietaus atsiranda balos, kur galima braidyti ir plukdyti laivelius. Vaikams net sušlapti yra atrakcija, tam tikra patirtis.
Klaipėdiečių „Miško darželis“ glaudžiasi viename iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos pastatų. Darželiui nuomojasi 2 aukštų namuką, kurio pirmame aukšte sudėtos priemonės, yra tualetas, o antrame aukšte vaikai miega, kai lauke jau šalta. Vasarą mažieji klaipėdiečiai miegodavo pušyne pakabintuose hamakėliuose. „Patalpoje esančiu tualetu naudojamės ne visada. Lauke gamtos reikalai ir atliekami gamtos sąlygomis, kaip tai daro skautai, žygeiviai ir t.t. Kai vaikutis nori „didelio“ reikalo, auklėtoja iškasa duobutę ir paskui viską užkasa. O kai žemė bus įšalusi, auklėtoja „kakutį“ įdės į maišelį, kaip žmonės privalo padaryti ir su augintinių išmatomis“, - sako „Miško darželio“ vadovė. Vaikai pietauja lauke prie staliuko, prieš tai prausyklėlėje nusiplovę rankas. Kai spustels šaltukas, valgys patalpose. Valgome arba lauke, arba viduje - priklausomai nuo oro sąlygų. Kūrename ir laužą. Laužas - ne tik šildytis. Prie jo vaikai bendrauja, mokosi elgtis su ugnimi - renka šakeles jam sukurti. Miško darželyje pirktų žaislų nėra. Jų neleidžiama atsinešti ir iš namų. Toleruojamas tik vienas miego žaisliukas miego zonoje. Žaislų neštis neleidžiama dėl dviejų priežasčių: 1. Kad nekeltų konkurencijos ir palaikytų lygybę tarp vaikų. 2. Kad vaikams kiltų poreikis bei smalsumas pasigaminti ir sukurti žaislus patiems. „Žaisliukus gaminame tiek iš gamtos resursų, tiek iš antram panaudojimui turimų daiktų.
1. Visų pirma vaikai yra grūdinami, nes praleidžia daug laiko kieme ir pajunta besikeičiančius metų laikus. Trečia, daug judantys ir fizinį krūvį gaunantys vaikai, auga stipresni - jų raumenys ir kaulai geriau vystosi. Vaikams nėra taisyklingo sėdėjimo! Tam, kad vaikučių stuburai būtų tiesūs, jie turi nesėdėti. Ir galų gale, būdami kieme, vaikai yra emociškai sveikesni. Tyrimais įrodyta, jog kieme vaikai patiria iki 10 kartų mažiau streso nei uždarose patalpose. Sumažėja hiperaktyvumo bei dėmesio sutrikimo rizika. 2. „Miško darželyje“ nėra auklėtojų suplanuotų pamokėlių, darbelių ar kitų reikalų, išskyrus „privalomus“ darbelius pagal sezoną bei vietines šventes, pvz., per gimtadienius gaminame žvakutes bei jomis puošiame tortą. Visa kita „Miško darželio“ veikla vyksta vaikų iniciatyva, o auklėtojai stebi ir integruoja priemones, kad skatintų vaikų idėjų vystymąsi ir padėtų toms idėjoms pasiekti pasaulį bei įsitraukia į vaikų diskusijas, taip turtindami vaikų žodyną. 3. „Miško darželyje“ vaikai turi progą stebėti vietos florą ir fauną, kuri keičiasi skirtingais metų laikais. Vaikai mokosi, kaip ir kur maitinti gyvūnus, kokius augalus saugoti, kaip saugiai elgtis su gamta.
Vilniaus miesto meras R. Šimašius ir kiti susitikimo dalyviai iš užsienio kalbėjo apie lauko pedagogikos privalumus ir tarėsi dėl jos integracijos į Lietuvos ugdymo įstaigas. Lauko darželių specialistai iš Islandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos dalinosi savo patirtimi ir įžvalgomis.
„Aš atvykau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur lauko darželių situacija sparčiai gerėja, mes noriai judame į priekį. Kasmet čia atsiranda vis daugiau į lauko pedagogiką orientuotų darželių, mokyklų, nes to reikia žmonėms - atsiranda aiškiai pastebima paklausa. Tėvai pradeda vis labiau vertinti vaikų buvimą lauke, o lauko pedagogika besidomintys mokytojai netruko suprasti, kad būti lauke vaikams ne tik patinka, bet ir yra naudinga. Kartu su visa bendruomene keičiasi ir valstybės požiūris, leidžiami nauji įstatymai, tikslėja reguliavimas. Mano šalyje, Islandijoje, požiūris į vaikų buvimą lauke tikrai išskirtinis. Islandijoje jau nusistovėjęs toks požiūris, kad tiek tėvams tiek vaikams privaloma suteikti galimybę būnant darželyje laiką leisti gryname ore, kitaip abi pusės lieka nepatenkintos ir tokių darželių tiesiog nesirenka. Taip pat įdomu, kad mes vertiname tik miško apsuptyje įrengtas vaikų žaidimų aikšteles, ir tai jau tapo ne tik norma, bet ir kokybės indikatoriumi! Aš dirbu tradicinėje mokykloje Šiaurės Airijoje, kur vis dar dominuoja tradicinės mokyklos ir darželiai, tačiau į juos noriai ir sėkmingai integruojami lauko pedagogikos metodai. Jau per kelerius metų pastebėjome, kad vaikai praleisdami daugiau laiko lauke ne tik daugiau išmoksta, bet ir yra laimingesni. Mano regione, Jungtinėje Karalystėje, tėra keli lauko darželiai, tačiau galiu drąsiai teigti, kad per paskutiniuosius penkerius metus žmonės pradėjo daug palankiau žiūrėti į mažųjų buvimą lauke. Vos prieš penkerius metus tėvai buvo itin skeptiški, o dabar situacija visai kitokia, lauko darželių vis daugėja, nes jiems atsiranda paklausa. Situacija keičiasi visame pasaulyje, ir tai džiugina ne tik mus, bet ir lauko darželius atradusius tėvus“, - pasakojo užsienio specialistai.
„Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymo planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu. Daugiau būdami lauke ir mokydamiesi iš gamtos, mes siekiame tų pačių ugdymo tikslų kaip ir tradicinės ugdymo įstaigos. Būdamas lauke, gryname ore vaikas gauna išskirtinę galimybę pažinti visą pasaulį. Mes esame sutvėrimai, gyvenantys tiek uždarose patalpose, tiek lauke, todėl vietoj to, kad ankstyvoje vaikystėje atimtume iš vaikų dalį pasaulio, mes ne tik jį parodome, mes suteikiame galimybę jį patiems prisijaukinti. Dauguma mokytojų pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti mus visą gyvenimą lydinčių taisyklių. Tradiciniuose darželiuose nenuilstantis auklėtojų entuziazmas sulaukti ramybės kartojant tas pačias frazes: „Sėdėk ramiai, tylos” - tai veltui eikvojama tiek mokytojų energija tiek vaikų potencialas pažinti pasaulį jiems priimtinu būdu. Kai pavargome nuo nuolatinio triukšmo perpildytose klasėse, tvankių koridorių, pradėjome dažniau išeiti į lauką. Supratome, jog ir vaikai ir mokytojai tapo laimingesni. Visiškai sutinku su Kierna. Tik galėčiau papildyti, jog informacinių technologijų pasaulyje auganti karta dažnai neturi galimybės pamatyti, koks gražus juos supantis pasaulis ir kiek galimybių jis mums suteikia. Taigi mūsų tikslas ir yra, parodyti vaikams tas galimybes“, - tvirtino specialistai.
Islandijoje tai labai populiaru. Tiesa sakant tai jau tapo taip įprasta, kad net ir tradicinės mokyklos ir darželiai darosi panašūs į lauko darželius ir mokyklas, nes tėvams tai patinka. Mokykla, kurioje dirbu, yra tradicinė, ir vaikai čia daugiau savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Tačiau žinodami mano polinkį į lauko pedagogiką, tėvai iš 8 mokykloje egzistuojančių paralelinių klasių renkasi maniškę ir tai mane be galo džiugina. Galiu pasakyti tik viena: Merilende, dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra privačios, todėl jaučiama labai stipri tarpusavio konkurencija. Rinkdamiesi darželį šiuolaikiniai tėvai aplanko kiekvieną įstaigą ir klausia ne „ar vaikai galės išeiti į lauką”, bet „kiek laiko vaikai per dieną galės būti lauke”. Ne „ar”, bet „kiek”. Mes konkurencijos nejaučiame, mūsų darželio grupės kasmet pilnos, taip pat susidaro ir laukiančiųjų sąrašas. Turbūt tai ir yra geriausias rodiklis kalbant apie populiarumą.
Mano regione tai tikrai ne. Dažniausiai mokyklos ir darželiai jau turi pastatus, o pridėjus daugiau natūralių elementų, suteikus vaikams galimybę būti lauke - viskas suderinama. Vaikams nereikia nieko ypatingo, jie labiausiai vertina natūralumą ir galimybę laisvai žaisti, išlieti vaikišką energiją. Natūrali aplinka, nors ir nedidelė, vaikams tinka kur kas geriau nei patys erdviausi rūmai visada išliekantys rūmais. Neseniai buvau gamtos darželių ir mokyklų konferencijoje, kurioje buvo atstovai iš beveik visų Amerikos valstijų. Dauguma jų darželių ar mokyklų įsikūrę miestų parkuose, gamtininkų centruose - nieko ypatingo, tačiau sudaromos tokios pačios saugumo bei mokymosi sąlygos kaip ir įprastose mokyklose.
Ilgą laiką buvau tradicinio darželio auklėtoja. Ilgainiui tiek mane tiek vaikus pradėjo varginti rutinos taisyklės: žaidžiam, miegam, valgom, pertraukėlė, pamokėlė. Šiaurės Airijoje drėgni, niūrūs, lietingi orai yra įprastas reiškinys, tad daugelį dienų beveik nekišdavom nosies į lauką. 26 vaikai vienoje patalpoje - jie juk vaikai, jie nori žaisti, o mes nuolat turim juos tramdyti ir tildyti. Visą laiką: „sėdėk tyliai, nebėgiok, nerėkauk”. Ypač pastebėjome, kad dienomis, kai neidavome į lauką, itin pablogėdavo berniukų elgesys. Kartą nusprendėm padaryti išimtį ir išeiti į lauką tikrai labai prastu oru - lijo, dargana, vėjas. Ir ką Jūs manote? Tai tapo mūsų kasdienybe. Nors kiekvienas vaikas turi galimybę neiti į lauką, jeigu to nenori, tačiau dažniausiai sunku juos atkalbėti nuo buvimo lauke net ir pačiu prasčiausiu oru. Būdami lauke vaikai turi daugiau erdvės, keičiasi jų mąstymas, jų pažinimo galimybės. Būdama lauke su vaikais aš esu laiminga, aš tikiu tuo, ką darau, nes matau besidžiaugiančius vaikus. Kai mes pakeitėme darželio dienotvarkę ir ėmėme daugiau laiko praleisti gryname ore, ypač miške, tėvai vienas po kito negalėjo atsistebėti, kaip jų vaikai kasdien vis labiau ir labiau pradėjo norėti eiti į darželį. Kai į mūsų darželį ateina žmonės iš kitų ugdymo įstaigų ar valdžios institucijų, jie netrunka pastebėti, kad mūsų vaikai spinduliuoja laimę, yra ramesni, savarankiškesni, geba patys susirasti užsiėmimų. Šie žmonės mato daug vaikų, tad jų komplimentai mums yra labai geras rodiklis, kad pradėjome judėti teisingesne kryptimi.
Ieva ir Žilvinas Karpiai stebisi, kad lietuviai labai bijo „blogo“ oro. Juk mūsų klimatas tikrai ne toks rūstus, kaip Norvegijoje ar Švedijoje, kur lauko darželiai veikia kelis dešimtmečius. „Skandinavai gyvena atšiauresnėmis sąlygomis, bet lauką mėgsta kur kas labiau, nes ten yra senos tradicijos laisvalaikį leisti aktyviai: slidinėjant, kopiant į kalnus. Mūsų šalyje vasaros sezoną daugelis šeimų „uždaro“ rugsėjo pradžioje, tuo tarpu skandinavų šeimos iki pat žiemos pramogauja gamtoje. Skandinavai kitaip žiūri ir į vaikų aprangą, neaptūloja jų šalikai, neprirengia daugybe sluoksnių. Ieva ir Žilvinas Karpiai sako, jog jų sūnus, visą dieną prabuvęs lauke, vakare dar nenori namo. Lauko darželio rytas prasideda pusryčiais, tada būna žaidimai lauke ar žygis. Vieną kartą per savaitę rengiamas didelis turistinis žygis, kitas dienas - trumpesni žygeliai. Viskas priklauso nuo oro ir vaikų savijautos. Rudenį vaikai vis dar miegodavo lauko palapinėje, kuri yra apie 18 kvadratinių metrų ir joje telpa visas darželis. Mažyliai miega ant turistinių kilimėlių, miegmaišiuose. Žiemą miega patalpose. Yra vaikų, kurie net gamtos sąlygomis nemiega, nors atrodo visą dieną praleidę gryname ore turėtų būti pavargę. Jiems tada leidžiama užsiimti kita veikla, kad netrukdytų tiems, kurie miega. Lauko darželyje labai svarbu, kad vaikai būtų aprengti tinkamais drabužėliais. Ne gražiai, o patogiai, kad drabužėliai būtų kokybiški ir neperšlampantys, jei vaikas įgrius į balą ar užpakaliu nučiuoš nuo kalniuko. Čia neišgirsi: „Nelipk, susitepsi“, „Nesigulk ant žemės“. Vaikui leidžiama užsiimti tuo, kas jam iš tiesų įdomu. Todėl vakare atėję pasiimti vaikų tėveliai neturėtų nustebti, jei ras purvinus ar įplyšusius drabužėliu.
Natūraliai kyla klausimas: o kaip dėl ugdymo? Juk įprastuose darželiuose vaikams būna pamokėlės, jis piešia, lipdo, rašo. „Gamtoje taip pat galima piešti ir rašyti, tik raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė. Tarkim, vaikai gali pagaliuku piešti ant smėlio, kreidelėmis - ant asfalto ar gėlės žiedu - ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Lėlytė iš kankorėžių niekuo neblogesnė už pirktinę“, - sako Ž. Lauko darželiui amžiaus ribos nėra - šiuo metu jauniausias vaikutis yra pusantrų metukų. Steigėjai sako, jog būtų geriau, jei vaikai pradėtų darželį lankyti nuo 2-3 metų, bet dažnai gyvenimo realybė tokia, kad tėvai turi anksčiau grįžti į darbą, o vaiką tenka anksčiau užrašyti į darželį.
Išvados: Vaikų pabėgimai iš darželių yra rimta problema, reikalaujanti visapusiško dėmesio. Būtina stiprinti saugumo priemones, nuolat tobulinti darbuotojų kompetencijas ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp darželių, tėvų ir valdžios institucijų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
