Ikimokyklinio amžiaus vaikų anatomija, fiziologija ir higiena: istorinis požiūris
Vaiko auginimą lydėjo iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas perduodami patarimai, pamokymai ir prietarai. Neretai girdėdavome pasakymus: nekilnok ir nesupk vaiko - pripras, nebučiuok - užkrėsi, nedaryk skersvėjo - perpūs. Vaikams dažnai sakyta: pabučiuok duoną, jai nukritus! Gausi beržinės košės, jei neklausysi! Būk vyras, neverk! Dažnas prisiminsite ir „raktą ant kaklo“, kuomet niekieno nestebino namie palikti keturmečiai. Nestebino ir po mokyklos kiemuose laiką leidžiantys paaugliai. Tad dažnas šyptelime prisiminę dar visai nesenus laikus.
Apie lytinį švietimą mokyklose negalėjo būti jokios kalbos. Laikyta, kad šia tema kalbėti nepadoru, nedera, o laikui atėjus ir taip viskas bus aišku. Na, žinoma, šiek tiek informacijos suteikė biologijos vadovėliai, tačiau, toli gražu, to nepakako. Nors ši tema praėjusiame šimtmetyje laikyta tabu, apie tai neskatino kalbėti ir Bažnyčia, vėliau - ateistinis auklėjimas, tačiau jaunuoliai ieškojo informacijos kitais būdais. Kad ir siekiant išvengti nesantuokinio nėštumo, kliovėsi ir liaudiškais patarimais, kartais atsargiai klausė gydytojų.
Jei dabar gyvename informacinio pertekliaus laike, kuomet atsakymus į rūpimus dalykus turime atsirinkti iš daugybės autorių, skirtingų nuomonių, požiūrių, tai anuomet viso to stokojome. Jei dabar užtenka panaršyti „supermamyčių“ forumuose ir akimirksniu rasime tuo metu rūpimą informaciją, tai ankščiau apie tai galėjome tik pasvajoti. Jei dabar populiariosios psichologijos lentynose figūruoja bent kelios dešimtys pavardžių, knygos verčiamos iš daugybės kalbų, tai ankščiau džiaugėmės ir tos vienintelės knygos pasirodymu.
Daug ką pasako ir sovietinėje santvarkoje išėjusių leidinių tiražų skaičiai: galime aptikti nuo 10 iki 100 tūkst. egzempliorių tiražu išleistų knygų, todėl nenuostabu, kad tuos pačius leidinius turėjo ko ne kiekviena tėvystei besiruošianti šeima. Nors ir negalime teigti, jog anuomet leidinių buvo pakankamai, tačiau periodiškai išeidavo įvairūs medicininį ir pedagoginį išsilavinimą turinčių specialistų vadovai apie vyro ir moters santykius, šeimos kūrimą, vaikų planavimą santuokoje. Apie krikščionišką auklėjimą kalbėjo kunigai, išleidę ne vieną tokio pobūdžio knygą. Speciali literatūra buvo verčiama iš vokiečių, rusų, anglų, italų kalbų. Buvo leidžiama specializuota periodika, taip pat rengtos teminės skiltys moterims ir buičiai skirtuose žurnaluose. Sovietiniu laikotarpiu buvo leidžiamos ir šviečiamosios serijos „tėvų biblioteka“, „vaikų darželis“ ir pan.
Žemiau sudarytame chronologine tvarka išrikiuotame sąraše, apimančiame XIX a. pab.-XX a . pab., pateikiama per keturiasdešimt skirtingų pavadinimų lietuvių kalba pasirodžiusių leidinių, saugomų Vrublevskių bibliotekos fonduose. Leidiniai apima laikotarpį nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atgavimo pradžios, t. y. iki tų lūžinių metų, kai atsivėrė platesnės galimybės leidybai, vertimams, o vietinių autorių neberibojo jokie ideologiniai suvaržymai. Sąrašas baigiasi 1991 m., žyminčiais perėjimą į šiuolaikinę leidybą. Spaudiniai aprėpia įvairų temų lauką: šeimos planavimas, vedybinis gyvenimas, pasiruošimas gimdymui, kraitelio ruošimas, natūralus maitinimas, darželių kūrimąsis, vaikų ir paauglių psichologija, tinkamas auklėjimas, ugdymo sistemos, žaidimai ir t. t. Knygos apima įvairius žanrus ir formas: periodiniai leidiniai, žinynai, dienynai, metodinė ir dalykinė literatūra. Dauguma leidinių papildyti lentelėmis, schemomis, nuotraukomis su pavyzdžiais, iliustratyviais paaiškinimais.
Kaip kito požiūris į moterį? Kaip evoliucionavo jos vaidmuo šeimoje ir visuomenėje? Kokią rolę atliko valstybė ir Bažnyčia? Ši knygų apžvalga - sąrašas leidinių, turėtų būti įdomus sociokultūrinės istorijos; lyčių lygybės istorijos; akušerijos ir ginekologijos istorijos Lietuvoje tyrėjams. Tarp kitko, sąmoningai palikta netaisyta kalba, jau nebevartojami žodžiai, kas šio teksto skaitytojui gali sukelti klausimų, o gal ir šypsenų.
Ankstyvieji leidiniai apie vaikų auginimą ir sveikatą
Knygos 1895 m. Tilžėje Michailovskis (Михайлов, Николай Федорович) išleido nedidelės apimties leidinuką Rodos motinoms apie auginimą žindomų kudikių, kurioje didžiausias dėmesys natūraliam kūdikių žindymui: „Nuo gimimo, iš pirmų dienų tuojau, sveikiausias pienas kudikiui, tai pienas jo motinos. Tamsūs prasčiokai duoda naujai gimusiam kudikiui, pirmose dienose, čiulpę (žinduką) vietoj kruties, betikėdami motinos pieną esant dar tuometu nesveiką kūdikiui“. Knygoje sukritikuotos motinos, kurios ramina kūdikius supimu: „Kožna motina iš prasčiokų buities pripratusi migdyti kudikį supdama jį lopšyje. Kudikį supama netiktai tuomet, kad jis rėkia (verkia), bet ir tuokart, kad jis liovėsi rėkęs tiktai nemiega, guli tylei“. Taip pat rašyta apie vystymą ir skiepijimą nuo raupų (rauplių). Tiesa, skiepų temai skirta tik pusė puslapio. Įdomu, kad knygos gale pateikiamas ir kai kurių žodžių paaiškinimai, pvz.: supti-vygiuoti; tryda-žyvatinė; pasigadinti-parsileisti ir t. t.
1901 m. Pitsburge iš anglų kalbos išversta XIX a. amerikiečių moterų teisių gynėjos, daug rašiusios seksualumo tema, įkalintos dėl nepadorių idėjų skleidimo, Idos Craddok (1857-1902) knyga Tikras ženybinis gyvenimas. I. Craddok nusižudė 1902 m., tuoj po šios knygos vertimo pasirodymo. Knygoje rašyta: „vienas dalykas, kurį vyrai ne visuomet pažįsta, yra tas, kad vidutiniszka moteris eina į svodbinę (iš rus. k. pirmos nakties; vedybinė; vestuvinė) lovą toli mažiau žinanti ko yra laukiama nuo jos, negu vidutiniszkas vyras. Nes, jei net vyras nera niekad turėjęs lytiszko iszmėginimo su moteria pirm savo svodmines nakties, tai jis paprastai žino isz sapnų savo vaikystės labai gerai, kokiais jausmais lytiszkas susineszimas yra“.
1904 m. iš lenkų kalbos išversta anoniminio autoriaus Tilžėje išspausdinta knyga Kūdikių žindymas ir penėjimas, kurioje ir vėl dėmesys kūdikio mitybai: „Jei tiktai motyna yra sveika, privalo pati žindyti savo kūdikį, nes per motynos pieną nėra sveikesnio žindukliui“.
1906 m. iš lenkų kalbos išversta Enrio Wernico knyga Vaikų auklėjimas: lyg šešių metų amžiaus. Čia autorius jau knygos pradžioje rėmėsi garsaus moravų rašytojo Komenskio žodžiais, kad vaiko auklėjimas turi prasidėti nuo pirmų gyvenimo dienų. E. Wernicas sako, kad pirmaisiais šešiais gyvenimo metais vaikas kuo geriausiai gali įgyti pradžią dorumo, tikėjimo, gimdytojų ir artimo meilės; tame amžiuje kuo lengviausia yra pripratinti jį prie tvarkos, švarumo, teisingumo.
1916 m. Lietuvos moterų progresyviojo susivienijimo Amerikoje lėšomis iš anglų kalbos išversta Mrs. Max West knyga Kūdikių priežiūra. Knyga buvo skirta ne siauram inteligenčių ratui, bet plačiajai lietuvių motinų bendruomenei. Ona Vidikienė, išvertusi knygos tekstą, teigė, kad vertimą stengėsi pritaikyti ir adaptuoti taip, kad būtų aiškesnė prasmė lietuvių kalboje. Knygoje gana išsamiai aptartos svarbiausios sąlygos, reikalingos kūdikio vystymuisi (vėdinimas, šviesa, higiena,), aptartos pagrindinės ligos, knygos gale pateikti sunkesnių žodžių paaiškinimai.
Požiūris į gimdymą, auklėjimą ir vaiko raidą
1920 m. išleista knyga Be skausmų gimdymas, kurioje ypatingai išaukštintas moters kaip motinos vaidmuo. Itin smerktas nenoras turėti vaikų, vaikžudystė: „žmogus, nemylintis vaikų ir nenorintis jų turėti, yra nepaprastu, neišauklėtu žmogumi, tikriau sakant, išgama, panašiai kaip žmogus, neatjaučiąs muzikos, dailės, arba negalįs atskirti gero nuo blogo. Todėl moteriškės, nenorinčios vaikų turėti yra liguistos, išgamios kūno sąstatos, arba visiškai doriniai sugedusios“. Knygoje taip pat skirtas dėmesys nėščiųjų negalavimams, patarimai atėjus gimdymo laikui.
1921 m. išspausdinta Juozo Gobio knyga Vaiko sielos evoliucija, kurioje kalbėta apie sąmonės išsivystymą, jutimų evoliuciją, atmintį, vaikų fantazijas, dėmesį, jausmus, valią ir intelektą. Autorius tyrinėjęs vaiko ir gyvulių sielą ketverius metus, įterpė savo tyrimus ir pastebėjimus, o knyga bus pravarti pedagogams, kuriems skiriami paidagoginiai receptai (paidagoginiai parašyta teisingai - aut. pastaba).
1923 m. Tilžėje išspausdinta Juozo Gobio knyga Trumpa auklėjimo istoriją, kurioje išskirtas graikų ir romėnų auklėjimas, XIX a. auklėjimas, žvilgsnis į lietuvių mokyklos istoriją. J. Gobis (1895-1970) - tarpukariu dirbo mokytoju, buvo kelių mokyklinių vadovėlių autorius. Rašė ne tik pedagoginėmis, bet ir psichologijos temomis. Svarbesnės knygos: Vaiko sielos evoliucija (1921), Trumpa auklėjimo istorija (1923), Moterų psichikos bruožai (1927) ir pan.
1923 m. iš vokiečių kalbos išversta A. Dannenberg knyga Kūdikis pirmais gyvenimo metais. Šioje knygoje atkreiptas dėmesys į higienos svarbą: „švaros užlaikymas - be galo svarbus faktorius kūdikio gyvenime. Žinduolį geriausia iš ryto būtinai kiekvieną dieną maudyti, dabojant, kad jo maudyklė nuolat būtų švari; ji niekuomet negali būti naudojama kitiems reikalams“. Taip pat pabrėžta natūralaus maitinimo svarba ir reikalingumas: „sveikam ir geram kūdikio maitinimui reikalinga, kad kiekviena motina savo kūdikį penėtų krūtimi. Motynos pienas kūdikį išsaugoja ne tik nuo ligų, bet taip pat suteikia jam pasekmingo išsyvystymo. Yra statistiniai nustatyta, kad nenaturalus vaikų penėjimas, sulyginus juos su vaikais penimais krūtimi, duoda 6-7 sykius didesnį mirtingumą. Todėl kiekviena motina, jei ji be rimto pagrindo atsisako kūdikį penėti krūtimi, yra pati kalta, jei jos vaikas liguistas, silpnutis ir netarpsta“.
1926 m. Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos išverstas Berlyno ir Ciuricho universitetų profesoriaus Fridricho Vilhelmo Forsterio leidinys Jaunuomenės auklėjimas: knygos tėvams, mokytojams ir dvasininkams. Šioje knygoje dėmesys skirtas tokioms temoms, kaip: skaistybė, prostitucija, seksualinė etika ir sveikata, motina ir duktė, motina ir sūnus ir t. t.
1928 m. M. Pečkauskaitė išvertė dar vieną Forsterio knygą Auklėjimas ir auklėjimasis, kurioje autorius kalbėjo apie vyriškumo ir moteriškumo auklėjimą, seksualinę pedagogiką, erotiką ir t. t.
1928 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugija išleido dr. Marijos Endziulaitytės Gylienės nedidelės apimties leidinuką Kūdikio maitinimas, auginimas ir higiena, kuriame dar kartą pabrėžta natūralaus maitinimo svarba: „kad motinos pienas iš pradžių yra tinkamiausias kūdikio maistas, parodė patyrimas. Natūraliai maitinamų kūdikių svoris kasdien didėja, kūdikiai normaliai auga ir plėtojasi<...>. Nenatūraliai maitinamų kūdikių mirimo skaičius 8 kartus didesnis, negu krūties vaikų. Kad sumažėtų vaikų mirtingumas ir išaugtų sveiki, visų pirma reikia nenutolti nuo gamtos ir teikti kūdikiui tinkamą maistą. Todėl natūralus kūdikio maitinimas yra motinos šventa pareiga“.
1931 m. išleistas nedidelės apimties prof. Štriumpelio (Strümpel, Burkhard) leidinys Nervingumas ir auklėjimas, čia akcentuojama, kad vaiko nervingumas labai priklauso nuo tėvų: „negali būti nė krislelio abejojimo, kad didelio nervingumo atsitikimai vaikų amžiuj pasitaiko daugiausia ten, kur visoj šeimoj pastebimas visuotinis palinkimas į nervingumą ir kitus nervų ir psichikos susirgimus“.
1932 m. išversta Marijos Volkovos knyga Vedybos ir jų higiena. Šioje knygoje svarstyta, ar iš vis reikalingos vedybos. Autorė pateikia vienpatystės pavyzdžių, kalba apie mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumus. Kaip baisų dalyką pabrėžia, jog vis dažniau mergaitės nori patirti gyvenimo malonumus, nenešti jokių atsakomybių ir neturėti vaikų: „normališkai išauklėta mergaitė gerai žinotų, kad vedybų tikslas - šeima ir nieko daugiau, kad lytiniai santykiai tiktai vaikų gimdymui, o ne kūniškam pasimaginimui (žodis parašytas teisingai - aut. pastaba), kad tikroji šeimos gyvenimo laimė ir yra draugiškame sugyvenime su vyru ir sveikuose, protinguose, džiūgaujančiuose vaikuose. Bet mūsų mergaitės nieko nemato, nieko negirdi, nieko nežino. Arba, tikriau sakant, jos viską mato, viską girdi ir viską žino iškreiptame pavidale“.
1934 m. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė knygą Priešmokyklinis vaikų auklėjimas, kurioje daug vietos skirta tikėjimui, dorovei. Autorius sako, kad dabar moterys veržiasi į politiką, visuomeninę veiklą, kai geriausia politika, tinkamiausias visuomenės darbas - vaikų auklėjimas. K. Paltarokas nurodo, jog vaikas 2 tūkst. valandų praleidžia bažnyčioje, 8 tūkst. val. mokykloje, 100 tūkst. val. šeimoje, taigi tėvai dešimtį sykių daugiau laiko turi vaikų auklėjimui.
1937 m. išleista N. F. Althauzeno knyga Sveiki vaikai: kūdikių priežiūra, kurioje aptarta kūdikio priežiūra iki vienerių metų ir metų metų amžiaus vaiko maitinimas, auginimas ir auklėjimas.
1938 m. išleistas Vienos universiteto profesorės dr. Charlotte Bühler trečias knygos Vaikystė ir jaunystė. Sąmonės genezė leidimas (pirmas leidimas - 1928, antras - 1930). Šis gausiais šaltiniais grįstas vadovas apima laikotarpį nuo naujagimystės iki 14-19-ųjų gyvenimo metų. Čia kalbama ir apie vaiko psichologiją, sakoma, kad tikruoju vaikų psichologijos tėvu reiktų laikyti Wilhelmą Preyerį (William Preyer), kuris pirmasis sistemingai ėmė stebėti ir fiksuoti vaiko vystymąsi. Preyeris 1882 m. Leipcige išleido veikalą Vaiko siela (vok. Die Seele des Kindes), kurio pirmasis ir antrasis leidimai saugomi ir Vrublevskių bibliotekos fonduose.
1947 m. išleista Petro Maldeikio knyga Tėvai ir vaikai, kurioje skirtas dėmesys dvasiniam, religiniam, moraliniam, socialiniam auklėjimui. Apie lepinimą kalbėta kaip apie blogiausią auklėjimo pavyzdį. Blogiausia, kai vaikas yra visko centras, visi jo norai ir pretenzijos turi būti patenkinti. Tokiu būdu lepinimas sukuria žmoguje klaidingus santykius su jį supančiu pasauliu, su daiktais ir su žmonėmis.
1950 m. išleista Boriso Archangelskio ir Georgijaus Speranskio knyga Motina ir vaikas: jaunos motinos mokykla, kurioje išaukštintas tuometinei santvarkai įprastas moters kaip motinos vaidmuo. Jaunos moters interesai buvo ginami ir įstatymais: nėštumo ir žindymo laikotarpiu moteris atleidžiama nuo sunkaus ir naktinio darbo, jai suteikiamos 35 dienos atostogų prieš gimdant ir 42 po gimdymo, nenormalaus gimdymo atveju atostogos pratęsiamos iki 56 dienų. Knygos tekstą papildo informatyvios iliustracijos, pvz., pateikiami tinkami nėščios moters aprangos pavyzdžiui, parodoma, kaip taisyklingai vystyti kūdikį, kaip steriliai laikyti buteliukus ir pan.
Pedagoginiai vadovėliai ir higienos svarba
Vadovėlis pedagoginių mokyklų moksleiviams. Vadovėlyje supažindinama su ikimokyklinio amžiaus vaikų anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis bei vaikų higiena. A. Kabanovas, A. Vertėjas: D. Januševičienė, A. Vadovėlis pedagoginių mokyklų moksleiviams. Vadovėlyje supažindinama su ikimokyklinio amžiaus vaikų anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis bei vaikų higiena. A. Kabanovas, A. Vertėjas: D. Januševičienė, A. Vadovėlis pedagoginių mokyklų moksleiviams. Vadovėlyje supažindinama su ikimokyklinio amžiaus vaikų anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis bei vaikų higiena.
Šie istoriniai leidiniai atspindi besikeičiantį požiūrį į vaiko anatomiją, fiziologiją ir higieną, nuo pirmykščių patarimų iki mokslinių įžvalgų, parodant, kaip svarbu suprasti ir tinkamai rūpintis vaiko sveikata bei vystymusi.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #anatomija #fiziologija #ir
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
