Bendruomeniniai vaikų globos namai: iššūkiai ir naujos galimybės
Mažumos valandos metu tarybos nariai bei savivaldybės administracijos atstovai apsilankė bendruomeniniuose vaikų globos namuose, gyvai apžiūrėjo patalpas ir vylėsi, kad jau artimiausiu metu čia įsikurs naujieji gyventojai, belikę sulaukti veiklos licencijos.
Po paskutinio savivaldybės tarybos posėdžio mažumos valanda vyko ne posėdžių salėje, o neseniai pastatytuose bendruomeniniuose globos namuose, esančiuose Šakiuose Šaulių g. Išties, nors darbai jau turėjo būti baigti bemaž prieš dvejus metus, rangovas dar ir dabar galutinai neiškėlęs kojos iš objekto, mat platina įėjimus, kadangi iš pradžių nebuvo susižiūrėta, jog visos patalpos turi būti pritaikytos neįgaliesiems.
Neužtenka, kad yra pandusas ar su vežimėliu galima patekti į kai kurias patalpas, tačiau reikalaujama, kad visos patalpos be išimties būtų pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, tai yra užtikrintas patekimas į jas. Nors patalpos dar negyvenamos ir neseniai įrengtos, bet jau platinami įėjimai į kambarius, nes jie per siauri, o visose patalpose turi būti užtikrintas patekimas su neįgaliojo vežimėliu - tai iš pradžių buvo pražiūrėta.
„Kad projektą galėtume užbaigti oficialiai, labai laukiame licencijos, kurią turi gauti Šakių Diakonija, ir čia galės gyventi aštuoni vaikai“, - susirinkusiems savivaldybės administracijos atstovams bei tarybos nariams kalbėjo savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus projektų koordinatorė Miglė Kriaučiūnienė.
Ji sutiko, kad darbai išties strigo, nekart tai buvo aprašinėta ir spaudoje, ne iš karto pavyko rasti dialogą ir su rangovu - UAB „Conlista“. M. Kriaučiūnienė priminė, kad darbus bandyta nupirkti dar 2020m., tačiau jau tada trūko lėšų (buvo numatyta 162 tūkst. eurų), tad pirkimai buvo skelbti net aštuonis kartus, dukart kreiptasi į ministeriją ir gauta po 50 tūkst. eurų, tada dar kreiptasi į savivaldybės administraciją, pridėta dar apie 51 tūkst. eurų. M. Kriaučiūnienė patikslino, kad dabar įgyvendinto projekto vertė yra 347 tūkst. eurų.
Meras Raimondas Januševičius irgi pripažino, kad, deja, taip jau yra, kad laimi mažiausią kainą pasiūliusieji, o paskui tenka dusintis, vargti, šio rangovo bėda, anot mero, jog neturėjo darbuotojų. Būta ir tokių niuansų, kad, pavyzdžiui, statyboms buvo numatyti konkretaus pločio blokeliai, kokių rinkoje nėra, mat neliko juos gaminančios įmonės.
„Man tai naujiena, bet matosi modelis, kai tam tikri gamintojai su projektuotojais sudaro tam tikrus susitarimus, kad būtų perkama iš konkrečių tiekėjų“, - svarstė opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis.
Patalpos išties erdvios ir jaukios, yra bendra erdvė su virtuve, atskiras kambarys darbuotojams, kambariai vaikams, kiekvienam vaikui nupirkta po lovą, rašomąjį stalą, kėdę, kompiuterį. Mažesnius reikalingus daiktus jau turės įsigyti Šakių Diakonija, kuri ir teiks paslaugą.
Pasak laikinai pareigas einančio įstaigos vadovo, kunigo Juozo Mišeikio, numatyta, kad gavus licenciją naujose patalpose įsikurs vyresni vaikai - 14-18 metų globotiniai, o dabartinėse patalpose, kur tebegyvena be tėvų priežiūros likę vaikai (šiuo metu įstaigoje tokių yra 23), būtų teikiama nauja palydimosios globos paslauga jaunuoliams. Rajone tai būtų nauja paslauga, teikiama 17-24 metų jaunuoliams, kurie auga ar augo be tėvų, tad jiems ir toliau padedama, mokoma savarankiško gyvenimo, su jais dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas ir pan.
„Būsiu gal nepopuliari, bet vis tiek palinkėsiu, kad šie namai būtų tušti, nes laikiausi ir laikausi tos filosofijos, kad rajone būtų tiek globėjų, kad vaikai galėtų augti pas juos, nes niekur nėra geriau nei šeima“, - kalbėjo tarybos narė Ilona Šeflerienė.
Džiugina jau pati šio, trečiojo konkurso, statistika, nes jame dalyvavo rekordinis ugdymo įstaigų skaičius: 138 Lietuvos mokyklų bendruomenės užpildė paraiškas ir pasiryžo dalyvauti konkurse. Gaila, ne visos baigė, o gal tik pritrūko jėgų ar valios atsiskaityti. Sėkmingai, pritraukdamos gausų mokinių skaičių, konkursą baigė net 89 ugdymo įstaigos.
Ryški jo tendencija augti ir plėstis nuteikia viltingai, įkvepia dar daugiau entuziazmo kasmet jį rengti. Be to, verta kalbėti ne tik apie skaičius - tai pasakytina ir apie stebinančią veiklų įvairovę, organizatorių išradingumą, veiksmingiausių tradicinių šokių populiarinimo būdų atradimą, pačios šokimo kokybės gerėjimą. Ataskaitose pateikta medžiaga atspindi dar platesnę šokių sklaidą mokyklose, vietos bendruomenėse, sėkmingą dalyvavimą kitų įstaigų, miestų, miestelių, rajonų renginiuose. Pradėti organizuoti net visas konkurse dalyvaujančias Lietuvos mokyklas vienijantys susibūrimai, etnokultūros naktys, naktišokiai, gegužinės.
Sėkmingai pakoreguoti konkurso nuostatai šį kartą lengvino užduotį konkurso komisijai, įgalino objektyviau palyginti rezultatus ir nuspręsti, kas kiekvienoje besivaržančiųjų grupėje geriausi. Nors, kaip ir kiekvieną kartą, geriausiųjų, rodos, buvo daug daugiau negu prizinių vietų. Didžiausia konkurencija šį kartą buvo IV (gimnazijų) ir III (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) grupėje: konkursą čia baigė po 27 dalyvius. Visai nedaug atsiliko I (ikimokyklinio ugdymo) grupės ugdymo įstaigos: čia varžėsi 21 konkursantė.
Pasiteisino ir pasitarnavo dar platesnei tradicinių šokių sklaidai bei šokių entuziastų veiksmingam bendradarbiavimui sprendimas pagrindiniu prizu apdovanoti daugiausiai dalyvių subūrusią savivaldybę. Pirmajame konkurse gebėjimu įtraukti ne tik savo mokyklą, bet ir kuo didesnį rajono mokyklų skaičių išsiskyrė tik Šilalės rajonas, šiek tiek vienijo pastangas ir Kauno miesto mokyklos, o trečiajame konkurse į šokių veiklą įtraukusių gerokai daugiau nei pusę, kitur - trečdalį rajono mokyklų buvo jau net keletas rajonų. Šilalės r. iš esančių 16 ugdymo įstaigų konkurse dalyvavo vienuolika, Varėnos r. - vienuolika iš 22. Prienų rajone įsitraukė trečdalis ugdymo įstaigų (reikėtų paminėti ir jų į konkursinius renginius partnerių teisėmis įtrauktas, nors paraiškų ir nepateikusias dar kelias ugdymo įstaigas), tačiau jų bendradarbiavimo kokybė ir mąstas, renginių ir pats šokimo lygis išties stebina. Kauno mieste paraiškas dalyvauti konkurse tradiciškai pateikė nemažai mokyklų - net dvylika, tačiau konkursą baigė tik devynios (turint galvoje, kad Kaune yra per 130 ugdymo įstaigų, dalyvaujančių konkurse procentas ne toks jau didelis). Stebina mažutė, įvairiatautė Visagino savivaldybė, kurioje registravosi ir konkursą baigė net 4 ugdymo įstaigos.
Labai taiklios komisijos narių, pirmą kartą vertinusių konkurso dalyvius, pastabos: „Užkabino gera energija, pozityvas, natūralus veiksmas, nevienkartinis darbas, regis, vaikams tikrai patinka! Žinoma, didžiausią vaidmenį šioje veikloje vaidina vadovo entuziazmas“. Šiems pastebėjimams atliepia ir koordinatorių pasakojimai: „Labai geras emocijas ir atsiliepimus paliko pirmasis dalyvavimas konkurse praėjusiais metais. Mokiniai patys pradėjo klausinėti, ar šiemet šoksime, kada pradėsime mokytis? Nieko nebeliko, kaip pasakyti „taip“, ir pradėti dėlioti planus bei repertuarą“.
Joniškio „Saulutės“ (koordinatorė Gražina Pamparienė) įspūdžiai: „Vaikiučiams labai patiko šokti, tai ir šoko beveik kiekvieną dieną arba darželio salėje, arba kiemo poilsio aikštelėje, arba savo grupėse... Taip vis dar tebešokame atsiradus progai. Komisiją stebino ir džiugino konkurso dalyvių masiškumas: tai, kad daug kur šoko visos (!) mokyklos klasės, kad šokama tiek įvairių, išradingai parinktų šokių. Ypač džiugina tai, kad konkursas neužsidaro tik mokykloje. Sėkmingai dirbantys koordinatoriai puikiai supranta, jog kuo plačiau pasklis tradicinių šokių „virusas“ visoje vietovėje, kuo daugiau prijaučiančių idėjai pavyks pritraukti, kuo daugiau partnerių susirasti, tuo lengviau ir geriau seksis ir pačioje mokykloje. Tikrai ne atsitiktinumas, jog savo grupėje geriausiais tampa tokie konkurso dalyviai kaip, pavyzdžiui, Radviliškio r. Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Radviliškio kultūros centro kapela „Radvija“ (vad. Šilalės r. Kaltinėnų gimnazijos folklorinis ansamblis (vad. Radviliškio r. Panašia patirtimi dalijasi ir kitos, sėkmingai konkurse dalyvaujančios ugdymo įstaigos.
„Mes pakvietėme prie mūsų prisidėti didžiulį būrį savo miesto, rajono, Latvijos bendraminčių - mokyklų ir darželių ugdytinių. Kauno r. Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“ koordinatorė Jurgita Momotiukaitė-Ačienė džiaugiasi: „Mums buvo tikrai smagu, juolab kad pavyko įtraukti ir aplinkinių darželių kolektyvus, kuriuos sukvietėme į mūsų organizuotą šventę „Sveikatos banga Garliavoje. Vienijosi ir Rokiškio r. ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Kauno Jėzuitų gimnazijos šokių mokymai lauke sulaukdavo ir turistų susidomėjimo: jie, iš šalies pažiūrėję, netrukus įsiliedavo į mokinių būrį ir bandydavo kartoti šokių žingsnelius. Įsivaizduojate, kaip išdidu būdavo vaikams! Šiaulių lopšelio-darželio „Eglutė“ koordinatorė Vita Taučienė-Rezgienė džiaugiasi dideliu tėvelių palaikymu: susidomėję projektu penktadieniais ateidavo į repeticijas, kurių buvo net septynios. „Šoko visa darželio bendruomenė: visi 200 vaikų, 20 auklėtojų, 10 auklėtojų padėjėjų, visa administracija (6 žmonės), ugdytinių tėveliai. Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje kovo 28 d. vyko renginys „Etnokultūrinė naktis Šiaulės žemėje“. Jame, be tėvelių, dalyvavo gausus būrys svečių: Šiaulių Saulėtekio gimnazijos folklorinis ansamblis „Vieversėlis“, vadovas Arūnas Stankus, Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Radvija“, vadovė Jūratė Stakvilevičienė, Radviliškio r. Alksniupių pagrindinės mokyklos šokių grupė „Riešutėlis“ ir jų šokių mokytoja Virgina Krugelienė, Šeduvos gimnazijos etnokultūrinė grupė „Šeduviukai“, vadovė Aušra Mickutė, ir kt. Mokyklos koordinatorė Džiuljeta Ragauskienė džiaugiasi: „Svečiai kartu su mūsų mokyklos mokiniais šoko išmoktus ir mokėsi naujų šokių. Ataskaitose ir vaizdo medžiagoje matyti, kaip gražiai mokyklos talkina kitų įstaigų, socialinių partnerių - bibliotekų, muziejų, konkurse nedalyvaujančių savivaldybės ugdymo įstaigų - renginiuose, kalendorinėse šventėse, dalyvauja gerumo akcijose, kur ne tik senoliams šoka, dainuoja, tarmiškai porina, dalina dovanas, bet ir mielai klausosi jų prisiminimų. Pagirtina, jog konkurso dalyviai nevengia savo šokiais pradžiuginti tų, kuriems tokie gyvenimo džiaugsmai jau neįmanomi. Štai Kauno „Santaros“ gimnazijos mokiniai koncertavo Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, Vilkijos gimnazistai viešėjo pas senelius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Rokiškio darželis-lopšelis „Nykštukas“ lankėsi Rokiškio šv. Verta paminėti Vilkijos gimnazijos koordinatorės Rūtos Vasiliauskienės iniciatyvą „Šokių ritmu per Vilkiją“: mokyklinis autobusas, išmargintas šūkiais, kviečiančiais visus prisidėti ir šokti kartu, važinėjo po miestelį, sustodamas įvairiose miestelio vietose, gimnazistai šokdino susirinkusius medicinos darbuotojus, prijaučiančius vilkijiečius, linksmino Vilkijos apylinkių seniūnijų darbuotojus, lopšelio-darželio mažuosius, IKI parduotuvės lankytojus, senelius slaugos namuose. Daugelis mokyklų konkurso dalyvių rodėsi įvairiuose miesto renginiuose. Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos koordinatorė Džiuljeta Ragauskienė pasakoja: „Projektą „Visa mokykla šoka“ vainikavo Joninių šventė miestelio aikštėje. Šventę organizavo miestelio seniūnija, kultūros centras ir mūsų gimnazija. Į gegužinę susirinko ne tik aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai, bet ir sugužėjo giminės, artimieji iš visos Lietuvos. Renginio metu šokome tradicinius šokius ir mokėme kitus. Buvo puiki šventė!“
Šokių mokymosi procesą visose mokyklose vainikavo vakaronės, įvairios šokių popietės. Pasiteisino ne tik šokimas šventėse, specialūs šokių renginiai, bet ir „Šokių dienos“, kai visą dieną įvairiausiose mokyklos erdvėse vyksta šokiai: pasirodo skirtingus šokius pasirinkusios ir išmokusios klasės, įtraukia aplink susibūrusius žiūrovus, o dienos pabaigoje visi šoka viską, ko per dieną buvo išmokyti. Konkurso vertintojai, ekspertai vieningai pažymi, jog daugelis, ne tik tos, kurios užėmė prizines vietas, mokyklų buvo vertos dėmesio. Džiugino tai, kad dauguma grojo tradicinę muziką (nors, gaila, pasitaikė ir pasirinkusių stilizuotus ar net „supopsintus“ šokių įrašus). Sėkmingiausiai konkursas, žinoma, vyko tose mokyklose, kuriose veikia vaikų folkloro ansamblis ar folklorinių šokių grupė (pavyzdžiui „Dūkymėlis“ Radviliškio r. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje, „Šilinukai“, „Ratilėlis“, „Tautinukai“, „Žemynėlė“ Kauno Šilo pradinėje mokykloje, „Kankliukai“, „Tututis“, „Pasaga“ Prienuose ir kt.). Taip pat renginiai, vakaronės smagūs ir sėkmingi buvo ten, kur mokykla kvietėsi talkon rajono folkloro kolektyvus, instrumentinės muzikos kapelas, suprasdami, jog šokių vakaro sėkmė labai priklauso ir nuo to, kokia skambės muzika. O gyvos muzikos svarbą sunku būtų pervertinti. Tad specialiai dėkojame Joniškio folkloro ansambliui „Kupars“ (vadovė Rita Kipšaitė-Balčiūnienė), Radviliškio tradicinei kapelai „Radvija“ ir vadovams Stakvilevičiams, Rokiškio folkloro ansambliui „Saulala“ (vadovai Dalia ir Eugenijus Deksniai), Šiaulių folkloro ansambliui „Sidabrinė gija“ (vadovė Vita Taučienė-Rezgienė), Panevėžio r. Ramygalos kultūros centro kolektyvui „Ramgala“, Kupiškio vaikų folkloro ansambliams „Zbitkai“, „Jaunimo ramuva“ (vadovė Daiva Palionienė), Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansambliui „Vieversėlis“ (vadovas Arūnas Stankus), tradicinei Salako kapelai, Vilniaus vaikų folkloro ansambliui „Reketukas“ (vadovė Irena Strazdienė), Vilniaus folkloro ansambliui „Laukis“ (vadovė Lijana Viluma), pagelbėjusiems ugdymo įstaigoms dalyvauti konkurse. Kai kur muzikai skambėti gyvai nereikėjo ypatingų pastangų ar pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ antrokų mokytoja Kristina Grybienė pritarė šokiams lūpine armonikėle, Šiaulių lopšelio-darželio koordinatorė Vita Taučienė-Rezgienė - kanklėmis. Daug kur mokytojos su vaikais patys dainavo. Išskirtinės „linijos“ šiais metais laikėsi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos koordinatorė Lijana Viluma, pasirinkusi konkursinėms veikloms vien tik ratelius ir žaidimus, kurių išmoko net 25. Mintis su vaikais, ypač mažesniais, žaisti tikrai teisinga. Žaidimų panaudojimas labai parankus, nes nepaprastai patinka vaikams, kuria smagią atmosferą, atliepia vaikų poreikiui judėti, rungtyniauti. Gražiai siejasi ir tradicinių šokių populiarinimo veiklas mokyklose papildo dalyvavimas tradicinių šokių konkurse „Patrepsynė“, priverčiantis šokimo kokybės kartelę kilstelėti kiek aukščiau paprasto „kaip moku, taip šoku“ lygmens. Ruošiant vaikus „Patrepsynei“, labai svarbu pačiam mokytojui šokti gražiai ir teisingai. Malonu matyti tokius puikius šokėjus kaip Džiuljeta Ragauskienė, Jovita Žakarienė, Arūnas Stankus, Vaida Naruševičiūtė, L. Norisi pasidžiaugti ir tuo, kad sulig kiekvienu konkursu išplaukiam į vis gilesnius vandenis. Tampa įprastos ne tik vakaronės su tradicinių šokių pristatymu „Erasmus“ programose (Šilalėje, Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje, Kauno „Santaros“ gimnazijoje ir kt.), bet ir sklaida į kaimyninę Latviją. Šiais metais regėjome išskirtinai šiuolaikiškos formos bičiulystę tarp Joniškio vaikų lopšelio-darželio ir Latvijos Elėjos vaikų darželio „Kamenite“ bei Rygos lietuvių vidurinės mokyklos. Po Joniškio „Saulutės“ organizuotos konferencijos „Virtualaus bendravimo galimybės tarp ikimokyklinių ugdymo įstaigų“ praktinis iškeltų minčių įgyvendinimas buvo virtualūs šokiai ir šokių pamokos tarp Lietuvos ir Latvijos vaikų. Kaip visada savo užmojais stebina Šilalė, vienijanti ne tik savo rajono, bet ir viso regiono tradicinių šokių veiklas, organizuojanti tarptautines Etnokultūros naktį ir etnokultūrinę stovyklą. Šiais metais šilališkiai rengė Respublikinę gegužinę „Muštinis-Priemuštinis“ visiems konkurso „Visa mokykla šoka“ dalyviams Lietuvoje ir net Lenkijos Punsko lietuvių bendruomenės, lietuvių emigrantų šeimų, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, vaikams (dalyvavo 450 mokinių).
Netrūko trečiajame konkurse ir malonių staigmenų, išradingų, kūrybingų sprendimų. Pirmiausia minėtinos unikalios mokytojos, koordinavusios tradicinių šokių veiklas antrose ar net trečiose ugdymo įstaigose. Akmenės rajone tokia unikali moteris - Rima Juškuvienė, populiarinanti tradicinius šokius Ventos gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Berželis“, Papilės gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Kregždutė“ ir Akmenės gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Gintarėlis“. Dar viena išskirtinė mokytoja - Milda Urniežienė - darbuojasi Raseinių rajone (Šaltinio progimnazijoje, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio bei Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijose). Antrose mokyklose darbavosi Jurgita Jonaitienė (Kauno Montesori vaikų darželyje-mokykloje „Žiburėlis“ ir Kauno Jėzuitų gimnazijoje), Loreta Lideikienė (Šiaulių r. Neįtikėtinai daug nuveikė tikros entuziastės Vaida Naruševičiūtė ir Irmina Kėblienė, gražiai veiklai sutelkusios didžiulį būrį tradicinių šokių puoselėtojų. Radviliškio r. Alksniupių pagrindinės mokyklos koordinatorė Virgina Krugelienė maloniai nustebino, nusivesdama mokinius pas legendinę pateikėją, etnografę Emiliją Brajinskienę, šeduviečių meiliai vadinamą Šeduvos Baba. Ji su vaikais pasidalijo savo patirtimi, autentiškai papasakojo apie tai, kaip iš tikrųjų buvo šokta ir linksmintasi jos jaunystės laikais. Linkėtume ir kitiems rasti savo krašte žmonių, kurie būtų gyvi konkurso dalyvių vykdomos veiklos liudytojai.
Vilkijos gimnazijai jos 100-mečio proga konkurso koordinatorė pasiūlė ir įgyvendino nepaprastai išradingą ir kartu prasmingą idėją: ji sušoko tradicinį šokį, sustačiusi 100 porų į skaičių 100! „100 šokančių mokinių 100-o formoje gražiai atrodė!“ - liudija mačiusieji. Visagino „Draugystės“ progimnazija finalinėje šventėje iš šokėjų porų suformavo širdutę (ją sudarė mokytojai) ir iš jos einančius šokančių mokinių porų spindulius visomis kryptimis! Džiugino ir kitokios - mažos mielos smulkmenos, kaip antai Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ auklėtojų su mažaisiais berniukais gimnazistais sušoktas orusis „Ulanas“. Kaip pasakoja Visagino „Verdenės“ gimnazijos koordinatorė Daiva Maldžiuvienė, jos mokiniai išvykoje į Cijonų kaime įsikūrusį Paukščių kiemą po edukacinės programos sutiko Kalėdų senelį, kuriam, užuot deklamavę eilėraščius, šoko lietuvių tradicinius šokius. „Ir dar pyko, kad paruošiau per mažai muzikinių įrašų, nes šokti Kalėdų seneliui daug įdomiau, nei deklamuoti. Kalėdų senelis irgi patyrė lengvą šoką - jis dar nebuvo matęs tokio darnaus ir gražaus vaikų kolektyvo, kuris taip norėtų šokti ir mokėtų tiek lietuviškų ratelių ir šokių. Smagiai nuteiki...“
tags: #kriauciuniene #judita #globos #namai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
