Vaikų globos institucijos Lietuvoje: nuo istorijos iki šiuolaikinių reformų ir bendruomeninės globos

Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, taip pat vaikai, laikinai ar visam laikui netekę savo šeimos aplinkos arba kurie dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Šiuolaikinėje Lietuvoje veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos, tačiau pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas globos sistemos reformai.

1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Įgyvendindama šiuos principus, Lietuva vykdo esminę vaikų globos sistemos pertvarką, siekdama, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimos aplinkoje arba jai artimose bendruomeninėse struktūrose.

Vaikų globos institucijų istorija Lietuvoje

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 metais įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose apie 400 vaikų prižiūrėjo vienuolės. Kaune 1848 metais įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 metais - kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyvendavo apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 metais vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, pavyzdžiui, Vaikelio Jėzaus draugijos. 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti, t. y., už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Vaikų globos sistemos reforma ir deinstitucionalizacija

Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimynos) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 metų pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 metų pabaigoje - 35 %. 2018 metų pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudarė 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudarė 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 metų pabaigoje (kaip ir 2017 metų pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 metais - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 metais - 34 %).

Šiuolaikinės vaikų globos institucijos ir paslaugos

Šiandieninės vaikų globos institucijos siekia sukurti aplinką, artimą šeimai, ir teikti įvairias bendruomenines paslaugas, prisitaikant prie individualių vaiko poreikių.

Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras

Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras - tai Mažeikių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, įkurta 2016 metais, reorganizavus Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namus. Tai socialinių paslaugų įstaiga, vykdanti savivaldybės deleguotas funkcijas socialinių paslaugų srityje. Centras siekia sukurti saugią aplinką savo paslaugų gavėjams ir ateities kartoms, kurdamas aukštos socialinės gerovės paslaugų sistemą. Savo veikloje Centras vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• Bendradarbiavimas. Esame atviri socialiniams partneriams, veikiame vieningai vardan bendro tikslo, dalijamės žiniomis ir patirtimi, diskutuojame ir geranoriškai padedame vieni kitiems.
• Atsakingumas. Mes esame atsakingi už savo darbus, sprendimus, savo teikiamų paslaugų kokybę. Dirbame taip, kad galėtume didžiuotis savo įstaiga ir jos veikla.
• Pagarba žmogui. Mes tikime, kad žmogus yra svarbiausia vertybė. Siekiame išklausyti ir elgtis be išankstinio nusistatymo. Esame jautrūs kito žmogaus situacijai bei tolerantiški, atviri sau ir visuomenei.
• Inovatyvumas. Esame dinamiški ir pasiruošę pokyčiams. Domimės naujovėmis ir siekiame jas pritaikyti savo darbe.

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Iįstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.

BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991-ųjų metų buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriuose gyveno apie 100 vaikų. Lietuvos valstybei pradėjus savarankiškumo žingsnius, pradėta reorganizacija, palaipsniui mažinant vaikų ir darbuotojų skaičių. Vaikams nebuvo leidžiama išvykti į internatines mokyklas, bet sudarytos sąlygos jiems gyventi toje pačioje vietoje, kur jie augo nuo mažens, lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.

Vykdant įstaigų deinstitucionalizaciją 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę, skatinamas vaikų savarankiškumas, mažinama vaikų socialinė atskirtis. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.

Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu. Šiuo metu 8 šeiminiuose namuose gyvena 54 vaikai, o dienos centrus lanko daugiau nei 25 vaikai. Mūsų tikslas - padovanoti jiems prasmingą, jaukią ir džiaugsmo kupiną Kalėdų šventę.

Dienos centrai

Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Tokie centrai veikia Vilniuje (Naujininkų mikrorajone) ir Čižiūnų kaime (Trakų rajone) nuo 2015 metų.

Laikinosios globos centras

2010 metais įkurtas Čižiūnų laikinosios globos centras Trakų rajone - tai saugi aplinka vaikams, kuriems reikalinga trumpalaikė globa.

Palydimoji globa (jaunimo namai)

Palydimosios globos paslaugomis siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą. Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas. Daugiau informacijos: Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą.

Globos centrai ir budintys globotojai: šeimos aplinkos alternatyva

GLOBOS CENTRAS - tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui. Paprastai vaiko globėjais tampa vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma.

Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje, nepatekdamas į institucinę globą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus.

Budinčio globotojo veikla

Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras, kuris teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budinčių globotojų veikla - be galo svarbi ir prasminga.

Budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrina jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas. Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius budinčio globotojo šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip 5. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai raštu suderinta su globos centru, budinčiu globotoju. Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje konkrečiai nurodoma, kiek ir kokio amžiaus, kokių poreikių vaikus budintis globotojas vienu metu įsipareigoja prižiūrėti.

Globos centro pagalba budintiems globotojams

Globos centrai teikia įvairiapusę pagalbą budintiems globotojams, siekiant užtikrinti kokybišką vaiko priežiūrą ir paties globotojo gerovę:

• nemokama socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalba;
• nemokamos psichologų konsultacijos ne tik prižiūrimiems vaikams, bet ir pačiam budinčiam globotojui bei kartu gyvenantiems jo šeimos nariams;
• kvalifikacijos kėlimas;
• savitarpio pagalbos grupės, supervizijos;
• laikinos vaikų priežiūros paslaugos.

Laikinas atokvėpis darbingumui atkurti

Laikino atokvėpio paslauga - tai globos centro organizuojamos ir teikiamos paslaugos, kad budintis globotojas susigrąžintų darbingumą laikotarpiu, kai prižiūrimas vaikas perduodamas globėjui (rūpintojui) arba grąžinamas į šeimą, taip pat kriziniais ar išimtiniais atvejais. Laikino atokvėpio metu teikiama intensyvi specialistų pagalba budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams ir prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) vaikui, išskyrus darbingumo susigrąžinimo atvejį.

Finansinė parama budinčiam globotojui (Klaipėdos miesto savivaldybės pavyzdys)

Budintiems globotojams yra numatytas finansinis atlygis ir lėšos vaikų išlaikymui bei apgyvendinimui. Žemiau pateikiama informacija, taikoma Klaipėdos miesto savivaldybėje:

Mokėjimus už vaiko priežiūrą budinčio globotojo šeimoje organizuoja globos centras.

Reikalavimai budinčiam globotojui

Norint tapti budinčiu globotoju, asmuo turi atitikti šiuos kriterijus:

• būti 21-65 metų amžiaus;
• turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą;
• negali būti teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje;
• jei nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;
• jei nebuvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
• neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko;
• nėra kitų Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Kaip tapti budinčiu globotoju?

Tapimo budinčiu globotoju procesas apima kelis žingsnius:

1. Kreipimasis. Pageidaujantys tapti budinčiais globotojais, privalo kreiptis į gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.
2. Dokumentų pateikimas. Privaloma pateikti šiuos dokumentus (Klaipėdos miesto pavyzdys):
   • prašymą;
   • paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją;
   • sveikatos pažymėjimą (forma 046/a), kuris patvirtintų, kad asmuo neserga ligomis, dėl kurių negali globoti (rūpinti) vaiko;
   • kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad taptumėte budinčiu globotoju, kuriuose nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, sutikimai, kad taptumėte budinčiu globotoju.
3. Laukimas. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste specialistai išnagrinės Jūsų prašymą.
4. Kvietimas į mokymus. Jeigu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti budinčiu globotoju, Globos centras pakvies Jus į GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus. Mokymai privalomi asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
5. Išvados gavimas. Pasibaigus mokymams, globos centro specialistai parengs išvadą dėl Jūsų tinkamumo vykdyti budinčio globotojo veiklą.
6. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jūs privalėsite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Globos centras sudarys su Jumis tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

Visus, norinčius ir galinčius prisijungti prie šios reikšmingos iniciatyvos, dėl išsamesnės informacijos kviečiame kreiptis į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centrą. Darbo laikas: I-IV - 8.00 val. - 16.45 val., V - 8.00 val. - 15.30 val. Pietų pertrauka - 12.00 val.

tags: #gynes #vaiku #globos #namai

• Santykiai ir gimimo datos
• Artumas nėštumo metu
• Kaip kalbėti su vaikais apie jausmus
• Pranešimų „Sodrai“ pildymo ypatumai: pravaikštos ir atostogos
• Žodžiai vaikams iš darželio