Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos gimdymo priežiūrai ir motinystės sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendacijas gimdymo priežiūrai, kuri būtų ne tik saugi, bet ir ori, pozityvi patirtis gimdančiai moteriai. Kertiniai dokumentai, kuriais remtasi sudarant apklausą „Mano gimdymas“, yra Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos gairės ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos gimdymo priežiūrai, kuri būtų ne tik saugi, bet ir ori, pozityvi patirtis gimdančiai moteriai. Remiantis šiais dokumentais, PSO ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Naujagimiams palankios ligoninės (NPL) iniciatyvos keliami reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norinčioms tapti Naujagimiams palankiomis ligoninėmis, 2018 m. buvo peržiūrėti ir atnaujinti. Atnaujinti NPL žingsneliai padės peržiūrėti ir patobulinti veiklų NPL vardų jau turinčiose įstaigose ir paskatins siekti šio vardo dar neturinčias. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atnaujintuose žingsneliuose daugiausia dėmesio skiriama jau ne programos įdiegimui, o procesų tęstinumui ir įtvirtinimui.

Akušerinės priežiūros tęstinumas ir gimdymo eiga

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja užtikrinti nėštumo, gimdymo ir pogimdyminės priežiūros tęstinumą. Tęstinė akušerinė priežiūra reiškia, kad moterį nėštumo, gimdymo ir po gimdymo konsultuoja ir lydi ta pati akušerė ar jų komanda. Akušerės žino iš pirmų rankų, kaip greitai po gimdymo po gimdymo gali eskaluoti ir kainuoti gyvybę. Efektyviai veikiančiose NPL statusus turinčiose ligoninėse pakanka pritaikyti pakeitimus pagal atnaujintas rekomendacijas iš esmės nekeičiant darbo principų.

Gimdymas: apibrėžimas ir klasifikacija

Gimdymas - tai procesas, kai suėjus ne mažiau kaip 22 savaitėms dėl reguliarių, ritmiškų ir vis stiprėjančių gimdos susitraukimų (sąrėmių) atsiveria gimdos kaklelis ir jam visiškai atsivėrus, gimdyvei valingai stanginantis, iš gimdos ertmės išstumiami vaisius, placenta ir dangalai.

Gimdymas skirstomas į tris laikotarpius:

• pirmasis - gimdos kaklelio vėrimasis,
• antrasis - išstūmimas,
• trečiasis - placentos pasirodymo laikotarpis.

Kaip atpažinti gimdymą ir kada vykti į ligoninę?

Gimdymą galima atpažinti pagal šiuos požymius:

1. Dažnėjantys, ilgėjantys, intensyvėjantys sąrėmiai.
2. Naujagimio galvutės, kūnelio, placentos, dangalų pasirodymas.

Į ligoninę reikia vykti, jeigu:

• nutekėjo vaisiaus vandenys;
• atsirado kraujingų išskyrų;
• susilpnėjo ar išnyko vaisiaus judesiai;
• prasidėjo gimdymas.

Pirmoji pagalba gimdymo metu

Jeigu gimdymas prasidėjo ne ligoninėje, svarbu žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Tikslai yra nuraminti moterį, suteikti patogią padėtį ir kviesti medicinos pagalbą arba gabenti į gydymo įstaigą.

Veiksmai

1. Pagalba gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpiu:
   • patarti taisyklingai kvėpuoti, neleisti stangintis;
   • leisti rinktis patogią padėtį;
   • priminti, kad pasiimtų dokumentus, reikiamus daiktus;
   • vežti gimdyvę į artimiausią gimdyklą.
2. Pagalba gimdant galvine pirmeiga:
   • netrukdyti;
   • nuvilkti apatinius drabužius, padėti švarų rankšluostį po sėdmenimis;
   • stangintis leisti tik sąrėmio metu;
   • prilaikyti galvutę;
   • galvutės nesukti ir netraukti;
   • naujagimį nušluostyti ir suvynioti į sausą šiltą audeklą, prireikus išsiurbti gleives iš nosies ir burnos ertmės, paguldyti motinai ant pilvo; jei nekvėpuoja, patrinti nugarėlę arba švelniai pliaukštelti per padus.
3. Pagalba placentos pasirodymo laikotarpiu:
   • pasirodžius placentai, suvynioti ją ir laikyti naujagimio lygyje arba aukščiau jo;
   • nustojus pulsuoti virkštelės kraujagyslėms, virkštelę perrišti.

Pavojai ir pastabos

Gimdymo metu būtina:

• įvertinti moters nusiskundimus ir būklę;
• įvertinti akušerinę anamnezę (F113):
  • buvusių nėštumų ir gimdymų eigą;
  • šio nėštumo eigą, vaisiaus vandenų būklę, gimdymo pradžią;
  • vaisiaus padėtį bei pirmeigą;
• vertinti vaisiaus būklę (vaisiaus širdies tonai 110-150 kartų per min.);
• pasirengti gaivinti naujagimį;
• teikti reikiamą pagalbą.

Jeigu yra kokių nors komplikacijų (kojos, rankos, sėdmens ar virkštelės pirmeiga), pakartotinai įvertinkite moters būklę, nuraminkite ir pasakykite, jog kvalifikuota pagalba atvažiuoja, tegul moteris pasilieka gulėti patogioje padėtyje. Jei yra virkštelės pirmeiga, moteris turėtų atsiklaupti ir pasiremti ant alkūnių, šlapimo pūslę reikia pripildyti per kateterį. Paprašykite jos atsipalaiduoti ir ramiai kvėpuoti. Tegul nesistengia stangintis. Jeigu naujagimis gimė, bet nekvėpuoja, reikia elgtis taip, kaip kūdikiui užspringus.

Skausmo valdymas gimdymo metu

Pasaulio sveikatos organizacija normalaus gimdymo atveju rekomenduoja nevartoti jokių medikamentų. Visgi svarbu pabrėžti ir tai, kad skausmas yra subjektyvus patyrimas, o priežastys, kodėl moterys yra linkusios rinktis vienus ar kitus būdus jį slopinti ar sukelti nejautrą, gali būti skirtingos. Lietuviškos rekomendacijos, išdėstytos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje akušerinėje metodikoje „Gimdymo skausmo malšinimas“ nurodo, kad šiuo metu nėra idealaus nuskausminimo - tokio, kuris būtų saugus gimdyvei ir...

Apklausos „Mano gimdymas“ duomenimis, 2022 metais 88 procentai moterų gimdymo metu gavo jų poreikius atitinkančias skausmo malšinimo priemones - šis skaičius nekinta nuo 2019-ųjų. Kiek daugiau nei pusė - 56 proc. - pasinaudojo ir medikamentais, kitos kliovėsi tik nemedikamentinėmis priemonėmis. Beveik 12 proc. moterų medikamentų prašė, tačiau jų negavo, o visais norėtais skausmo malšinimo būdais pasinaudojo 78 proc. gimdančiųjų. Skausmo ir jo valdymo tema svarbi ne tik paties gimdymo metu, bet ir vaikui jau gimus, jei moters tarpvietė buvo pažeista ir ją tenka siūti. Šiuo etapu gavusios tinkamą nuskausminimą nurodo 4 iš 5 moterų.

Medikamentiniai skausmo malšinimo būdai

Pagrindiniai Lietuvos stacionaruose siūlomi medikamentiniai skausmo valdymo būdai gimdymui yra epiduralinė ir spinalinė nejautra, analgetiniai opioidai ir kvėpavimui skirtos dujos.

Nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai

Prie nefarmakologinių metodų priskiriami moters pasirengimas gimdyti, emocinis palaikymas, tinkamiausios gimdymo pozos pasirinkimas. „Judėjimas, vaikščiojimas, dubens siūbavimas, tupėjimas, kelių - alkūnių poza, sėdėjimas ant specialių kamuolių ar kėdžių gali padėti surasti gimdyvei tokią padėtį, kai skausmas juntamas mažiau. Be to, padėties keitimas sutrumpina gimdymo procesą“, - rašoma akušerinėje metodikoje.

Metodikoje nurodomi ir kiti nemedikamentiniai būdai - atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, hidroterapija, masažas, akupunktūra ir akupresūra, muzikos, vizualizacijos, kvapų terapija ir TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija). Remiantis „Mano gimdymas“ duomenimis galime daryti išvada, kad pasinaudoti vandens teikiamu skausmo malšinimu galėjo nedaugelis gimdyvių - vonia vos 10 proc., dušu - 15 procentų.

Gimdymo būdai

Visais laikais gimdymas natūraliais takais buvo pagrindinis gimdymo būdas, o cezario pjūvio operacija buvo laikoma rizikinga procedūra, keliančia grėsmę motinai ir naujagimiui - atliekama tik esant indikacijoms. Gimdymas natūraliais takais yra ne tik natūralus procesas, bet taip pat lyginant su cezario pjūvio operacija susijęs su mažesne komplikacijų tikimybe kitų nėštumų metu. Gimdymas natūraliais takais - tai naujagimio gimimas iš gimdos - per atsivėrusį gimdos kaklelį ir makštį.

Cezario pjūvio operacija

Cezario pjūvio operacija - tai operacija, per kurią pro pilvo ir gimdos sienelės pjūvį ištraukiamas vaisius ir placenta. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Padidėja kraujavimo rizika.

Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams. Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Atsižvelgiant ir į gydytojų akušerių - ginekologų nuomonę, net 97,5 proc. specialistų pirmą kartą gimdančiai moteriai rekomenduotų gimdymą natūraliais takais.

Rekomendacijos dėl laiko tarpų tarp nėštumų

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja bent 24 mėnesių pertrauką tarp gimdymo ir kito pastojimo, siekiant sumažinti komplikacijų riziką nėštumo bei gimdymo metu. Taip pat rekomenduojama bent 6 mėnesių pertrauka iki pastojimo po persileidimo ar aborto. Šios rekomendacijos, kaip pastebi tinklaraščio „Žemiau bambos“ autorė Aivara Urbutė, yra paremtos duomenimis iš mažas bei vidutines pajamas turinčių šalių, todėl gali būti ne tokios aktualios dideles pajamas turinčioms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai.

Tyrimai, apimantys duomenis iš dideles pajamas turinčių šalių, teigia, kad optimalus tarpas tarp nėštumų gali būti 12-24 mėnesių iki pastojimo po gimdymo. Jei moteris prieš tai patyrė persileidimą ar abortą, pastoti reikėtų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Remiantis 2018 metais „The Journal Of American Medical Association“ publikuoto tyrimo, kuriame buvo ištirti beveik 150 000 nėštumų, duomenimis, moterims, kurios susilaukė kito vaikelio po 12 mėnesių ir anksčiau, lyginant su 18 mėnesių pertrauka, grėsė didesnė priešlaikinio gimdymo, mažesnio svorio naujagimio rizika, didesnė vaisiaus/naujagimio komplikacijų ar sunkių nėštumo komplikacijų tikimybė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šių komplikacijų rizika išlieka itin maža, todėl net ir susilaukus vaiko su trumpesne nei rekomenduojama pertrauka (didesne nei 6 mėnesiai), dauguma nėštumų baigiasi sklandžiai.

Cezario pjūvis ir jo įtaka tarpui tarp nėštumų

Jei moteriai prieš tai gimdant buvo atlikta cezario pjūvio operacija (CPO), jai galioja panašios rekomendacijos. Tačiau, pasak A. Urbutės, dėl per ankstyvo gimdymo po prieš tai buvusios CPO yra didesnė rizika gimdos rando plyšimui. Mokslas siūlo, kad tarpas tarp nėštumų po CPO būtų ne mažesnis kaip 6-8 mėnesiai, o idealu - bent 18 mėnesių ir daugiau.

Kada geriausia susilaukti vaikų? Amžiaus ir santykių įtaka

Kiekvienai moteriai ir šeimai geriausias amžius susilaukti vaikų bei optimalus tarpas tarp nėštumų yra individualus. Dr. Laura Markham savo knygoje „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai“ pastebi, kad anksčiau, kol kūdikiai nebuvo maitinami iš buteliukų, norma tarp gimdymų vidutiniškai būdavo treji metai, nes pastoti iškart po gimdymo buvo mažiau tikėtina. Planuojant pastojimą atsižvelgiant į vaikų tarpusavio santykius, verta įvertinti, kad panašaus amžiaus broliai ir seserys dažniau konkuruoja tarp savęs ir gali būti agresyvesni, nors jų santykiai dažnai būna artimesni. Klinikinė psichologė ir tėvų konsultantė L. Markham taip pat pataria atsižvelgti į turimą kantrybę, energiją, šeimos streso lygį ir galimą pagalbą. Mokslininkai paneigė mitą, kad maži vaikai neprisimena laiko prieš naują kūdikį ir lengviau prisitaiko, jei sulaukia brolio ar sesės nebūdamas dvejų metų.

Pasiruošimas nėštumui: nuo sveikatos iki gyvenimo būdo

Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugelio nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai. Pastojimas ir vaiko gimimas - tai vienas svarbiausių ir džiaugsmingiausių įvykių moters gyvenime. Tačiau, planuojant šeimos pagausėjimą, svarbu atsižvelgti ne tik į emocinius ir socialinius aspektus, bet ir į fiziologinius organizmo poreikius. Tiek per mažas, tiek per didelis laiko tarpas tarp nėštumų gali kelti tam tikras rizikas, o tinkamas pasiruošimas nėštumui - tiek pirmajam, tiek vėlesniam - yra esminis veiksnys siekiant sumažinti komplikacijų ir užtikrinti sveiką vaiko vystymąsi. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką.

Ginekologo konsultacija ir tyrimai

Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis, siekiant atmesti galimus pakitimus. Atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris padeda atmesti anatomines patologijas, tokias kaip kiaušidžių cistos ar gimdos miomos.

Mityba ir papildai

Vienas esminių dalykų prieš bandant pastoti - bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Folio rūgštis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi ir apsaugo nuo kitų vystymosi defektų. Taip pat svarbus vitaminas D, ypač jei trūksta saulės šviesos. Omega-3 riebalų rūgštys būtinos vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Geležies kiekis taip pat svarbus - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį. Kiti svarbūs papildai - B grupės vitaminai, cinkas, selenas. Kiekvienu atveju pasiruošimas nėštumui yra individualus. Kitų maisto papildų reikalingumą lemia asmeninė moters sveikatos būklė, mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Svarbu atsiminti, kad papildai yra tik priedas, o subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas - pagrindas.

Sveikas gyvenimo būdas

Sveika mityba apima daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą ir vaisiaus vystymąsi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.

Svorio kontrolė

Tiek per mažas (KMI mažiau nei 18,5), tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI siejamas su lytinių hormonų disbalansu ir ovuliacijos sutrikimais. Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.

Hormoninė kontracepcija

Po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo specialus pasiruošimas nėštumui nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą. Svarbu neišsigąsti, jei iškart po kontracepcijos nutraukimo menstruacijos tampa nereguliarios. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 metų moterys.

Dažniausios nevaisingumo priežastys ir kaip jas įveikti

Nepavykti pastoti gali dėl daugelio veiksnių, susijusių su moters ar vyro sveikata ir gyvenimo būdu.

Moters sveikatos veiksniai

• Hormoniniai sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), sutrikdantis kiaušidžių veiklą.
• Endometriozė: Gimdos gleivinės augimas už gimdos ribų, galintis sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą ar kiaušialąstės įsitvirtinimą.
• Amžius: Moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja.
• Lytinės sveikatos problemos: Makšties sausumas, infekcijos.

Vyro sveikatos veiksniai

• Mažas spermatozoidų kiekis, prastas judrumas ar nenormali forma: Dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.

Gyvenimo būdas ir įpročiai

• Lėtinis stresas, prastas miegas: Sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
• Netinkama mityba, žalingi įpročiai: Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, kofeino perteklius.
• Svorio problemos: Tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris.
• Lėtinės ligos: Skydliaukės veiklos sutrikimai, diabetas.
• Netikslus ovuliacijos laiko nustatymas ar nepakankamai dažni lytiniai santykiai vaisingumo lango metu.

Išoriniai veiksniai

• Vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.

Kaip greičiau pastoti?

Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų.

• Tiksliai nustatykite vaisingas dienas: Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives. Planuokite lytinius santykius vaisingumo metu.
• Reguliarūs lytiniai santykiai: Bent kas 2-3 dienas.
• Mityba: Valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis, užtikrinkite pakankamą folio rūgšties, cinko bei vitamino D kiekį. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl maisto papildų.
• Gyvenimo būdas: Atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą, palaikykite sveiką svorį. Reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas. Stenkitės vengti streso, skirkite laiko poilsiui.
• Vaisingumo lubrikantas: Gali būti naudingas, jei lytiniai santykiai tampa malonesni.

Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.

Naujagimių priežiūra ir žindymas

Nors kūdikiai atrodo dar tokie gležni ir trapūs, jų vystymuisi būtinas ne tik miegas, maistas ar tėvų artumas, bet ir fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia aiškias rekomendacijas, kaip skatinti kūdikių judėjimą nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, ir kodėl tai svarbu ne tik raumenų ar kaulų stiprinimui, bet ir bendrai vaiko raidai. Net patiems mažiausiems, dar tik pradedantiems pažinti pasaulį, būtina kasdien būti padėtiems ant pilvuko (angl. tummy time). Rekomenduojama: bent 30 minučių per dieną, susumavus laiką į kelis trumpesnius epizodus.

Naujagimių ir kūdikių žindymas išlieka itin jautri tema. Sąmoningėjančioje visuomenėje natūralaus kūdikių maitinimo dažnis didėja, vis daugiau šeimų supranta jo svarbą ir priima sprendimus, atsižvelgdami į savo vaikų gerovę. Žindymas atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant gerinti naujagimių išgyvenamumo, sergamumo, mitybos nepakankamumo rodiklius, taip pat prisideda prie ekonomikos augimo, yra draugiškas gamtai. PSO ir UNICEF rekomenduoja žindymą pradėti per pirmas valandas po gimimo ir išimtinai žindyti iki 6 mėn. amžiaus, vėliau tęsti žindymą bent iki dvejų metų, šalia primaitinant saugiu, sveikatai palankiu maistu.

Pogimdyminis kraujavimas (PPH): naujos gairės

Per naujas šiandien paskelbtas gaires „Lancet Global Health“ pagrindinės reprodukcinės sveikatos agentūros reikalauja, kad būtų išvengta hemoragijos po gimdymo (PPH), diagnozuojama, diagnozuojama ir gydoma. Apibrėžtas kaip per didelis kraujavimas po gimdymo, PPH kasmet paveikia milijonus moterų ir sukelia beveik 45 000 mirčių, todėl tai yra viena iš pagrindinių motinų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. „Hemoragija po gimdymo yra pavojingiausia gimdymo komplikacija, nes ji gali eskaluoti tokiu nerimą keliančiu greičiu. Nors jis ne visada yra nuspėjamas, mirties atvejais galima išvengti tinkama priežiūra”,-teigė dr. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė ginekologijos ir akušerijos federacija (FIGO) ir Tarptautinė akušerių konfederacija (ICM), gairės pateikia naujus objektyvius diagnostinius kriterijus, susijusius su PPH.

Daugelis PPH atvejų atsiranda be atpažįstamų rizikos veiksnių, tai reiškia, kad ankstyvas aptikimas ir greitas atsakas yra kritinis. Paprastai PPH buvo diagnozuotas kaip 500 ml ar daugiau kraujo praradimas. Dabar gydytojams taip pat patariama veikti, kai kraujo netekimas siekia 300 ml, ir buvo pastebėti visi nenormalūs gyvybiniai požymiai. Gairėse rekomenduojama nedelsiant diegti Veiksmų motyvas, kai diagnozuotas PPH. „Moterys, paveiktoms PPH, turi greitą, įmanomą, veiksmingą ir skatinančią priežiūrą, kuria siekiama panaikinti su PPH mirtimis“,-teigė FIGO prezidentė profesorė Anne Beatrice Kihara. „Šios gairės priima iniciatyvų požiūrį į pasirengimą, pripažinimą ir reagavimą. Gairėse pabrėžiama gero priešgimdymo ir pogimdyminės priežiūros svarba, siekiant sušvelninti kritinius rizikos veiksnius, tokius kaip anemija, kuri yra labai paplitusi žemos ir žemesnės vidutinės pajamų šalyse. Anemija padidina PPH tikimybę ir pablogina rezultatus, jei ji įvyks. Trečiajame darbo etape gairėse rekomenduojama skirti gimdos kokybės aprūpintą gimdą, kad būtų galima palaikyti gimdos susitraukimą, geriausia kaip alternatyvą oksitociną ar šilumą stabilų karbetociną. „Akušerės žino iš pirmų rankų, kaip greitai po gimdymo po gimdymo gali eskaluoti ir kainuoti gyvybę“,-sakė profesorė Jacqueline Dunkley-Bent Obe, ICM vyriausioji akušerė. „Šios gairės yra žaidimų keitiklis. Gairėse pridedamos mokymo ir įgyvendinimo šaltinių rinkinys, sukurtas kartu su partneriais, įskaitant UNFPA. Šios konsoliduotos gairės, pirmosios vienareikšmiškai sutelkusios dėmesį į PPH, yra pradedamos 2025 m. „Figo World Congress“ Keiptaune, Pietų Afrikoje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima pastoti prieš mėnesines?

Taip, nors tikimybė yra mažiausia, ji vis tiek egzistuoja, priklausomai nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko.

Ar galima pastoti per mėnesines?

Nors mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų, o jei ciklas trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė gali padidėti.

Kada galima pastoti po mėnesinių?

Po mėnesinių galima pastoti prasidėjus vaisingajam laikotarpiui, o ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas.

Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?

Nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos.

tags: #pasaulio #sveikatos #organizacija #gimdymo

• Daugiau apie Ogiusto Rodeno skulptūras
• Viskas apie HCG tyrimą po IVF
• daugiau apie žindymą po 3 metų
• Struktūra ir funkcijos: Vaiko teisių apsauga Lietuvoje
• Lietuvos globos įstaigų iššūkiai ir nuteistųjų reintegracijos galimybės