Ikimokyklinės ugdymo įstaigos vidaus auditas: kokybės užtikrinimo pagrindas
Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo, įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiarių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.
Kas yra vidaus auditas ir kodėl jis svarbus?
Vidaus auditas yra priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Mokyklos įsivertinimas - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime, tačiau nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką.
Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų, vis dėlto jų dirbtinai nederėtų atskirti. Svarbu pabrėžti, kad inicijuojant visuotinį mokyklų vidaus auditą siekta ne išorės primesto, vien atsiskaitymui skirto įsivertinimo, bet nuoširdaus ir autentiško, skatinamo vidinės motyvacijos proceso.
Vidaus audito procesas ir etapai
Mokyklos įsivertinimo procesas yra tęstinis darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, išteklių ir laiko. Vidaus audito procesas susideda iš keturių pagrindinių etapų:
- I etapas: Pasirengimas. Mokytojai supažindinami su principais, sukuriama koordinavimo grupė (VAK), informuojama bendruomenė.
- II etapas: „Platusis“ auditas. Tai pirminės situacijos analizė, kai vertinamos visos veiklos sritys. Pedagogai analizuoja metodiką ir rodiklius, o gauti duomenys apibendrinami bei pateikiami bendruomenei.
- III etapas: Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas). Tai etapas, reikalaujantis daugiausia laiko ir visos bendruomenės įsitraukimo. Kiekviena mokykla pati pasirenka sritį, kuri yra aktuali arba susijusi su permainomis švietimo politikoje.
- IV etapas: Strateginio plano rengimas. Sudaroma darbo grupė, kuri formuluoja viziją, tikslus ir prioritetus, remdamasi audito rezultatais.
Veiklos rodiklių vertinimas
Atlikdami auditą, įstaigos pedagogai analizuoja visas veiklos sritis ir rodiklius, vertindami kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais. Tai leidžia aiškiai pamatyti organizacijos stiprybes ir silpnybes.
| Lygis | Vertinimas |
|---|---|
| 4 | Labai gerai |
| 3 | Gerai |
| 2 | Patenkinamai |
| 1 | Nepatenkinamai |
Psichologinis ir kultūrinis aspektas
Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad tai bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos. Priešingai, mokyklose, kuriose vyrauja individualizmas ar konkurencija, sunku įsivertinti veiklą nuoširdžiai, nenukrypstant į santykių aiškinimąsi. Sėkmės raktas - kiekvieno nuomonės išklausymas bei daugumai priimtinas susitarimas.
Aptarti rezultatai turi būti pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose bei įtraukiami į metų veiklos programas ir strateginius planus. Tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas ir nuolatinis organizacijos tobulėjimas.
tags: #ikimokyklines #ugdymo #istaigos #vidaus #auditas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
