Gintaras Einikis: legendinė krepšinio asmenybė, sporto aukštumos ir sudėtingas asmeninis gyvenimas
Gintaras Einikis, pravarde Pūkis, yra viena ryškiausių ir skandalingiausių Lietuvos krepšinio asmenybių. Gintaras Einikis gimė 1969 m. rugsėjo 30 d. paprastoje ūkininkų šeimoje Kretingos rajone, Kūlupėnų kaime. Jo biografija išsiskiria ne tik įspūdingais pasiekimais aikštelėje, bet ir nuolat lydėjusiais skandalais už jos ribų.
Profesionalios karjeros pasiekimai
G. Einikis per savo sportinę karjerą yra iškovojęs trijų olimpinių žaidynių - Barselonos (1992 m.), Atlantos (1996 m.) ir Sidnėjaus (2000 m.) - bronzos medalius. Savo trofėjų kolekcijoje turi Europos vicečempiono medalius, ULEB taurę, yra devynis kartus tapęs Lietuvos, po vieną kartą - NEBL, Rusijos, Čekijos, Lenkijos čempionu.
Buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės puolėjas pasižymėjo unikaliu žaidimo stiliumi. Per 1994-1995 metų LKL sezono rungtynes su Kauno „NECA“ Gintaras Einikis pelnė net 61 tašką. Šio pasiekimo per beveik jau 15 metų kol kas nepavyko pagerinti nė vienam žaidėjui.
Svarbiausių pasiekimų suvestinė
- 3 kartus olimpinis bronzos medalininkas (1992, 1996, 2000 m.)
- 9 kartus Lietuvos čempionas
- NEBL, Rusijos, Čekijos, Lenkijos čempionas
- Europos vicečempionas
- ULEB taurės laimėtojas
Asmeninis gyvenimas ir santykiai su šeima
Gintaro Einikio gyvenimas yra kupinas kontrastų. Kalbant apie šeimą, krepšininkas pabrėžia, kad ji jam yra svarbiausia vertybė, nors pripažįsta, jog nemoka jos saugoti taip, kaip derėtų. Viešojoje erdvėje ne kartą mirgėjo pranešimai apie konfliktus, policijos vizitus ir sudėtingus santykius su artimaisiais. Visgi, pasak krepšininko, viešumoje dažnai matoma tik viena medalio pusė.
Atskira ir itin jautri tema Gintaro pasakojimuose - jo vaikai. Krepšininkas neslepia, kad norėtų būti geresnis pavyzdys savo atžaloms ir supranta, jog vaikai mato bei girdi daugiau, nei suaugusieji norėtų. Pastaruoju metu jis džiaugiasi tapęs seneliu. „Aš dar kartą senelis! 58 cm, 3,98 kg. Vardas - Mėta“, - apie vieną iš anūkių džiaugsmingai pranešė G. Einikis.
Gyvenimas po profesionalaus sporto
Po karjeros pabaigos 2010 metais, Gintarui teko mokytis gyventi „paprastą“ gyvenimą. Jis atvirai pripažįsta, kad perėjimas į kasdienybę buvo itin sunkus, o emocinė tuštuma ir nemokėjimas tvarkytis su staiga užgriuvusia laisve tapo viena iš priežasčių, kodėl jo gyvenime atsirado destruktyvių įpročių. „Dabar žymiai labiau vertinu tai, ką turiu - šeimą, dukrą, vaikščiojimus“, - dalijasi buvęs krepšininkas.
Nepaisant visų asmeninių dramų, Gintaro Einikio indėlis į Lietuvos sportą yra neginčijamas ir monumentalus. Jo figūra primena, kad sporto herojai yra pažeidžiami žmonės, o dabartinėje situacijoje jis bando rasti dvasinę ramybę ir susitvarkyti su praeities šešėliais. Nors šiandien jis vengia viešumo, jo pasiekimai krepšinio aikštelėje visam laikui įrašyti į Lietuvos sporto istoriją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
