Progesteronas yra moteriškasis lytinis hormonas, kuris priklauso steroidinių hormonų grupei, vadinamai progestagenais. Tai yra hormonas, kuris atlieka esminį vaidmenį moterų reprodukcinėje sistemoje. Jis gaminamas daugiausia kiaušidėse, ypač po ovuliacijos, kai folikulas virsta geltonkūniu (corpus luteum), taip pat placentoje nėštumo metu ir mažesniais kiekiais antinksčiuose.
Progesteronas atlieka labai svarbų vaidmenį moters cikle, užtikrindamas, kad gimdos gleivinė išliktų 14 ciklo dienų. Jis padeda paruošti gimdą nėštumui, palaikyti nėštumą, reguliuoti menstruacinį ciklą ir skatina pieno liaukų vystymąsi krūtyse.

Menstruacijų ciklo metu, kai ovuliacijos metu (maždaug 14 dieną) iš kiaušidės išsiskiria kiaušinėlis, kiaušidės folikulo likučiai, gaubiantys besivystantį kiaušinėlį iš struktūros, vadinamos "geltonuoju kūneliu", kuris dėl savo išvaizdos pažodžiui verčiamas kaip "geltonasis kūnelis". Iš jo išsiskiria progesteronas ir, kiek mažiau, estradiolis. Progesteroną (PGN) gamina kiaušidėse esantis geltonasis kūnas (nenėščios moters organizme), placenta (nėštumo metu) ir antinksčių žievė (ir vyrų, ir moterų organizme).
Progesteronas kartu su estrogenu kontroliuoja menstruacinio ciklo fazes. Jo koncentracija kraujyje pradeda didėti po ovuliacijos ir pasiekia aukščiausią lygį liuteininėje fazėje. Progesteronas palaiko gimdos gleivinę, būtiną apvaisinto kiaušinėlio implantacijai, bei slopina gimdos susitraukimus, reguliuodamas oksitocino veiklą. Jis taip pat skatina pieno liaukų augimą ir pasirengimą laktacijai.
Jei apvaisinimas neįvyksta, PGN kiekis krenta likus kelioms dienoms iki menstruacijų pradžios. Tokiu atveju, jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra, o progesterono kiekis vėl sumažėja, todėl ši gleivinė pasišalina ir prasideda mėnesinės.
Jei kiaušinėlis apvaisinamas, progesteronas paruošia organizmą nėštumui. Jis skatina kraujagyslių, aprūpinančių gimdos gleivinę (endometriumą), augimą ir stimuliuoja endometriumo liaukas išskirti maistines medžiagas, kurios maitina ankstyvąjį embrioną. O jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną.
Progesteronas dažnai vadinamas „nėštumo hormonu“, ir ne be reikalo - be jo nėštumas tiesiog neįvyktų. Tai hormonas, kuris padeda pasiruošti organizmui pastojimui, o vėliau palaiko nėštumo eigą nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo. Jo pagrindinė užduotis - paruošti gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui prisitvirtinti bei palaikyti nėštumą.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu progesteroną vis dar gamina geltonasis kūnelis ir jis yra labai svarbus nėštumui palaikyti bei placentai įsitvirtinti. Per pirmąsias 8-10 nėštumo savaičių pagrindinis progesterono šaltinis yra geltonkūnis, susidarantis kiaušidėje po ovuliacijos. Geltonkūnis gamina pakankamai progesterono, kad būtų palaikoma gimdos gleivinė ir nėštumo vystymasis. Jei organizmas nepagamina pakankamai šio hormono - vaisius gali neįsitvirtinti arba nėštumas nutrūksta labai anksti.
Kai placenta įsitvirtina, maždaug 8-12 nėštumo savaitę ji perima progesterono gamybą, t. y. "liuteo-placentos pokytis". Susiformavusi placenta taip pat pradeda gaminti progesteroną. Maždaug nuo 9-10 savaitės progesterono gamybą perima placenta. Ji tampa pagrindiniu hormono šaltiniu ir per likusį nėštumo laikotarpį užtikrina aukštą, stabilų kiekį kraujyje. Šiame etape progesteronas padeda išlaikyti gimdą „ramią“, slopina gimdos raumenų susitraukimus, ruošia krūtis žindymui ir prisideda prie vaisiaus aplinkos formavimo.
Nėštumo metu progesteronas atlieka dešimtis funkcijų - nuo gimdos gleivinės paruošimo vaisiaus implantacijai iki imuninės sistemos slopinimo, kad moters kūnas neatmestų vaisiaus kaip svetimkūnio. Jis taip pat saugo nuo gimdos susitraukimų, mažina žarnyno tonusą (kas dažnai sukelia vidurių užkietėjimą), reguliuoja emocinę būklę ir net prisideda prie krūtų pasiruošimo žindymui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad progesterono lygis išlieka padidėjęs viso nėštumo metu.
Progesterono lygis nėštumo metu nėra pastovus - jis nuolat didėja ir skirtinguose etapuose atlieka vis kitokį vaidmenį. Nėštumo metu progesterono lygio augimas yra nuoseklus, ir nors tarp moterų gali būti tam tikrų individualių skirtumų, kiekio mažėjimas ar nestabilumas yra pavojingas ženklas.
Mažiausias kiekis stebimas pirmosiomis savaitėmis po pastojimo, tačiau jau nuo 5-6 savaitės jis ima sparčiai kilti. Pirmajame trimestre jis vis dar gaminamas kiaušidžių geltonkūnio, o antrame ir trečiame - pagrindiniu šaltiniu tampa placenta. Nėštumo metu progesterono koncentracijos paprastai yra didesnės ir didėja progresuojant nėštumui.
Žemiau pateikiama progesterono norma nėštumo metu:
| Nėštumo laikotarpis | Progesterono norma (ng/ml) | Pastabos |
|---|---|---|
| 1-2 savaitė | 9 - 10 ng/ml | Po ovuliacijos; dar ne patvirtintas nėštumas |
| 3-4 savaitė | 10 - 29 ng/ml | Ankstyvas nėštumas; prasideda gimdos gleivinės transformacija |
| 5-8 savaitė | 15 - 60 ng/ml | Progesteroną gamina geltonkūnis |
| 9-12 savaitė | 25 - 80 ng/ml | Prasideda perėjimas prie placentos gamybos |
| 13-28 savaitė | 40 - 120 ng/ml | Stabiliai didėjantis kiekis; gamina placenta |
| 29-40 savaitė | 100 - 300 ng/ml | Aukščiausias lygis iki pat gimdymo |
Progesterono lygis matuojamas atliekant kraujo tyrimą. Progesterono tyrimas yra paprastas kraujo tyrimas, tačiau pasiruošimas svarbus tam, kad interpretacija būtų tiksli. Kad rezultatas būtų iš tiesų naudingas, svarbiausia yra ne tik pats kraujo paėmimas, bet ir teisingas laikas, kada atlikti tyrimą. Progesterono kiekis kraujyje per ciklą keičiasi labai ryškiai, todėl net „tobulai“ paimtas kraujas netinkamu metu duos bevertį atsakymą.
Jei tikslas yra ovuliacijos kraujo tyrimas, progesteronas dažniausiai tiriamas antroje ciklo pusėje, maždaug po 7 dienų nuo ovuliacijos. Klasikinis pavyzdys: jei ciklas 28 dienų, tyrimas dažnai atliekamas apie 21 ciklo dieną, bet jei ciklas ilgesnis ar trumpesnis, diena keičiasi. Svarbu žinoti, kad 21 CD progesterona rekomenduoja daryti tik tuomet, kai ciklas pagal vadovėlį, t.y 28dienos. Po ovuliacijos turi būt praėjus 7 dienos, tada kraujo tyrimas parodys, ar ji kokybiška ar ne.
Nėštumo metu progesterono tyrimas dažniausiai atliekamas: pirmąjį trimestrą, jei įtariama persileidimo rizika ar ankstyvieji kraujavimai; po pagalbinio apvaisinimo, kai būtina patikrinti, ar organizmas palaiko nėštumą tinkamu lygiu; jeigu ankstesni nėštumai buvo nutrūkę ar moteris turi geltonkūnio funkcijos nepakankamumą. Ankstyvajame nėštumo laikotarpyje, maždaug 5 nėštumo savaitę, tiek vadinamasis nėštumo hormonas chorioninis gonadotropinas (hCG), tiek progesterono lygiai gali padėti nuspėti, ar nėštumas vystosi tinkamai.
Tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius. Svarbu žinoti, kiek savaičių yra nėštumas, nes be šios informacijos progesterono kiekis nieko nereiškia - jis vertinamas tik kontekste. Progesterono tyrimui specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau jei kartu planuojami kiti kraujo tyrimai, gali būti rekomenduota atvykti nevalgius.
Progesterono tyrimo rezultatai vertinami kartu su klinikiniais simptomais ir kitų laboratorinių tyrimų duomenimis. Vien tik skaičius nepasako visko. Gydytojas visada vertina: ar progesterono lygis atitinka nėštumo savaitę; ar yra papildomų simptomų - kraujavimas, skausmas, pykinimas; ar buvo atlikti kiti tyrimai (pvz., HCG hormono kiekis), kurie leidžia įvertinti nėštumo vystymąsi.
Svarbiausia praktinė taisyklė: progesterono interpretacija visada remiasi tyrimo laiku. Progesterono reikšmės, mažesnės nei 3nmol/l (apie 0.9 ng/ml), rodo, kad ovuliacija neįvyko. Jeigu progesterono koncentracija viršija 20nmol/l (apie 6.3 ng/ml) dešimties dienų laikotarpiu moterims, nevartojančioms steroidinių preparatų, tai rodo, kad įvyko ovuliacija.
Nėštumo metu progesterono lygis kyla kiek kitaip nei hCG - vidutiniškai po 1-3 ng/ml kas porą dienų, kol pasiekiamas to trimestro pikas.
Per mažas progesterono kiekis nėštumo metu - tai vienas dažniausių hormoninių disbalansų, dėl kurio kyla reali grėsmė vaisiaus išsilaikymui. Kadangi šis hormonas atsakingas už gimdos gleivinės palaikymą ir nėštumo stabilumą, jo nepakankamumas ypač pavojingas pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

Vienas pagrindinių požymių, kad organizmas gali nepalaikyti nėštumo, yra žemas progesterono kiekis pirmąjį trimestrą. Dėl to gimdos gleivinė gali pradėti irti, atsiranda kraujavimas, o ilgainiui - persileidimas. Dažniausiai tai įvyksta iki 12 savaitės, kai progesteroną vis dar gamina geltonkūnis. Nėštumo metu sumažėjęs progesterono kiekis gali sukelti persileidimą ir ankstyvą gimdymą. Mažesnis nei 5 ng/mL PGN lygis dažnai rodo negyvybingą nėštumą, o esant koncentracijai 5-25 ng/mL intervale reikalingas sekimas ir kitos diagnostinės procedūros.
Per mažas progesteronas taip pat reiškia, kad gimdos gleivinė gali būti nepakankamai „puri“ ir kraujotaka nepakankama, kad vaisius galėtų sėkmingai įsitvirtinti ir vystytis. Tai dažnai matoma moterims, kurios sunkiai pastoja ar turi nevaisingumo diagnozę. Jei progesterono nėra arba jo kiekis yra per mažas, gali pasireikšti nereguliarus ir stiprus menstruacinis kraujavimas.
Jeigu gresia abortas arba vaisius negyvas, tokiu atveju progesterono koncentracija sumažėja palyginti su tuo normos lygmeniu, kuris turi būti atitinkamu nėštumo momentu. Jeigu įtariamas ektopinis nėštumas, progestrono koncentracijos nustatymas gali padėti patvirtinti diagnozę.
Jeigu tyrimų metu nustatomas žemas progesterono kiekis ir yra grėsmės požymių (kraujo pėdsakai, pilvo skausmai, buvę persileidimai), gydytojas dažnai skiria: vaginalinius progesterono preparatus (pvz., Utrogestan), geriamas kapsules, kartais - injekcijas, jei reikia greito poveikio. Gydymas dažniausiai tęsiamas iki 12-14 nėštumo savaitės, kol progesterono gamybą pilnai perima placenta. Svarbu niekada nenutraukti gydymo savavališkai - tai visada turi būti daroma palaipsniui ir prižiūrint gydytojui.
Ši būklė gali būti laikinai kompensuojama skiriant progesterono papildus, kol placenta pradeda savarankiškai gaminti pakankamą kiekį hormono. Nepaisant visų natūralių priemonių, jei progesterono kiekis yra aiškiai per žemas, natūralios priemonės bus tik papildomas, bet ne pagrindinis pagalbos būdas. Svarbiausia - progesterono papildus vartoti tik tada, kai tai rekomenduoja gydytojas, remdamasis tyrimais ar klinikiniais požymiais.
Aukštas progesterono lygis paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Nėra žinoma jokių rimtų medicininių pasekmių dėl per didelio progesterono kiekio organizme. Progesterono kiekis natūraliai padidėja nėštumo metu, kaip minėta anksčiau. Padidėjęs hormono lygis dažniausiai nėra pavojingas, nes tai natūrali organizmo reakcija. Didelis progesterono kiekis siejamas su įgimta antinksčių hiperplazija.
Progesteroną, vieną arba kartu su estrogenu, moterys vartoja kaip geriamąją kontraceptinę priemonę ("piliulę"). Progesteronas vartojamas pakaitinei hormonų terapijai, siekiant palengvinti moterų menopauzės simptomus.
Nors nėštumo metu pagrindinis progesterono šaltinis yra kiaušidės (pradiniu laikotarpiu) ir placenta (nuo antro trimestro), tam tikri gyvenimo būdo ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos bendrai hormonų pusiausvyrai. Į progesterono sintezę tiesiogiai įsitraukia tam tikros riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai.

tags: #progesterono #norma #po #ovuliacijos